Prezidentas Gitanas Nausėda ragina neturėti iliuzijų, kad pasikeis Baltarusijos politika – režimas tampa ir vis didesne Rusijos sąjungininke, todėl Lietuvos politika Minsko režimo atžvilgiu išliks tokia pati. Kalbėdamas apie santykius su Kinija, šalies vadovas pabrėžia, kad Lietuva nori juos atkurti, tačiau siekia išlaikyti ir bendradarbiavimą su Taivanu. Politologai sako, kad iš diplomatinių santykių su Pekinu – naudos mažai.
Pastaruoju metu apie užsienio politiką aktyviau kalba premjerė Inga Ruginienė. Pozicijos dėl dalies klausimų su užsienio reikalų ministru – išsiskiria. Prezidentas nutarė pasikalbėti. Vienas aptartų klausimų – santykiai su Kinija.
Kinijos ambasada Vilniuje jau kurį laiką tuščia, čia nedirba jokie Pekino diplomatai. Santykiai su Lietuva pablogėjo po to, kai Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kinija savo diplomatinį atstovavimą Lietuvoje sumažino iki laikinojo reikalų patikėtinio, kol galiausiai pasitraukė ir visi likusieji diplomatai.
Prezidentas sako – santykius būtų galima atkurti.
„Jeigu būtų gera valia ir iš kitos pusės, matome galimybę laipsniškai atstatyti savo diplomatinius santykius laikinųjų patikėtinių lygiu. O ateityje galbūt ir ambasadorių lygiu“, – sako G. Nausėda.
Anot politologų – santykiai su Kinija didelės naudos neatneštų.
„Nemanau, kad čia bus kažkokios didelės ekonominės ar prekybinės naudos. Faktas, kad bus pademonstruota savo elektoratui, kad atėjome iš esmės pakeisti tas, kas buvo prie tėvynės sąjungos, liberalų, dabar jau šito nėra“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžej Pukšto.
„Taip, galbūt mes galime atstatyti diplomatinius ryšius su Kinija, bet tikrai neina kalba apie rinkų susigrąžinimą, kinų kažkokias preferencijas Lietuvai“, – antrina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Lietuva nori išlaikyti santykius ir su Taivanu, tačiau prezidentas pabrėžia – iki šiol ekonominis bendradarbiavimas išnaudotas nepakankamai.
„Buvo nemažai lūkesčių, buvo nemažai pažadų. Todėl visi sutarėme, kad turime dar kartą susėsti prie stalo ir pakalbėti, kaip konkrečiai ketiname plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą ateityje“, – sako prezidentas.
Susitikime kalbėtasi ir apie sankcijas Baltarusijai. Pasak prezidento, Lietuvos pozicija, kaip ir Europos, nesikeičia – sankcijos bus pratęstos metams.
„Turime kelti sau klausimą, ar situacija bent kiek pagerėjo pastaruoju metu, ar tikrai yra tam tikrų požymių, kad Baltarusijos elgesys keičiasi? Manau, kad atsakymas yra ne ir sakyčiau situacija netgi blogėja“, – teigia G. Nausėda.
Europos Sąjunga artimiausiomis dienomis priims ir 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame praplėstas šešėlinio laivyno sąrašas, papildomi suvaržymai bankams, draudimas laivais gabenti rusišką naftą.
„Šiandien matome, kad visi svarbiausi Rusijos ekonomikos rodikliai – rekordiškai prasti. Ekonomika auga labai lėtai, maždaug 1 proc., galbūt net mažiau. Galima daryti išvadą, kad Rusijos ekonomika nėra tvaraus augimo kelyje. Tai daugiausia reikšmingas įvestų sankcijų rezultatas“, – komentuoja Europos Sąjungos sankcijų įgaliotinis Davidas O‘Sullivanas.
Anot Bendrijos, sankcijų įgaliotinio nauji draudimai dar labiau sumažins Kremliaus pajamas.
