Iš Seimo LRT darbo grupės pasitraukus Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariams, likę, daugiausia valdančiųjų atstovai, sutarė padidinti LRT tarybos narių skaičių. Taip pat pritarta, kad Taryba spręstų, kada asmenys iš kitų žiniasklaidos priemonių galėtų kurti turinį LRT. Pasak žurnalistų profesionalų asociacijos, dabartiniai siūlymai blogesni už siūlymus dar iki protestų.
LRT darbo grupė – nuo ketvirtadienio ir be dviejų konservatorių.
„Tas įstatymo straipsnis, dėl ko vyko visuomenės ir žurnalistų nepasitenkinimas, apskritai, buvo traktuojama kaip pavojus žodžio laisvei – jis išlieka“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narys Vytautas Juozapaitis.
„Čia yra normalus opozicijos žingsnis – demonstruoti, rodyti save, kad jie protestuoja“, – atkerta Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Anksčiau dalyvauti atsisakė liberalai. Likus tik vienam opozicijos atstovui iš demokratų sąjungos, darbo grupėje sutarta, kad LRT tarybą sudarytų 15, o ne 12 narių, kaip yra dabar.
Po atstovą nuo 2027-ųjų dar skirtų asmenų su negalia organizacijos, Vietos bendruomenių organizacijų sąjunga ir Trišalė taryba. Tačiau daugumą Taryboje ir toliau turėtų prezidento ir Seimo parinkti atstovai. Pasak opozicijos, reikėtų mažinti politikų įtaką, įtraukti platesnėms visuomenės grupėms atstovaujančių nevyriausybininkų.
„Jeigu dabar kažkodėl išsitraukiami neįgalieji, o tai kur jaunimas. Jei jaunimas, kiti klaus, kur sportas, kiti – kur senjorai“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Kairys.
Taip pat sutarta, kad Taryba pagal patvirtintas redakcinės politikos sąlygas spręstų, kada asmenys iš kitų žiniasklaidos priemonių galėtų kurti turinį LRT. Siūlymas kilo aušriečio Artūro Skardžiaus pirmininkaujamame audito komitete.
„T ten aiškiai parašyta – leidžiama dalyvauti tarybos nustatyta tvarka. Be abejo, reikia deklaruoti interesus. Viską spręs Taryba“, – tikina A. Skardžius.
„Mes kalbame apie savininkus, kas valdo, o ne kas dirba – čia du skirtingi dalykai“, – komentuoja J. Olekas.
LRT negalėtų būti naudojamas kitos žiniasklaidos priemonės reklamai, auditorijai perkelti ar įtakai stiprinti. Darbo grupėje posėdžiavęs portalo „15 min“ atstovas Donatas Večerskis teigia, kad jau dabar matyti, kad toks apibrėžimas kels neaiškumų.
„Visiškai konkretus pavyzdys – akcija „Radarom“. Mes visi dalyvaujame toje akcijoje, t. y. „Delfi“, „15min“ – visa žiniasklaida ir tai yra LRT akcija. Natūralus klausimas, juk dabar galima traktuoti, kad tai yra tam tikri auditorijos perkėlimai“, – sako jis.
Įspėjimai ir iš Seimo teisininko. Pasak žurnalistų profesionalų asociacijos atstovės Birutės Davidonytės, dabartinis pakeitimų juodraštis dar blogesnis už siūlymus iki protestų.
„Neatsitraukta nuo pirminių pasiūlymų ir dar pridėta naujų, kurie kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei. Todėl aš ir sakiau, kad man atrodo, įstatymo projektas daug blogesnis“, – teigia B. Davidonytė.
Paskutinis LRT darbo grupės posėdis numatytas pirmadienį.
