Konservatoriai traukiasi iš darbo grupės, rengiamos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Pasak darbo grupėje dirbančio Vytauto Juozapaičio, rengiamose pataisose nėra aiškios LRT valdymo vizijos, o politinė įtaka tarybai nemažėja, nors tarybos narių skaičių ir ketinama didinti. Tiesa, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, atsakydamas konservatoriams, sakė, kad jie kritikuoja savo pačių siūlymus.
Konservatoriai paskelbė apie pasitraukimą
Darbo grupėje dirbantys opozicinių konservatorių atstovai pareiškė, kad atsiriboja nuo sprendimų, kurie silpnina žodžio laisvę ir demokratijos principus. Už tokius sprendimus, anot jų, atsakomybę prisiimti turies valdantieji.
„Atsižvelgdami į visa tai, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu pareiškiame – mes pasitraukiame iš šios darbo grupės.
Posėdžių sekretoriate registruosime opozicijos parengtą, su ekspertais, mokslininkais ir teisininkais suderintą LRT įstatymo projektą, kurio esminiams pasiūlymams darbo grupės svarstymuose nebuvo pritarta, išskyrus kelis kosmetinius pataisymus“, – teigiama konservatoriaus Vytauto Juozapaičio išplatintame pranešime.
Jis taip pat dėstė, kad perskaičius eklektiškai sudėliotų, koncepcinio stuburo stokojančių ir tarpusavyje sunkiai suderinamų pasiūlymų rinkinį, tampa akivaizdu, kad nėra nuoseklios ir sistemiškai pagrįstos LRT valdysenos vizijos.
„Neatsisakyta siūlymų dėl paprastesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo – tų pačių, kurie sukėlė visuomenės protestus ir sulaukė tarptautinių institucijų dėmesio. Nors po ilgų debatų formaliai paliktas 2/3 balsų reikalavimas, esminė problema neišspręsta.
Atleidimo pagrindai išlieka pernelyg platūs ir sudaro prielaidas politiniam spaudimui. Į ekspertų siūlymą aiškiai įtvirtinti, kad vadovas galėtų būti atleistas tik už šiurkščius pažeidimus, neatsižvelgta. Išlieka ir slapto balsavimo galimybė“, – tvirtino V. Juozapaitis.
Konservatorius taip pat apgailestavo, kad į rengiamų pataisų tekstą įtraukta ir nuostata, kuria mėginama uždrausti kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistams pasirodyti LRT eteryje. Pasak jo, tai akivaizdus žingsnis prieš medijų pliuralizmą ir tiesioginė intervencija į redakcinės laisvės principą.
„Visuomeninis transliuotojas negali būti paverstas uždara erdve, atribota nuo platesnės profesionalios žurnalistų bendruomenės“, – sakė jis.
V. Juozapaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors siūloma didinti tarybos narių skaičių, tai nesumažina LRT tarybai tenkančios politinės įtakos. Taip, anot jo, yra todėl, kad į tarybos sudėti ketinama įtraukti Savivaldybių asociaciją.
„Tačiau merai yra politikai, todėl tokia konstrukcija politinės įtakos nemažina, o ją įtvirtina. Numatyti ir profesinių sąjungų atstovai, nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomeninio transliuotojo valdymo organas turi atstovauti visai visuomenei, o ne atskiroms interesų grupėms.
Tokie sprendimai kertasi su konstitucine doktrina, kuri reikalauja aiškaus atskyrimo tarp politinės valdžios ir visuomeninio transliuotojo valdymo, kad būtų užtikrinta reali, o ne deklaratyvi nepriklausomybė“, – dėstė V. Juozapaitis.
Jis kalbėjo, kad pataisų projektu siūloma steigti ir tarybos biurą, kuriam reikėtų papildomų valstybės lėšų. Visgi, anot politiko, nei jo paskirtis, nei aiški atskaitomybės sistema nėra pakankamai pagrįstos. V. Juozapaičio tvirtintimu, tai kelia rimtų abejonių dėl racionalaus viešųjų finansų naudojimo.
„Visa tai vyksta tuo metu, kai sprendimai dėl LRT finansavimo mažinimo yra ginčijami ir dėl jų savo žodį dar tars Konstitucinis Teismas. Tokiomis aplinkybėmis skubinti struktūrinius pokyčius ir kurti naujas finansines prievoles yra neatsakinga.
Prie turinio problemų prisideda ir procedūriniai pažeidimai. Medžiaga sistemingai pateikiama nesilaikant reglamento – ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kaip nustatyta. Pakeitimai teikiami paskutinę minutę, nesuteikiant realios galimybės juos tinkamai įvertinti ir pasikonsultuoti su nepriklausomais teisininkais. Toks darbo organizavimas nesuderinamas su atsakinga teisėkūra“, – dėstė konservatorius.
Bedė pirštu į pačius konservatorius
Reaguodamas į tokį V. Juozapaičio pareiškimą Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad kai kurie konservatoriaus išsakyti teiginiai yra susiję su pačių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių teiktais siūlymais.
„Nes valdybos įsteigimas taip pat kainuoja. Ir jie buvo priimti“, – sakė J. Olekas. Konservatorių pasitraukimas iš darbo grupės nesutrukdė toliau posėdžiauti, nes kvorumas buvo ir jiems išėjus. Pasitraukus konservatoriams, darbo grupėje liko 12 narių. Pagal patvirtintus nuostatus, ją turėjo sudaryti 17 atstovų.
Vėliau posėdyje, kalbant apie tarybos sudėtį, J. Olekas teigė, jog gana vieningai buvo sutarta, kad savo atstovą į LRT tarybą turėtų deleguoti Lietuvos asmenų su negalia organizacijų atstovas.
„Taip pat diskutavome dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos, kur girdėjome ir šiandien kolegos kritikos. Galbūt galėtume atsiliepti ir keista [į] kitą siūlymą, kuris buvo mūsų diskutuotas, tai Vietos bendruomenių organizacijų sąjungos atstovą, kaip siūlė Kęstutis Vilkauskas.
Tai nebūtų, kaip dabar minėjo kolegos, merai, tarybų nariai, o tai būtų visuomenės atstovai. Tai yra didelė skėtinė organizacija, kuri vienija daugelį bendruomeninių organizacijų. Man atrodo, tai labai atlieptų ir Konstitucinio Teismo išvadą ir siūlymą“, – sakė Seimo pirmininkas.
Tokiam siūlymui darbo grupė pritarė.
Darbo grupės narys Artūras Zuokas taip pat pasiūlė, kad vietoje profesinių sąjungų atstovo, į LRT tarybą būtų deleguojamas Trišalės tarybos parinktas atstovas. Darbo grupė ir tokiam siūlymui pritarė.
Dėl pataisų laukia balsavimas
Anksčiau darbo grupė sutarė, jog turėtų būti įkurtas naujas nacionalinio transliuotojo valdymo organas – valdyba, nuo 12 iki 15 narių padidintas LRT tarybos narių skaičius, įsteigtas ją aptarnaujantis biuras.
Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas, sutarta palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.
Pradėtas svarstyti siūlymas įstatyme apibrėžti LRT misiją, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Šie siūlymai darbo grupėje sukėlė daug ginčų. Dėl jų ir dėl kitų pataisų dar bus balsuojama.
Baigti rengti LRT įstatymo pakeitimo projektą darbo grupė turi iki vasario 24 dienos.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Dalyvauti darbo grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos. Vėliau iš jos pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas.
