Perdislokuojamos karinės pajėgos neretai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis – kartais leidimų kirsti sąjungininkių sienas tenka laukti ir ilgiau nei mėnesį. Gynybos ir kosmoso eurokomisaro Andriaus Kubiliaus teigimu, svarbu ir pačioms šalims pasirūpinti tinkama infrastruktūra. Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, Lietuvai ypatingos svarbos infrastruktūrai gerinti reikia bent milijardo eurų.
Į Kauno intermodalinį terminalą prieš kelerius metus atgabenti Jungtinių Valstijų bataliono tankai „Abrams“. Perkelti karinę techniką per NATO sąjungininkių sienas gali užtrukti. Leidimo iš kai kurių valstybių laukiama ilgiau nei mėnesį.
„Dabar karinio mobilumo srityje didžiausia problema yra biurokratinė. Ant kiekvienos sienos gali galioti kitokia tvarka ir bandymai parodė, kad kartais tam, kad pervežtų karinius krovinius iš Prancūzijos į Rumuniją ar iš Ispanijos į Baltijos valstybes, užtrunka mėnesius“, – sako gynybos ir kosmoso eurokomisaras A. Kubilius.
„Žinoma, kad tai turime keisti, pagerinti, supaprastinti taisykles. Europos Komisija apie tai kalba, NATO taip pat planuoja kalbėtis su sąjungininkėmis“, – kalba NATO JSEC štabo viršininkas gen. mjr. Detlevas Simonsas.
Dar praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija pristatė karinio mobilumo paketą, palengvinantį karinės technikos judėjimą. Tai vienas žingsnių, kuriant „karinį Šengeną“. Pasak eurokomisaro, patvirtinus paketą, leidimai važiuoti per visą Europos Sąjungos teritoriją galėtų būti išduodami per tris dienas.
Tokius atlaisvinimus tikimasi priimti dar kitąmet. Tačiau šiandien, karo atveju, reikėtų tikėtis sąjungininkių sutarimo.
„Galėtų būti išduodami leidimai iš anksto važiuoti per visą Europos Sąjungos teritoriją. Ir tokie leidimai būtų išduodami per 3 dienas, o ne per 45, kaip dabar kai kur yra“, – teigia A. Kubilius.
„Galim tikėtis, kad šalys karo atveju, jeigu prasidėtų rimti veiksmai, sugebėtų tą biurokratinę tvarką palengvinti radikaliai“, – kalba jis.
Technikos perdislokavimo greitis priklauso ir nuo kelių, geležinkelio, tiltų ar viadukų parengimo atlaikyti sunkiasvorę techniką. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad ypatingos svarbos infrastruktūros projektams įgyvendinti Lietuvai reikia bent milijardo eurų.
„Kalbame apie pastiprinimo kelius – pirmasis per Suvalkų koridorių, ta pietvakarinė kryptis. Tiek geležinkeliams, „Rail Balticai“, tiek keliams. Taip pat yra kiti kritiniai taškai – atėjimas kitas per Klaipėdą, taip pat oro uostai. Toks jau mažiausiai yra tas vienas milijardas eurų, tiek priklauso tų kritinių projektų įgyvendinimui“, – komentuoja krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
„Ne veltui yra investuojama į kelių atstatymą, nes kelių infrastruktūros būklė yra kritinė“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Lietuva siekia, kad didžioji dalis karinio mobilumo projektų būtų finansuojami NATO ar Europos Sąjungos.
„Kita finansinė perspektyva numato tam Europos Sąjungos junglumui tikrai labai nemažas lėšas ir kariniam mobilumui praktiškai lėšos didėja dešimt kartų. Dabar svarbiausia bus tinkamai aplikuoti ir pasiimti juos ir svarbiausia sėkmingai įgyvendinti“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Turime tą kovą daugelyje frontų – tiek dėl paramos Ukrainai, tai karinis mobilumas yra viena tų sričių, puikiai suprantame, kad tie 17–18 mlrd. eurų, kurie žadami kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje, yra tikrai gerai. Bet pažiūrėsime, kaip vyks derybos, gali būti, jog sumažės tas srautas. Mūsų tikslas yra padidinti“, – komentuoja K. Aleksa.
Todėl viceministras pripažįsta, kad dėl finansavimo užtikrinimo – teks pakovoti.
