Valstybės institucijoms leidus Rusijos opozicionieriui Leonidui Volkovui toliau gyventi Lietuvoje, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis pabrėžia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis ne emocijomis, o išsamaus saugumo vertinimo pagrindu, atsižvelgus į platesnį kontekstą.
„Buvo kompleksiškai priimtas vertinimas – tai nėra vien retorika, vien žodžiais, bet ir platesniame kontekste. Tikrai svarbi dedamoji yra, visgi, asmuo yra nuteistas ir persekiojamas Rusijoje. Tai vienas iš svarbių akcentų. Žmonės reiškia įvairias ir nebūtinai priimtinas mintis, bet mes esame žvalgybos tarnyba – turime vertinti visą kontekstą ir negalime pasiduoti emocijai. Emocijos čia yra daug, negaliu to paneigti taip pat“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Bridikis.
VSD vadovas nurodo, jog atsiradus poreikiui, išvada dėl L. Volkovo buvimo Lietuvoje galėtų būti peržiūrima.
„Jeigu būtų grėsmės nacionaliniam saugumui. Pagal mūsų tam tikrus turimus vidinius parametrus“, – paklaustas, kokiu atveju ši išvada galėtų būti peržiūrima, teigė R. Bridikis.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pranešė, kad rusų opozicionierius L. Volkovas gali toliau gyventi Lietuvoje. Tokį vertinimą Migracijos departamentui pateikė VSD.
Žvalgybos institucija nenustatė aplinkybių, jog L. Volkovas remtų Rusijos režimą ir jo vykdomą agresiją prieš Ukrainą.
Konservatorių lyderis kritikavo šią išvadą, vadino ją „gėdinga“. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ragino sunkiu geopolitiniu laikotarpiu laikytis principingumo. Savo ruožtu tiek Seimo vadovas, tiek ministrė pirmininkė teigė pasitikintys institucijų darbu.
ELTA primena, kad į tarnybų akiratį L. Volkovas pakliuvo po to, kai buvo paviešintas jo ir Rusijos savanorių korpuso Ukrainos kariuomenės atstovės Anos Tiron privatus susirašinėjimas. Jame L. Volkovas neigiamai atsiliepė apie Ukrainos valdžią, džiaugėsi žinia apie nužudytą Rusijos savanorių korpuso vadą Denisą Kapustiną, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra gyvas.
L. Volkovas laiške jį vadino naciu, džiaugėsi įvykdyta „denacifikacija“. Susirašinėjimą su Rusijos opozicijos atstovu paviešino pati A. Tiron.
Migracijos departamentas sausio pradžioje kreipėsi į VSD, prašydamas įvertinti Lietuvoje gyvenančio Rusijos opozicijos atstovo teiginius apie Ukrainos karius ir pareigūnus.
Vėliau ikiteisminis tyrimas dėl jo pasisakymų buvo pradėtas ir Ukrainoje.
L. Volkovas iš Rusijos pasitraukė kilus arešto grėsmei. Šiuo metu jis turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Žvalgybos vadovas sako nejaučiantis, jog Minsko režimas būtų pasikeitęs
Vienai iš Baltarusijos opozicijos lyderių Maryjai Kalesnikavai siūlant atkurti intensyvesnį susisiekimą su Baltarusija, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius R. Bridikis sako, kad žvalgyba rekomendacijų, ar verta gerinti susisiekimą, nedalina, tačiau pabrėžia nejaučiantis, jog Minsko režimas būtų pasikeitęs.
„Paprastai mes tų rekomendacijų nedaliname, tik vertiname. (...) Taip paėmus, aš nejaučiu, kad (...) režimas pasikeitęs, jo nuostatos yra kažkaip pakitusios“, – žurnalistų paklaustas, ką VSD atsakytų į klausimą dėl susisiekimo gerinimo, penktadienį teigė jis.
„Turime, matyt, suprasti arba patys sau atsakyti – režimas pasikeitė, ar ne? Sąsaja su laisvėmis, su žodžio laisve, žmonių gyvenimo, judėjimo laisve pasikeitė, ar ne? Ryšys su Rusija pasikeitė, ar ne? Dalyvauja ar nedalyvauja gal ir netiesioginėmis formomis kare Ukrainoje? Visus tuos klausimus atsakius, turbūt ir sprendimai turėtų būti priimami vadovaujantis tokiais baziniais dalykais. (...) Kiekvienas iš mūsų, priimant sprendimus, turėtų tuos klausimus sau atsakyti“, – aiškino R. Bridikis.
Paklaustas, kaip vertina, kad gerinti susisiekimą siūlo Baltarusijos opozicija, žvalgybos vadas pabrėžė, jog bendrus vardiklius turėtų išryškinti sprendimų priėmėjai diskusijoje.
„Vieni radikalesnės nuomonės laikosi, kiti, matyt, nuosaikesnės, ir čia tų priežasčių gali būti daug. Jie (opozicija – BNS) turėjo galbūt tokias nuostatas ir anksčiau. (...) Turime skirtingas grupes su skirtingais matymais ir kiekvienas bando, matyt, reikšti savo matymą tokį, koks jiems atrodo reikalingas, efektyvus, nebūtinai atitinkantis net mūsų politiką. Tai tam ir yra, matyt, mūsų sprendimų priėmėjai, kurie diskusijoje su vienu ar kitu atstovu opozicijos gali išryškinti vardiklius bendrus“, – sakė jis.
Apie susisiekimo gerinimą M. Kalesnikava prakalbo antradienį susitikime su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi.
„Maryja Kalesnikava susitikimo metu taip pat paragino didinti Baltarusijos žmonių mobilumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, pabrėždama didesnio judėjimo su Europa svarbą ir siūlydama Minsko–Vilniaus geležinkelio keleivių susisiekimo atkūrimą ir autobusų maršrutų atnaujinimą“, – antradienį po susitikimo su buvusia politine kaline socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
Lietuva yra uždariusi didžiąją dalį pasienio punktų su Baltarusija ir nuosekliai mažina keleivinių autobusų maršrutų skaičių tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
BNS rašė, kad Baltarusija po derybų su JAV gruodžio 13 dieną paleido 123 politinius kalinius. Tarp išlaisvintųjų – žinomi opozicijos veikėjai M. Kalesnikava, Alesis Bialiackis, Viktaras Babaryka, Maksimas Znakas, rašytojas ir visuomenininkas Pavelas Seviarynecas.
Skelbiama, kad už kalinių paleidimą JAV atšaukė sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms.
Fleitininkė M. Kalesnikava 2020 metais per prezidento rinkimus agitavo už bankininką Viktorą Babaryką, o kai jis buvo įkalintas, moteris prisidėjo prie Sviatlanos Cichanouskajos komandos, vadovavo šimtatūkstantiniams protestams prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą.
2021 metais M. Kalesnikava buvo nuteista 11 metų kalėti.
Tuo metu kalbėdamas apie opozicinių konservatorių registruotas Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, užkertančias kelią nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti bei būti išrinktiems į savivaldybių tarybas, R. Bridikis aiškino, jog tai politinės diskusijos klausimas.
„Pasiliksime, matyt, vertinimą sau, nes, vėlgi, tai yra politinės diskusijos klausimas. Ir kaip bus nuspręsta, mes savo vertinimą turbūt paliksime tiesiogiai perduoti sprendimų priėmėjams. (...) Pasiūlymų būna įvairių ir turi visgi sutarti sprendimų priėmėjai kartu, kokį kelią pasirinkti. Mes esame tos politikos įgyvendintojai didžiąja dalimi. Tai nenorėčiau vertinti politinių jų pasirinkimų, nes tai ne mūsų priedermė“, – nurodė žvalgybos vadovas.
Anot konservatorių, tokį sprendimą priimti verčia geopolitinė situacija, blogėjanti saugumo situacija, o tokie draudimai galioja ir Latvijoje, ir Estijoje.
Bridikis: siūlymas neleisti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti rinkimuose – politinės diskusijos klausimas
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas R. Bridikis teigia nenorįs viešai vertinti konservatorių siūlymo apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę balsuoti savivaldos rinkimuose Lietuvoje. Anot departamento direktoriaus, tai yra politinės diskusijos klausimas, todėl jo vadovaujama institucija savo vertinimą pateiks sprendimų priėmėjams.
„Pasiliksime, matyt, vertinimą sau, nes, vėlgi, tai yra politinės diskusijos klausimas. Ir kaip bus nuspręsta, mes savo vertinimą turbūt paliksime tiesiogiai perduoti sprendimų priėmėjams“, – teigė R. Bridikis.
„O pasiūlymų būna įvairių ir turi, visgi, sutarti sprendimų priėmėjai kartu, kokį kelią pasirinkti. Mes esame tos politikos įgyvendintojai didžiąja dalimi. Tai nenorėčiau vertinti politinių jų pasirinkimų, nes tai ne mūsų priedermė“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, siekiant užkardyti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, Seimo konservatoriai pasiūlė apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę balsuoti savivaldos rinkimuose.
Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas kartu su frakcijos nare Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene ir kitais parlamentarais įregistravo tai numatančias Konstitucijos bei Rinkimų kodekso pataisas.
Jei Seimas pritartų, teisę nuolat gyventi Lietuvoje turintys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus neatitinkančių valstybių piliečiai negalėtų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, taip pat būti renkami savivaldybių tarybų nariais. Jie negalėtų aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
Kaip numato opozicijos pasiūlytas reguliavimas, vietos savivaldos rinkimuose teisę balsuoti išlaikytų Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai. Tai reikštų, kad balsavimo teisę turėtų Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių piliečiai.
