Liberalų frakcija nebedalyvaus Seimo valdančiųjų suburtoje darbo grupėje dėl LRT, ketvirtadienį jos posėdyje informavo liberalas Simonas Kairys.
„Jūs vykdote procedūrinį triukšmą – du žingsniai į priekį, vienas atgal, vienas žingsnis į priekį, du atgal. Panašu, jums šis procesas reikalingas kaip figos lapelis pridengti tai, ką jūs nuo pradžios ir darėte. (...)
Bandome kažkokias pseudo-problemas spręsti, bet problemos šerdį pamirštame. Liberalų sąjūdžio frakcija priėmė sprendimą nebedalyvauti šios darbo grupės darbe, figos lapeliu tikrai nežadame būti“, – teigė S. Kairys.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Giedrė Balčytytė taip pat kritikavo, kad darbo grupės gautoje suvestinėje yra daugybė projektų ir pasiūlymų, kurie darbo grupei net nebuvo pristatyti.
„Dalis tų pasiūlymų yra identiški tiems pasiūlymams, dėl kurių Lietuvoje lankėsi ir Venecijos komisija. Mes viešai girdėjome patikinimus, kad bus laukiama Venecijos komisijos išvadų dėl tų pasiūlymų, bet jie be pristatymo darbo grupėje vėl pateikti“, – pažymėjo konservatorė.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad, įtraukus darbo grupėje nesvarstytus projektus, siekiama parodyti platesnį klausimo vaizdą.
„Kviečiu darbuotis toliau. Mes priėmėme ir įtraukėme, man atrodo, su daug net sutinkame, ką siūlo ir opozicija. Sumanymas buvo toks – parodyti, kokia yra aplinka apie tą mūsų svarstomą klausimą. (...)
Mes turime, ką pristatėme, ką diskutavome, bet šalia yra ir kiti teikimai, kad jie būtų matomi. Mūsų darbo grupės metu apsispręsime, kuriuos priimame, svarstome, kuriuos paliekame, bet žinome, kokie jie yra“, – sakė J. Olekas.
Konservatorė Daiva Ulbinaitė taip pat stebėjosi, kodėl į darbo grupės darbotvarkę įtraukiamas ankstesnis įstatymo projektas, dėl kurio kilo protestai ir kuris nebuvo pristatytas darbo grupėje.
„Mes tikrai nepavargome visus du mėnesius kiekviename posėdyje paklausti, ar bus atsitraukta nuo to senojo antikonstitucinio pasiūlymo, ar jo nebus. Mes, pristatydami savo siūlymą, tikrai aiškiai sakėme – jei nebus atsitraukta nuo šio pasiūlymo, opozicija stabdys darbą šioje darbo grupėje. Mes šiandien matome, kad įtrauktas analogiškas pasiūlymas, praktiškai Žemaitaičio pasiūlymas, anksčiau papudruotas socialdemokratų, dabar jau – žaliųjų“, – kritikavo D. Ulbinaitė.
Seimo narė prašė darbo grupės posėdyje pristatyti šį įstatymo projektą: „Antraip mes kaip ir nematome prasmės šiame farse dalyvauti. Tarėmės, kad pradėsime nuo balto lapo. Kol kas to balto lapo nematome, matome tik tą patį buldozerį, gal kažkokiu baltu tinklu pridengtą.“
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė atsakė, kad darbo grupė ir nuspręs, kurie siūlymai tinkami, kurie – ne.
„Nematau visiškai tikslo pristatinėti du kartus mūsų pasiūlymus, kadangi eisime pastraipsniui ir kiekvienas pasiūlymas bus pristatytas“, – sakė L. Girskienė.
„Jūs vilkinate procesą ir apdangstote figos lapeliais tikruosius savo siekius. Tai akivaizdu. Toliau dirbti nėra prasmės. (...) Tai yra dėmesio nukreipimas nuo esminių dalykų“, – konstatavo S. Kairys ir paliko salę, kurioje dirba darbo grupė.
Grįžta prie tų pačių pataisų
Trečiadienį Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė informavo, kad LRT įstatymo pokyčius svarstanti Seimo darbo grupė grįš prie tų pačių pataisų, dėl kurių ir buvo kilę protestai už laisvą žodį.
Taip pat skaitykite
Seimo darbo grupės nariams skirtame dokumente Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija siūlo atleisti visuomeninio transliuotojo vadovą tuo atveju, jeigu „jis netinkamai vykdo LRT generalinio direktoriaus funkcijas, numatytas šio įstatymo 14 straipsnyje, arba Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.“
B. Davidonytė taip pat teigia, kad darbo grupė svarstys ir Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus pataisas. Darbo grupės nariams atsiųstame dokumente yra Seimo Audito komiteto siūlymas, kuriame teigiama, kad LRT naudojamuose kanaluose ir interneto svetainėje be Tarybos leidimo nebūtų leista veikti kitos žiniasklaidos priemonėms ar jų atstovams.
„LRT taryba taps savotišku Glavlitu, kuris nuspręs: kas vertas kalbėti LRT eteryje, o kas ne. Dabar tai ne tik Skardžiaus pataisos, joms palaikymą išreiškė ir valstiečių frakcija. Na, iki šiol žmonės protestavo dėl LRT nepriklausomumo principo, bet pažiūrėsime kas bus, kai Seimo nariai imsis tiesiogiai iš eterio šalinti kritiškus balsus“, – rašė B. Davidonytė.
Apie pataisas
Praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
