captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažėjantį gimstamumą kompensuos imigrantai: pusė Lietuvos sako „taip“

„Lietuvoje gyvena santykinai mažai užsieniečių, su atvykėliais nereikia konkuruoti dėl darbo vietos, todėl žmonės atviresni imigracijai už kitų Europos šalių piliečius“, – pristatydama Lietuvos gyventojų atvirumo imigracijai tyrimą DELFI sakė Kauno technologijos universiteto docentė Audronė Telešienė.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Lietuvoje gyvena santykinai mažai užsieniečių, su atvykėliais nereikia konkuruoti dėl darbo vietos, todėl žmonės atviresni imigracijai už kitų Europos šalių piliečius“, – pristatydama Lietuvos gyventojų atvirumo imigracijai tyrimą DELFI sakė Kauno technologijos universiteto docentė Audronė Telešienė.

Politikos ir viešojo administravimo instituto dėstytoja atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje gyventojų mažėja. Socialinių mokslų atstovai kelia galimos demografinės krizės klausimą.

Prognozuojama, jog dėl žemo gimstamumo per kelis artimiausius dešimtmečius Lietuvoje natūralus gyventojų prieaugis išliks neigiamas, tačiau migracija išaugs: į šalį atsikraustys gyventi daugiau žmonių nei išvažiuos.

Ar Lietuvos gyventojai yra tam pasiruošę ir kokios gyventojų nuotaikos imigrantų atžvilgiu, aiškinosi KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas.

Neigiamai vertina jau atvykusius kitataučius

Pasak sociologės A. Telešienės, Lietuvos gyventojams būdingas gana neigiamas požiūris į šiuo metu šalyje gyvenančius imigrantus. Tačiau nėra aišku, kaip gyventojai nusiteikę dėl galimos imigracijos ateityje ir kokį kiekį imigrantų, jų nuomone, Lietuva turėtų įsileisti. Kokia – uždara ar atvira – turėtų būti Lietuvos imigracinė politika?

Atvirumo imigracijai tyrimas parodė, jog didesnė dalis mūsų šalies gyventojų būtų linkusi leisti daugeliui ar daliai kitos etninės grupės žmonių atvažiuoti ir gyventi Lietuvoje.

Itin atvirą poziciją imigracijos atžvilgiu („leisti daugeliui“) išreiškė 27,3 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 43,4 proc. pasisakė už nuosaikų atvirumą kitos rasės ar tautybės žmonių imigracijai („leisti ribotą kiekį“).

Du iš dešimties teigė, jog reikėtų leisti tik vienam kitam. Vienas iš dešimties buvo kraštutinai priešiškas imigracijai ir teigė, jog nė vienam kitos rasės ar etninės grupės atstovui nereikėtų leisti atvažiuoti ir apsigyventi Lietuvoje.

Grėsmės nejaučia

Įdomu tai, kad Lietuva yra tarp atviriausių imigracijai Europos Sąjungos šalių.

Komentuodama tai doc. A. Telešienė pabrėžė, jog imigracines nuostatas smarkiai veikia ekonominių ir kultūrinių grėsmių, siejamų su imigrantais, suvokimas.

„Galima sakyti, jog didelių imigrantų keliamų grėsmių nematantys gyventojai yra atviri imigracijai. Tyrime nustatėme dėsningą ryšį: jei respondentas nemano, jog Lietuvos ekonomikai yra blogai dėl to, kad žmonės čia atvyksta gyventi iš kitų šalių, ir/arba nemano, jog žmonės, atvykstantys čia gyventi iš kitų šalių griauna Lietuvos kultūrą, tai greičiausiai jis yra atviras imigracijai“, – komentavo DELFI pašnekovė.

Apibendrindama tyrimo rezultatus sociologė pabrėžė, jog Lietuvos gyventojams būdingas gana didelis tiek kraštutinis („leisti daugeliui“) tiek nuosaikus („leisti ribotam kiekiui“) atvirumas imigracijai ir šis atvirumas yra vienas didžiausių Europoje.

KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto įgyvendinamą projektą „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close