Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas nepaskyrė į pareigas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus konkursą laimėjusios laikinosios vadovės Eglės Paužolienės, o savo sprendimą motyvavo tuo, kad tikėjosi galėsiąs pasirinkti bent iš kelių konkursą laimėjusių pavardžių. Kadangi laimėjo vienas asmuo ir ministras į pareigas jo nepaskyrė, bus skelbiamas naujas kelis mėnesius truksiantis konkursas.
„Ministro sprendimas buvo labai netikėtas. Dar labiau netikėtas dėl to, kad priežasčių aš neišgirdau“, – portalui LRT.lt sakė E. Paužuolienė.
„Kai sužinojau, kad nebūsiu patvirtinta šioms pareigoms, toliau vyko kalba apie darbus, kuriuos aš turėčiau atlikti kaip laikina vadovė. Bet priekaištų savo darbui arba lūkesčių, kurių neatitinku, aš neišgirdau. Tik jau po šios žinutės pasirodymo viešumoje sulaukiau oficialaus atsakymo ir ministro sprendimo, kur buvo nurodyta, kad ministras turi lūkestį rinktis iš daugiau kandidatų. Sprendime buvo nurodyta, kad pokalbio metu paaiškėjo, jog neatitinku ministro lūkesčių“, – pridūrė pašnekovė.
Poderskis įkalbinėjo, Žuromskas atmetė
Tačiau politikai Seime pasakoja žinantys, jog E. Paužuolienę dalyvauti konkurse skatino ir ragino ankstesnis aplinkos ministras, dabartinis kancleris Povilas Poderskis, kuris kuruoja Aplinkos apsaugos departamentą.
Šaltinių pasakojimu, dabar P. Poderskis yra priverstas atsiprašinėti, o su aplinkos sritimi susiję politikai ir tarnautojai svarsto, kas galėjo lemti tokį Aplinkos ministerijos vadovybės sprendimą, ar tai tikrai paties ministro ir kanclerio sprendimas ir kodėl viskas taip staiga apsivertė.
Negana to, aiškėja, kad pasakęs, jog neskirs konkursą laimėjusios E. Paužuolienės į direktorės pareigas, ministras K. Žuromskas negalėjo per protingą laiką surasti kito kandidato, kuris galėtų laikinai vadovauti Aplinkos apsaugos departamentui iki įvyks kitas konkursas. Todėl ministras buvo priverstas paprašyti E. Paužuolienės vėl laikinai vadovauti departamentui.
„Iš pradžių, atsižvelgdama į ministro priimtą sprendimą, aš jį supratau kaip nepasitikėjimą manimi. Nes priekaištų dėl savo darbo nesu gavusi. Aš ministrui pasakiau, kad, matyt, reiktų ieškoti kito laikinojo vadovo, kuris atlieptų ministro lūkesčius. Ministras žinutę išgirdo, sakė, reikia laiko įvertinti visą situaciją. Ir po keleto papildomų pasikalbėjimų, apsikeitimo nuomonėmis ministras grįžo prie pirminės pozicijos, kad aš turėčiau likti laikinąja vadove, nes šią dieną kito sprendimo, kito kandidato, galinčio laikinai eiti pareigas, nėra. Tai tiesiog manęs prašė toliau pabūti laikinąja vadove. Atsižvelgdama į departamente dirbančių žmonių lūkestį turėti bent šiokį tokį stabilumą iki kol bus išrinktas naujas nuolatinis vadovas, sutikau tą padaryti“, – teigia E. Paužuolienė.
Ji teigia nebeketinanti dalyvauti antrame Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus konkurse. E. Paužuolienė atsisakė svarstyti priežastis, kodėl nebuvo patvirtinta į pareigas, nors praėjo visus pirmojo konkurso etapus, nes teigė paprasčiausiai to nežinanti, kadangi ministras priežasčių jai neįvardijo.
Žuromskas laikosi savo: nori 3 pasirinkimų
Konkursas užimti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas buvo skelbtas 2025 m. spalio mėnesį. Reikalavimai kandidatams buvo gana platūs, tad iš esmės pretenduoti galėjo gana daug asmenų: reikėjo turėti magistro kvalifikacinį laipsnį, 3-ejų metų vadovaujamo darbo patirtį, B2 lygiu mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą, atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Iš viso konkurse reikalavimus atitiko 22 kandidatai.
Tačiau kandidatams nepakanka tik atitikti bendrųjų ar specialiųjų reikalavimų, toliau vertinamos pretendentų bendrosios, vadybinės ir lyderystės kompetencijos, o į kitą etapą pereina tik gavę įvertinimą, jog visų kompetencijų lygmuo yra ne mažesnis nei vidutinis.
Toliau pretendentų vertinimas vyksta specialiai Valstybės valdymo agentūros sudarytoje komisijoje, kuri atrenka nuo 1 iki 3 konkurso laimėtojų, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Šiuo atveju visus konkurso etapus įveikė tik viena pretendentė, todėl aplinkos ministrui buvo pateikta tik viena laimėtoja. Ministras turi teisę nesirinkti nė vieno atrinkto laimėtojo, bet sprendimas turi būti motyvuotas.
Aplinkos ministras K. Žuromskas laikosi pirminės versijos, kad į pareigas laikinosios direktorės E. Paužuolienės nepaskyrė, nes konkurso metu nebuvo atrinkti 3 visus konkurso etapus praėję kandidatai, iš kurių jis būtų galėjęs pasirinkti tinkamiausią Aplinkos apsaugos departamento vadovą.
Viešojo valdymo agentūra informavo, kad 2025 metais iš 14 organizuotų įstaigų vadovų konkursų 11 konkursų atveju į pareigas priimančiam asmeniui buvo pateikti 2–3 pretendentai, t. y. 78,5 proc. visų tais metais organizuotų įstaigų vadovų konkursų. Po 3 pretendentus pavyko atrinkti penkiais atvejais.
K. Žuromskas neneigė, kad buvęs ministras, jo pasirinktas į kanclerius, galėjo įkalbinėti laikinąją vadovę siekti nuolatinės direktorės pozicijos Aplinkos apsaugos departamente, bet aiškino, jog tai jam nebuvo žinoma.
„Kiekvienas Aplinkos ministerijos darbuotojas gali kviesti žmones kandidatuoti į laisvas pozicijas ar dalyvauti konkursuose. Kokius žmones kvietė dalyvauti P. Poderskis, man nėra žinoma. Dabar aš esu aplinkos ministras ir mano noras buvo ir yra turėti galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, tačiau trijų pavardžių man pateikta nebuvo. E. Paužuolienė nelaimėjo konkurso, ji buvo atrinkta Viešojo valdymo agentūros kaip galima kandidatė“, – portalui LRT.lt sakė K. Žuromskas.
Bet ministras neigia, kad nebuvo apgalvojęs padėties ir negebėjo surasti kito laikinojo Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus vietoje E. Paužuolienės.
„Kai man Viešojo valdymo agentūra nepateikė trijų kandidatų ir nusprendžiau E. Paužuolienės nepaskirti Aplinkos apsaugos departamento vadove, jai pasiūliau toliau užimti laikinojo vadovo vietą. Ji paprašė šiek tiek laiko pagalvoti, todėl turėjau mąstyti apie galimą B variantą, jeigu E. Paužuolienė nesutiktų“, – aiškino ministras.
Be to, skirtingai nei pati E. Paužuolienė, ministras asmens neskyrimo į pareigas po visų konkurso etapų praėjimo nelaiko nepasitikėjimo išraiška.
„Pasitikėjimas E. Paužuoliene nėra susvyravęs. Noriu aiškiai pasakyti, vadovo skyrimas nėra tik pasitikėjimo klausimas. E. Paužuolienė yra puiki savo srities specialistė. Klausimų dėl jos kompetencijų nekyla“, – sako K. Žuromskas.
Savo ruožtu P. Poderskis portalui LRT.lt sakė, kad „nepaisant mūsų visų pastangų, komisijos darbas nuvylė ministrą, pasistengsime ateityje lūkesčius pateisinti“.
Kelios versijos
Viešumoje buvo keliamos kelios versijos, kodėl įvyko kūlvirstis Aplinkos ministerijoje, kai vienas iš vadovų įkalbinėja ekspertą dalyvauti konkurse, o kitas jo nepaskyrė, mat tai neatrodo nuoseklu.
KOKIOS VERSIJOS KELIAMOS?
- Pirma versija. Aplinkos apsaugos departamentu buvo nepatenkinta įmonė „Grigeo“, nes departamentas atmeta įmonės siūlomus gamtos atkūrimo planus po Kuršių marių taršos atvejo.
- Antra versija. „Nemuno aušra“ gali turėti savo kandidatą Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms. Šaltiniai mini Tomo Barkausko pavardę, bet nei jis pats, nei ministras to nepatvirtina.
- Kitos versijos. Egzistuoja ir dar viena versija, kuri susijusi su vienu vykdomu ikiteisminiu tyrimu, bet šiuo metu ši informacija yra neviešintina. Šią informaciją aiškinasi LRT Tyrimų skyrius.
„Grigeo“ nori suderinti atkūrimo planą
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamojo Kuršių marių taršos byla, kurioje prokurorai prašo skirti 200 tūkst. eurų baudą „Grigeo“ grupės pagrindiniam akcininkui Gintautui Pangoniui, 50 tūkst. eurų baudą „Grigeo Klaipėda“ vadovui Timui Eikinui, 5 mln. eurų baudą – akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir paprašė teismo priteisti Aplinkos apsaugos departamento pareikštą 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos.
Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas informavo LRT.lt, kad byla, galima sakyti, yra finišo tiesiojoje, nes jau vyksta proceso dalyvių baigiamosios kalbos. Bet iki pat bylos pabaigos niekas netrukdo susitarti dėl civilinio ieškinio dydžio.
Lygiagrečiai „Grigeo Klaipėda“ turi suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu atkūrimo planą, kuris ištaisytų gamtai įmonės padarytą žalą. Įmonė atkūrimo planą yra teikusi keletą kartų, jis nebuvo suderintas, nes buvo vertinamas kaip nepakankamas.
Kaip pasakojo šaltiniai, atkūrimo planai nebuvo suderinti, nes jie nelabai kuo skyrėsi vienas nuo kito ir buvo einama ta pačia vaga. Galiausiai atkūrimo planas išvis buvo atmestas, bet įmonė apskundė sprendimą teismui. Tai kitas procesas, nesusijęs su baudžiamąja byla Šiaulių apygardos teisme.
Šiuo metu vyksta ir svarstymai apie bendros darbo grupės sukūrimą, kurioje, be įmonės atstovų, dalyvautų ir kvalifikuoti šios srities ekspertai iš valstybės pusės. Toji darbo grupė tarsi turėtų pateikti siūlymus, kaip būtų galima ištaisyti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ gamtai padarytą žalą, bet jos subūrimas susidūrė su trikdžiais. Galima sakyti, kad apskritai atkūrimo plano derinimas yra įstrigęs.
Atkūrimo plano priemonių įgyvendinimą turėtų apmokėti „Grigeo Klaipėda“. Tačiau jeigu įmonė įgyvendintų ir apmokėtų atkūrimo plano priemones, jai nebereiktų mokėti Aplinkos apsaugos departamento reikalaujamo civilinio ieškinio. Tuo atveju, jei civilinio ieškinio suma net ir būtų priteista pasibaigus baudžiamajai bylai, visiškai įgyvendinus atkūrimo planą, valstybė dalį ar visus sumokėtus pinigus turėtų grąžinti. Kitaip tariant, pagal europinę direktyvą, akcentuojamas žalos gamtai panaikinimas ar ištaisymas, o ne piniginės sankcijos.
Taigi aptariamuoju atveju „Grigeo Klaipėda“ yra suinteresuota su Aplinkos apsaugos departamentu kuo skubiau suderinti atkūrimo planą ir teoriškai galėtų norėti siekti, kad plano įgyvendinimas būtų mažesnės vertės nei pareikšto civilinio ieškinio suma.
„Grigeo“ atstovai buvo susitikę su „Nemuno aušros“ deleguotu buvusiu aplinkos ministru P. Poderskiu ir siekė aptarti visą procesą. Šiam klausimui buvo priskirtas buvęs viceministras Tomas Vaitkevičius.
Jis portalui LRT.lt patvirtino tokį susitikimą su „Grigeo“ atstovais buvus, bet įvertino tai kaip įprastą darbinį atvejį, kai įmonės atstovai siekė atkreipti dėmesį į problemą, kad niekaip nepavyksta suderinti gamtos atkūrimo plano.
„Kai padaroma žala aplinkai, ji turi būti atkurta. Europinės direktyvos pirmenybę teikia būtent padarytai žalai panaikinti, o ne žalai atlyginti pinigais. Paskaičiuota, kokia žala buvo padaryta Kuršių marioms, ginčas vyksta dėl sumos, „Grigeo“ apeliuoja, kad per didelė suma, bet susitikimo metu apie tai nebuvo diskusijos. Daugiau buvo kalbama, kaip atkurti padarytą žalą įgyvendinant priemones. Situacija ten keista, kai „Grigeo“ rengia atkūrimo planą, bet visą laiką gaudavo atsakymą „ne, netinka“. Tada jie klausdavo, tai ką jiems daryti?“ – prisiminė T. Vaitkevičius.
Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, jog šiuo atveju suderinti atkūrimo planą gali būti net neįmanoma, nes teršalams patekus į Kuršių marias ir į Baltijos jūrą sugrįžti į buvusią padėtį sudėtinga.
„Jeigu pripylei benzino ant žemės, tuomet iškasei tris metrus grunto, išvalei, sutvarkei. Bet kai išleidi vamzdį į atvirą ekosistemą, t. y. marias ir jūrą, nėra kaip sugrąžinti tos taršos ir būdo sutvarkyti. Lygiai kaip ir su oro tarša. Dėl to Aplinkos apsaugos departamentas niekada nederindavo to plano, o „Grigeo Klaipėda“ advokatai siūlydavo tokias priemones, kaip „Mes išvalysime Kuršių marių nendres ir išimsime tas maistingąsias medžiagas per biomasės paėmimą“. Jie bandydavo siūlyti priemones už 1–2 mln. eurų“, – sakė S. Gentvilas.
Teorinę sąsają tarp „Nemuno aušros“ brėžia ir tai, kad baudžiamajame procese „Grigeo“ grupės pagrindiniam akcininkui G. Pangoniui atstovauja advokatų bendrijos „Glimstedt“ partneris ir advokatas Linas Belevičius, o šio advokato žmona Egidija Belevičienė gina „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį byloje, kur jis kaltinamas antisemitiniais pasisakymais.
Turi savo žmogų?
Šaltinių teigimu, gali būti ir taip, kad „Nemuno aušra“ į Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus poziciją turi savo žmogų.
Kai kurių šaltinių teigimu, tuo žmogumi galėtų būti Valstybinių miškų urėdijos Prienų padalinio vadovas Tomas Barkauskas.
Pats T. Barkauskas nepatvirtino ketinantis dalyvauti būsimame Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus konkurse ir neigė dalyvavęs jau vykusiame. Jis pažymėjo, kad tai asmeninė informacija.
„Žinokite, aš tokiais klausimais telefonu bendrauti negaliu. Čia kaip ir tokia informacija, kuri yra kiekvieno žmogaus asmeninė, ji nėra vieša“, – sakė T. Barkauskas.
„Net nelabai žinau, apie kokį konkursą čia kalbat. Daug kur dalyvauta per gyvenimą“, – pridūrė pašnekovas.
Aplinkos ministras teigė aptariamą asmenį žinantis teoriškai, bet asmeniškai nepažįstantis. „T. Barkauską aš žinau, tačiau mes nesame pažįstami, nesame susitikę ar bendravę“, – teigė K. Žuromskas.
Paklaustas, ar yra gavęs kokių nors siūlymų dėl Aplinkos apsaugos departamento vadovo iš „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ar šios partijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Tomo Domarko, ministras paneigė ir tai.
„Nei R. Žemaitaitis, nei T. Domarkas man nėra išreiškę pozicijos, kas turi ar neturi būti Aplinkos apsaugos departamento vadovu. Jokie personalo sprendimai Aplinkos ministerijoje ar jai pavaldžiose įmonėse nėra derinami su politinėmis partijomis ar jų atstovais. Aš bendrauju tiek su pozicija, tiek su opozicija“, – teigia K. Žuromskas.
