Po valdančiųjų veiksmų dėl LRT – ES sankcijos? Kokios bausmės galime sulaukti ir kodėl

Valdančiųjų užmačioms dėl LRT nemažėjant, nuskambėjo ne vienas įspėjimas, kad dėl įšaldyto LRT biudžeto ir siekių pakeisti LRT vadovę galime sulaukti sankcijų iš Europos Sąjungos (ES) institucijų. Kaip yra iš tiesų? Ar Lietuva tikrai gali sulaukti baudų ir kodėl reputacijos žala būtų dar didesnė?

Praėjusį ketvirtadienį Strasbūre Europos Parlamentas (EP) pritarė rezoliucijai dėl LRT. Joje reiškiamas palaikymas visuomeniniam transliuotojui ir kritikuojami bandymai keisti vadovo atleidimo tvarką, finansavimo užšaldymas.

Rezoliucija skirta apginti LRT nepriklausomumą ir įspėti, kad pastarieji Lietuvos valdančiųjų veiksmai kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei, teisinei valstybei ir demokratijai.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto direktorius, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros Valdančiosios tarybos narys doc. dr. Juozas Valčiukas pažymėjo, kad EP rezoliucija yra privalomos galios neturintis teisės aktas.

„Aišku, minkštosios teisės aktai neturi įpareigojančios galios, jų įgyvendinimą užtikrinančio mechanizmo ir dėl jų nesilaikymo kylančių sankcijų. Tačiau teisės akto veiksmingumas neturėtų būti tapatinamas su sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis“, – pastebėjo J. Valčiukas.

Pasak MRU eksperto, tokie minkštosios galios teisės aktai daro poveikį teisę taikančioms institucijoms ir teisėkūros institucijoms: „Šiandien minkštosios teisės aktai, taip pat priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl LRT, jau nėra tik politinių deklaracijų rinkinys, bet teisė, daranti realų poveikį.“

Tam antrino ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Donatas Murauskas, kuris pažymėjo, kad EP priimta rezoliucija nėra teisinio proceso dalis. Tai – politinis vertinimas, kuris gali turėti netiesioginės įtakos priimant sprendimus, ar Lietuva pažeidė ES teisės aktus, tačiau tiesioginės teisinės įtakos rezoliucija neturi.

„Tai labiau politinio spaudimo priemonė“, – aiškino D. Murauskas.

Ar Lietuva gali sulaukti ES bausmės?

VU docentas D. Murauskas įžvelgė tam tikrų grėsmių, kad Lietuva dėl valdančiųjų veiksmų LRT atžvilgiu gali sulaukti tam tikrų sankcijų iš ES. D. Murauskas atkreipė dėmesį į kelis grėsmingus valdančiųjų veiksmus – nerimą kelia patvirtintas LRT finansavimo įšaldymas ir siekis pakeisti LRT valdymo modelį, atleidžiant LRT vadovę.

Abu šie aspektai, sakė D. Murauskas, gali būti pripažinti kaip prieštaraujantys Europos žiniasklaidos laisvės aktui, kuris reikalauja, kad visuomeninio transliuotojo vadovų skyrimo ir atleidimo procedūros būtų skirtos užtikrinti nepriklausomumą. Sprendimai dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo iki kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrindžiami, priimami tik išimtiniais atvejais.

Europos žiniasklaidos laisvės aktas taip pat nurodo, kad visuomeninio transliuotojo finansavimo procedūros turi būti grindžiamos iš anksto nustatytais skaidriais ir objektyviais kriterijais. Turi būti užtikrinta, kad visuomeninis transliuotojas turėtų tvarius ir nuspėjamus finansinius išteklius.

D. Murausko vertinimu, ES institucijoms gali užkliūti ne tik LRT finansavimo įšaldymas ar pakeista LRT vadovo atleidimo tvarka, jei būtų priimtas įstatymas, bet ir taikyta skubos tvarka, pagrįstumo nebuvimas.

„Vien tai labai suerzina ES institucijas, tai – kaip raudona lemputė. Viena didžiausių Lietuvos teisėkūros problemų – išsamaus vertinimo ir pagrindimo, kam reikia daryti teisės aktų pakeitimus, nebuvimas. Skubos tvarkos, poveikio vertinimo nedarymas – nėra faktų, vertinimų, išsamių analizių, teisėkūra labai greita, nemažai politiškai motyvuota. Tada kyla klausimas, ar motyvuota, pagrįsta, ar visi suinteresuotieji subjektai išgirsti“, – tvirtino VU teisės docentas.

MRU docentas J. Valčiukas taip pat pabrėžė, kad žodžio laisvės, žiniasklaidos laisvės ribojimai, pakertant visuomeninio transliuotojo autonomiškumo ir nepriklausomumo principus, nedera su Europos Sąjungos sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos straipsniais, kitais ES teisės aktais, pavyzdžiui, Europos žiniasklaidos laisvės aktu, taip pat ES Teisingumo Teismo praktika ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Visgi J. Valčiukas tvirtino šiandien neįžvelgiantis grėsmės, kad Lietuva galėtų sulaukti ES sankcijų. Visų pirma, išskyrė J. Valčiukas, įstatymų pataisos dėl LRT vadovo atleidimo nebuvo priimtos ir sugrįžo pas iniciatyvos autorius.

Antra, sakė MRU ekspertas, Konstitucinis Teismas sulaukė Seimo narių grupės kreipimosi, kuriuo prašoma ištirti, ar LRT įstatymo pakeitimas dėl LRT finansavimo įšaldymo neprieštarauja konstituciniams pliuralistinės demokratijos, atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams.

„Šalyje, kurioje yra aktyvi pilietinė visuomenė ir nepriklausoma teisminė valdžia, tokių grėsmių ar nerimo neturi būti. Be jokios abejonės, žodžio laisvės, žiniasklaidos laisvės yra tos teisės vertybės, ant kurių kaip pamato remiasi Europos Sąjunga“, – pažymėjo J. Valčiukas.

Jo vertinimu, apie ES sankcijas ar baudų dydžius Lietuvos atžvilgiu šiandien kalbėti dar per anksti: „Reikia sulaukti atnaujinto įstatyminio projekto dėl LRT vadovo skyrimo, taip pat išgirsti Konstitucinio Teismo verdiktą dėl LRT biudžeto įšaldymo konstitucingumo klausimo.“

Finansavimo nutraukimas ir baudos – kas grėstų Lietuvai?

Kas grėstų Lietuvai, jei ES institucijos pripažintų, kad valdantieji politikai pažeidė ES teisę? J. Valčiukas pastebėjo, kad Europos Sąjungoje yra pavyzdžių, kai šalims narėms dėl teisės viršenybės reikalavimų nesilaikymo, žiniasklaidos laisvės varžymų ar teisminės valdžios nepriklausomumo pažeidimų buvo pritaikytos sankcijos.

ES gali taikyti vieną iš dviejų mechanizmų: taikyti prevencines priemones, jei yra aiški ES pagrindinių principų pažeidimo rizika, arba taikyti sankcijas, jei tokie sisteminiai pažeidimai jau vyksta.

Pasak J. Valčiuko, Europos Sąjungos Taryba gali nuspręsti, kad yra aiškus pavojus, jog valstybė šiurkščiai pažeidžia ES sutartyje įtvirtintas pamatines vertybes. Norint konstatuoti pažeidimo buvimą ir pereiti prie sankcijų, Europos Vadovų Taryba, remdamasi trečdalio valstybių narių arba EK pasiūlymu ir gavusi EP pritarimą, vieningai gali nustatyti, kad valstybė narė šiurkščiai ir sistemingai pažeidžia nurodytas vertybes.

Tokiu atveju valstybei gali būti patvirtintos tokios sankcijos kaip balsavimo teisės atėmimas, tam tikrų ES fondų įšaldymas, stabdant ES skiriamą paramą.

Kaip kitą kelią J. Valčiukas įvardijo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Pažeidimo procedūrą gali pradėti EK.

Visų pirma, aiškino D. Murauskas, EK Lietuvai atsiųstų oficialų pranešimą ir prašytų, kad Lietuva pateiktų situacijos vertinimą. Įprastai tam duodami du mėnesiai. Jei EK Lietuvos atsakymas dėl LRT situacijos neįtikintų, dialogo procesas vyktų toliau.

„Jei EK ir toliau nebūtų įsitikinusi, kad iki galo atsakyta į klausimus, ir manytų, kad yra pakankamai argumentų abejoti teisės akto atitiktimi ES teisei, EK perduotų klausimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui“, – pasakojo D. Murauskas.

Jei Teismas nustatytų pažeidimą, o Lietuva to nepripažintų, EK Teismo gali paprašyti skirti baudą.

„Gali būti vieną kartą skirta didelė bauda arba skiriama periodinė bauda, dažniausiai – už praleistas dienas be teisės akto pataisymo. Kiekvieną dieną skaičiuojama tam tikra nustatyta suma kaip spaudimo priemonė pakeisti ar atšaukti reguliavimą. (...) Be abejo, galima reaguoti į griežtus sprendimus ir išvengti baudos, bet tada reikia reaguoti, keisti teisės aktą“, – pastebėjo D. Murauskas.

VU teisės docentas pažymėjo, kad skiriama bauda skaičiuojama gana sudėtingai, o jos dydis priklauso nuo ES teisę pamynusios valstybės ekonominio pajėgumo, BVP, taip pat nuo pažeidimo sunkumo.

Pavyzdžiui, išskyrė D. Murauskas, Lenkijai už teisėjų nepriklausomumo principų pažeidimus buvo skirta milijoninė bauda. Tiesa, sakė jis, Lietuvai skirta bauda būtų mažesnė. Kaip kita drausmės priemonė gali būti finansavimo iš ES sumažinimas.

Svarbi ir reputacijos žala

Tiesa, D. Murauskas pastebėjo, kad šalia teisinių pasekmių ES teisės pamynimas atneša ir reputacijos žalą.

„Mes tikrai turėtume ir galėtume dar labiau vertinti savo tarptautinę reputaciją. Šalys vertinamos kaip patikimesnės ar mažiau patikimos. Tarptautinės sankcijos gali būti suprantamos ir kaip teisinės atsakomybės rezultatas, bet labai dažnai jos pirmiausia yra reputacinės“, – vardijo VU teisės ekspertas.

Pasak jo, tarptautinė reputacija lemia ir valstybių tarpusavio santykius, tačiau taip pat gali paveikti potencialių investuotojų sprendimus. Dažnai įvairūs tarptautiniai vertinimai ir šalies vieta įvairiuose reitinguose yra svarbiau nei kiti aspektai, teigė D. Murauskas.

MRU docentas J. Valčiukas sutiko, kad pripažinimas pamynus ES teisę sukelia stiprių reputacinių bėdų: „Baudas galima akimirksniu susimokėti, bet reputacijai atstatyti kartais reikia dešimtmečių.“

ES pagrindinių teisių agentūros Valdančiosios tarybos narys taip pat sakė girdintis įvairių nuogąstavimų ir klausimų dėl Lietuvos pozicijos.

„Neabejotina, kad EP priimta rezoliucija bus dar viena tema, su kuria artimiausiu metu tarptautinė bendruomenė sies Lietuvą. Kita vertus, priimta rezoliucija yra ir signalas, kad turime reikalų ne su atskirų grupių politinių interesų neatitinkančiomis personalijomis ar televizijos laidomis, bet su Europos Sąjungos, kurios visateise nare esame, pamatinėmis vertybėmis“, – pabrėžė J. Valčiukas.