Keleto Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“ socialdemokratų lyderis vadina valstybės žeminimu.
Jo teigimu, Europai demonstruodami susipriešinimą ir neapykantą kai kurie politikai atrodo lyg psichozės paveikti.
„Su tokiais teiginiais, tokia povyza, politine retorika, kuri gal tiktų vidiniams vaidams ir diskusijoms, bet tą neapykantą ir susipriešinimą nešti ir demonstruoti Europai, man tai atrodo, ar psichozės, ar visuomenės poliarizacijos paveikti kai kurie mūsų deputatai EP. Ir tai neprisideda prie santarvės, susitelkimo ir vienybės, (...) ir to mažiausiai dabar reikia“, – ketvirtadienį „Lietuvos ryto TV“ sakė Mindaugas Sinkevičius.
„Man atrodo, tai žeminimas mūsų valstybės, ir nieko šitame procese aš gero nematau, net ir nesvarbu, tos rezoliucijos bus ar nebus priimtos. Žala viešumo, matymo, eskalavimo jau yra padaryta“, – tvirtino jis.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina, jog dalis Lietuvos deleguotų europarlamentarų, kalbėdami apie sprendimus, susijusius su LRT finansavimu, neatsižvelgė į visą kontekstą.
„Gaila, kad dalis mūsų išrinktų EP narių, kalbėdami apie LRT finansavimą, neatsižvelgė į visą sprendimų kontekstą. Pastaruoju metu prioritetinės valstybės sritys buvo krašto apsauga, sveikatos apsaugos sistema, žemės ūkis, pareigūnų darbo užmokestis“, – teigiama parlamento vadovo Eltai pateiktame atsakyme.
„Norėtųsi tikėtis, kad tuo metu, kai visa valstybė yra susitelkusi ties esminiais nacionaliniais prioritetais, sprendimai dėl visuomeninio transliuotojo taip pat būtų vertinami šiame kontekste“, – akcentuoja J. Olekas.
Europarlamentaras Dainius Žalimas teigia – formaliai ir teisiškai dokumentas nėra niekam privalomas, tačiau į jį gali atsižvelgti procesus šalyje stebinti Europos Komisija (EK). Savo ruožtu EP narys Aurelijus Veryga mano, kad netiesiogiai rezoliucija jau padarė neigiamą poveikį Lietuvai.
„Tai yra bendras europinis Lietuvoje vykstančių procesų įvertinimas. Tokia rezoliucija atsiduria didesniame stebėjimo taikiklyje. Manau, vengdami reputacinės žalos, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) pirmininkavimą kitų metų pradžioje, valdantieji turėtų pasidaryti išvadas“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Ši rezoliucija formaliai teisiškai niekam nėra privaloma, tačiau tikėtina, kad tiek EK, tiek kitos institucijos, vertindamos atitinkamus procesus Lietuvoje, (...) gali atsižvelgti į tokią Parlamento poziciją“, – pridūrė jis.
Tuo metu A. Verygos tikinimu, reputacinė žala Lietuvai jau buvo padaryta dar iki priimant rezoliuciją. Anot jo, vien rezoliucijos pavadinime suponuojama, kad Lietuvoje iškilo grėsmė demokratijai, o visuomeninį transliuotoją norima perimti.
„Reputacinė žala Lietuvai tikrai padaryta, nes puikiai gi suprantame, kad didžioji dalis EP narių tiesiog dėl darbų gausos ir kitų klausimų neturi tokios galimybės gilintis. (...) Šiuo atveju taip susiformavo, kad mūsų opozicija yra plačiau pasiskirsčiusi ir tą nuomonę suformavo tokią, kaip kad turi Lietuvoje veikiančios opozicinės jėgos. Kas yra natūralu, niekas dėl to jų nekaltina“, – Eltai komentavo A. Veryga.
Tuo tarpu premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigia, kad dalis Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų nusprendė eiti valstybės diskreditavimo keliu.
„Apmaudu, kad dalis Lietuvos atstovų Europos Parlamente nusprendė eiti valstybės diskreditavimo keliu ir, jų dėka, priimta rezoliucija, gerokai sutirštinanti spalvas“, – Eltai teigė I. Dobrovolskas.
BNS rašė, kad ketvirtadienį 385 europarlamentarams balsavus už, 165 – prieš ir 35 susilaikius, EP priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
Iš Lietuvos parlamentarų rezoliucijos nepalaikė Aurelijus Veryga, Waldemaras Tomaszewskis, Petras Gražulis ir Vytenis Povilas Andriukaitis, visi kiti Lietuvoje rinkti EP nariai balsavo už. Buvusi socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė balsavime nedalyvavo.
Parlamento nariai prašo Europos Komisijos stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius tai, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
„Kažkam atrodo, kad žodžio laisvei iškilusi grėsmė, mano vertinimu, tai teatralizuotas ir absurdiškas teiginys. Bet kai kalbama, kad yra Lietuvos valstybės demokratija pavojuje ir apie tai bandoma pasisakyti EP, priimti rezoliuciją, kuri atkreiptų visos Europos dėmesį, kad, suprask, Lietuva kažkur slysta į nedemokratinių valstybių grupę, pažiūrėkime į veidrodį, ir pagalvokime, ar ne paraleliniame pasaulyje kai kas gyvena“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.
Tai pavyko sustabdyti tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui patekus į ligoninę.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
Sinkevičius įvertino kalbas apie galimą LSDP frakcijos skilimą: būrimas iš kavos tirščių
Pasigirdus kalboms apie galimą socialdemokratų frakcijos Seime skilimą, šios partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad tokie svarstymai jam primena „savotišką būrimą iš kavos tirščių“.
„Aš pasakysiu taip – žinot, jau retas, kuris begeriam kavą su tirščiais. Dažniausiai dabartinės šiuolaikinės kavos jau be tirščių, bet man visas šitas procesas apie tą maištą, kažkokią nepatenkintųjų grupelę, aš manau, kad tai yra savotiškas būrimas iš kavos tirščių. Kas gal, savotiškai yra gerai, pritraukia visuomenės dėmesį socialdemokratams“, – „Lietuvos ryto“ televizijai ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Bet aš galiu nuraminti pasakydamas tai, kad aš priminsiu, kad ir 2016-2017 m. mes turėjome įvairių procesų, skilimų partijos, skaidymosi savotiško. Vieni liko valdžioje, kiti išėjo (…) ir manau, kad visi galėjo padaryti iš to išvadas – tie, kas labai norėjo atskilti, norėjo laikytis kažkokių pozicijų labai kategoriškų, o neiti į kompromisą ir dialogą – dažniausiai liko politinėje užmaršty ir politinėse paraštėse“, – tęsė jis.
Skyrių apklausos dėl koalicijos ateitis kol kas nevykdys, kalbėsis su frakcija
Viešojoje erdvėje jau kurį laiką išsiskiriant dalies socialdemokratų nuomonėms dėl tolesnio darbo koalicijoje su „Nemuno aušra“, valdančiąją daugumą Seime turinčios partijos pirmininkas anksčiau buvo užsiminęs, jog koalicijos ateities klausimu planuojama ir LSDP skyrių apklausa. Vis dėlto, dabar M. Sinkevičius tikina pirmiausia norįs pasikalbėti su frakcija, išklausyti ten vyraujančių nuotaikų.
„Kol kas tas veiksmas (LSDP skyrių apklausa – ELTA) nepradėtas. Aš norėsiu pirmiausia pakalbėti su frakcijos nariais. Frakcijos nariai, vis tik, yra ta kertinė jėga mūsų valstybės valdyme, daugelis sprendimų, reikšmingų valstybei, priimami būtent Seime“, – komentavo jis.
„Geriausiai virtuvę, visas peripetijas, užkulisius, santykius ir jų peripetijas žino būtent frakcijos nariai. Reiktų pirmiausia pradėti būtent nuo kito galo, nuo frakcijos, pasikalbėjimo ir išsiaiškinimo, kas kam kliūna, nepatinka (…) ir padiskutuoti, kaip mes matome ir ką mes galėtume padaryti kitaip, kad ta situacija keistųsi visiems į palankesnę“, – sakė M. Sinkevičius.
Be to, kaip pažymėjo jis, aiškesni sprendimai dėl tolesnių partijos sprendimų paaiškės išrinkus naują LSDP pirmininką.
„Išsirinkus naują ar pratęsus dabartinio lyderio kadenciją, (…) mes turbūt turėsime girdėti lyderio matymą. Ir čia bus balsuojama ne vien tik už charizmą, už vardą, pavardę, bet ir už matymą, kur partija ir valstybė turėtų eiti, kokia koalicija turėtų būti“, – dėstė jis.
Politikas akcentuoja, tokie sprendimai, kaip koalicijos pokyčiai, privalo būti priimti itin atsakingai, įvertinus visas aplinkybes.
„Darant politinius sprendimus, reikia juos įsivaizduoti platesniame kontekste su visomis įvertintomis pasėkmėmis (…). Koalicijų keitimas, tai žinote, čia nėra triusikų keitimas. Tai yra labai atsakingas dalykas ir reikia daug ką pasverti, todėl mes ir sveriame labai atsakingai, galvodami ne tik apie partiją, bet ir valstybę“, – teigė socialdemokratų lyderis.
„Neatmetu, kad galime būti išprovokuoti ir mes, ir „valstiečiai“ kažkaip operatyviai imtis veiksmų. Kol kas tokių provokacijų radikalių nejaučiame, bet visą laiką esame pasiruošę, net ir kritiniais atvejais, imtis atsakomybės ir priimti sprendimus“, – dėstė jis.
LSDP viduje pastaruoju metu netrūksta diskusijų dėl koalicijos su „Nemuno aušra“. Portalui „Delfi“ socialdemokratas Ruslanas Baranovas užsiminė, jog valdantiesiems būtų metas persvarstyti koaliciją su „aušriečiais“.
Savo ruožtu LSDP pirmininkas praėjusią savaitę tikino, jog įtampos šiuo klausimu neslūgsta, o auga.
Be to, pabrėžė jis, sprendimai dėl tolimesnės koalicijos su šia partija bus priimti vadovaujantis suvažiavime pavasarį išrinkto naujojo partijos pirmininko vizija. Visgi socdemų lyderis pabrėžė, kad jo vadovaujama politinė jėga pokyčių koalicijoje nebijo.
ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.
Naują socialdemokratės I. Ruginienės vadovaujamą ministrų kabinetą suformavo LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.
Sinkevičius: dėl Baltarusijos trąšų tranzito grėsmių turėtų spręsti saugumo tarnybos, o ne politikai
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad grėsmes nacionaliniam saugumui dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvos teritoriją atnaujinimo turėtų įvertinti Valstybės saugumo departamentas (VSD), o ne politikai.
Taip jis komentavo partijos garbės pirmininko Vytenio Povilo Andriukaičio teiginius, kad sankcionuotų trąšų tranzitas per Lietuvą galėtų būti atnaujintas mainais į galimybę per Baltarusiją gabenti birius Ukrainos krovinius į Klaipėdos uostą.
„Manau, kad tai yra saugumo, nacionalinio saugumo reikalas, manau, kad labiausiai tai turėtų vertinti Valstybės saugumo departamentas. Tai nėra vien kažkoks politinis sprendimas (atnaujinti trąšų tranzitą – ELTA), tai susijęs sprendimas su mūsų nacionaliniu saugumu ir grėsmėmis, jis ir buvo motyvuotas būtent tuo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Reikia klausti, ar tos grėsmės nacionaliniam saugumui yra išnykusios, o tą gali padaryti tik Valstybės saugumo departamentas – politikams to spręsti, manau, kad nederėtų, nes ir mūsų pasisakymai turbūt keliauja į arbitražo bylą“, – tikino jis.
Šiuo metu tarptautiniame arbitražo teisme nagrinėjamas Baltarusijos valstybinės kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ ieškinys Lietuvai, kuriuo bendrovė siekia prisiteisti 12 mlrd. eurų nuostolių dėl nutrauktos tranzito sutarties.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) šią sutartį nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
