Reaguodamos į šnipinėjimo skandalą, Europos Sąjungos viršūnės priėmė deklaraciją dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos santykių. Pareiškime pabrėžta, kad partnerystė turi būti grindžiama pagarba ir pasitikėjimu, taip pat ir slaptųjų tarnybų bendradarbiavimo srityje.
Reaguodamos į šnipinėjimo skandalą, Europos Sąjungos viršūnės priėmė deklaraciją dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos santykių. Pareiškime pabrėžta, kad partnerystė turi būti grindžiama pagarba ir pasitikėjimu, taip pat ir slaptųjų tarnybų bendradarbiavimo srityje.
Nors oficialių išvadų dėl galimo amerikiečių žvalgybos šnipinėjimo vadovai neplanavo surašyti, vis dėlto jie parengė atskirą pareiškimą, pabrėžiantį gilų Europos piliečių susirūpinimą. Vadovai mano, kad informacijos rinkimas yra svarbi kovos su terorizmu priemonė, tačiau pasitikėjimo trūkumas gali pakenkti būtinam bendradarbiavimui žvalgybos srityje. Vadovų deklaracijoje taip pat pažymimas Prancūzijos ir Vokietijos noras siekti dvišalių derybų dėl duomenų apsaugos su Jungtinėmis Valstijomis.
„Pagrindinė reakcija, kad mes neišpučiame šio klausimo ir atskiriame duomenų apsaugos paketą, kuris yra absoliučiai būtinas norint apsaugoti privačius duomenis. Slaptųjų tarnybų problemos turi būti spendžiamos ne tarp valstybių, o tarp pačių žvalgybų“, – sako Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė Vadovų Taryboje taip pat pristatė, kaip rengiamasi kitą mėnesį vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje. Lietuviams pavyko pasiekti, kad išvadose būtų įrašyta, jog Europos Sąjunga, lapkritį pasiruošusi parafuoti susitarimus su Moldova ir Gruzija, juos sutinka pasirašyti jau po metų.
