captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sekmadienį miegosime ilgiau – įvedamas žiemos laikas

Ateinantį sekmadienį, spalio 27-ąją, pereisime prie žiemos laiko ir 4 val. ryto laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda atgal. Tai reiškia, kad nuo sekmadienio miegosime valanda ilgiau, rytais daugiau džiaugsimės šviesa, tačiau greičiau tems.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ateinantį sekmadienį, spalio 27-ąją, pereisime prie žiemos laiko ir 4 val. ryto laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda atgal. Tai reiškia, kad nuo sekmadienio miegosime valanda ilgiau, rytais daugiau džiaugsimės šviesa, tačiau greičiau tems.

Pagal žiemos laiką gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklę pasukamos valanda į priekį. Taip pat elgiamasi daugelyje Europos šalių.

Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.

Kaip žinoma, vasaros laikas Lietuvos teritorijoje kasmet įvedamas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų rekomendacijas ir įgyvendinant Europos Parlamento bei Tarybos direktyvą. Jis įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, laikrodį pasukant valanda į priekį, ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, kai laikrodis persukamas atgal.

Lietuvoje sezoninis laikas taikomas nuo 2003-iųjų.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m.

Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiniai duomenys rodo, kad 4/5 Lietuvos teritorijos dalis yra antrojoje – Rytų Europos laiko – juostoje (Grinvičo laikas – plius 2 valandos), o likusi teritorija – pirmojoje, arba vidurio Europos laiko, juostoje (Grinvičo laikas – plius 1 valanda). Šių juostų riba iš pietų į šiaurę eina tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau – tarp Kuršėnų ir Telšių.

Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie 100 pasaulio valstybių. Sezoninis laikas visame pasaulyje vertinamas prieštaringai. Specialistai iki šiol nesutaria, kas yra svarbiau: vasaros laiko nauda energijos taupymui ar žala žmonių sveikatai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...