Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas 2026 m. karo prievolininkų sąrašas, jame – per 42 tūkstančius jaunuolių. Daugiau nei 3 tūkstančiai yra užpildę prašymus šiemet privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti savanoriškai. Į aukštąsias mokyklas po įtraukimo į karo prievolininkų sąrašus įstoję studentai nebegalės atidėti tarnybos. Jie turės pasirinkti: imti akademines atostogas tarnybai atlikti, rinktis jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Sąrašai bus paviešinti po kelių dienų.
Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione – dar viena rikiuotė. Joje – pastaruosius daugiau negu keturis mėnesius savanoriškai tarnybą atliekantys jaunuoliai. Dalis jų – įstojo į aukštąsias mokyklas, tačiau studijas atidėjo, nes norėjo pirmiau atlikti tarnybą.
„Paskatintas artimųjų bei pažįstamų atėjau į kariuomenę, bet tuo pačiu išlaikiau egzaminus ir įstojau į VU istorijos fakultetą. Bet tam, kad ateity nekliudytų studijoms, iš karto atėjau čia savo noru, paskatintas šeimos“, – sako karys savanoris Mantas Maliukas.
Lietuvos kariuomenė nuo 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, kasmet sulaukia daug savanorių norinčių atlikti tarnybą. Šiemet įsigaliojusi šaukimo reforma numato, kad atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą kviečiami 18–22 m. jaunuoliai. Į sąrašus patekę pilnamečiai moksleiviai kviečiami tarnauti iškart po mokyklos baigimo. 17-mečiai, atsidūrę sąrašuose, turės pateikti duomenis ir pasitikrinti sveikatą, o tarnybą atliktų po metų. Dar vienas jaunas savanoris sako – kariuomenė leidžia išbandyti save bei padeda ugdyti daug reikalingų savybių.
„Komandiškumas yra didelė vertybė. Per vilko taką – kai kariai nusipelno beretės – labai pasimatė tai. Buvo kolega, anot jo žodžių, jeigu ne komanda, tikrai nebūtų praėjęs. Yra tas visapusiškas palaikymas komandos“, – dalijasi karys savanoris Dominykas Saulis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, sudarant šių metų karo prievolininkų sąrašus, pabrėžia – norą savanoriškai tarnauti yra pareiškę per tris tūkstančius. Pavardes jaunuoliai galės pasitikrinti po poros dienų svetainėje karys.lt, turėtų būti informuojami ir telefonais. Iš viso šįmet karo tarnybą atlikti turės apie 5 tūkstančius jaunuolių.
„Mūsų tikslas – kiekvienais po truputį auginti ir 2030 m. turėti apie 50 tūkst. aktyvaus rezervo. Be abejo, kiekvienais metais didinti tarnaujančiųjų skaičių – tiek profesionaliai, tiek savanoriaujančių, tiek kitomis formomis“, – teigia R. Kaunas.
Pernai Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad formuojant nacionalinę diviziją bus tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo, tačiau tam kliūtis vis dar yra infrastruktūros, treniruočių vietų stoka. Jaunimo organizacijų atstovai sako vertinantys, kad atsiranda daugiau įvairių būdų atlikti tarnybą.
„Tikimės, bus atsižvelgta ir į pilietinės tarnybos modelį. Jauni žmonės ieško būdų, kaip prisidėti ir ne visada tie tradiciniai būdai būna tie vieninteliai, kurie jiems tinka ir pritinka“, – tikina Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos viceprezidentas Dominykas Židonis.
Privalomoji pradinė karo tarnyba trunka devynis mėnesius, tačiau ją baigę kariai gaus didesnes išmokas ir papildomas kompensacijas. Už tarnybą labai gerai įvertintiems kariams bus išmokėta iki 7,5 tūkst. eurų, o tiems, kurie tarnaus savo noru – išmoka didės iki beveik 10 tūkstančių eurų.
