Tūkstantiniai protestai dėl buldozeriu stumiamų LRT įstatymo pataisų atvedė į Seimą Kultūros komiteto pirmininko sveikatos problemas, skubiai sušauktą premjerės spaudos konferenciją, kurioje ji paragino LRT tarybą atsistatydinti in corpore, ir neplanuoto Seimo posėdžio atšaukimą. Prezidentas procesus Seime pavadino savotiška hibridine ataka.
„Dienos temoje“ – Mokslų akademijos prezidentas, akademikas Vytautas Nekrošius.
– Premjerė kalba apie tarybos ir vadovybės atsistatydinimą ir apie situacijos nunulinimą, t. y. LRT reikalai turėtų būti pradedami svarstyti nuo balto lapo. Ar, jūsų akimis, tai tinkamiausia išeitis iš šitos situacijos?
– Aš manau, kad taip. Šiandien tai būtų pati geriausia išeitis. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu taryba in corpore atsistatydina, tai pagal įstatymą visa administracija taip pat atleidžiama. Čia jau tada jos valios nereikia. Ji automatiškai neteks savo įgaliojimų.
– O jeigu nors vienas iš tarybos narių arba du pasakys „ne, mes nesutinkame atsistatydinti“. Kas tada?
– Tada nebus in corpore atsistatydinimas.
– Ir tada situacija keistųsi iš esmės. Žiūrėkit, bet Seimas nebūtinai turi pritarti tam nunulinimui. Ir dar daugiau – Seimo pirmininkas ir valdantieji kalba, kad pataisos turėtų būti svarstomos ir toliau. Galbūt tai atsitiks sausio mėnesį. Bet tos pačios pataisos. Koks yra jūsų šitų pataisų vertinimas? Tai yra bandymas sustiprinti skaidrumą ar vis dėlto tai yra politinis bandymas perimti kontrolę?
– Tai pirmiausia dėl Seimo pritarimo arba nepritarimo tarybos atsistatydinimui: Lietuvoje Konstitucija draudžia prievartinį darbą. Jeigu taryba nuspręs atsistatydinti, tai joks Seimas neturės teisės nei pritarti, nei nepritarti, jie tiesiog atsistatydins, ir viskas. Kalbant apie pataisas, tai nežinau. Mano supratimu, tai, kas vyksta, yra bandymas vieną Garbačiauskaitę pakeisti kita Garbačiauskaite. Tai nesprendžia problemos esmės. Ir jeigu mes norime tikrai nepriklausomo nacionalinio transliuotojo, mes turime visą dėmesį sutelkti į tarybos formavimą, kurioje šiandien iš dvylikos dešimt yra absoliučiai politiškai pažeidžiami asmenys, vienaip ar kitaip priklausantys nuo politikų.
– Kaip tik ir norėjau klausti, ką turėtų padaryti įstatymų leidėjas, kad kažkaip išspręstų tą visuomeninio transliuotojo problemą, jeigu tokia egzistuoja? Jūs sakote, kad tarybos formavimas yra ydingas. Kokia, jūsų manymu, turėtų būti taryba?
– Tai čia, matyt, tai, ką premjerė sako, ir šiuo atveju visiškai pritariu – turime sėsti ir kalbėtis. Jeigu mes sugebame susitarti Lietuvoje dėl tarybos sudėties, kurioje absoliučią daugumą sudaro žmonės, niekaip nepriklausomi nuo politikų, tai tada jokio skirtumo, kiek ten reikės tų balsų: ar daugiau negu pusės, ar dviejų trečdalių. Nes jeigu tai bus realūs, tikri visuomenės atstovai, kurie daugmaž supranta reikalo esmę, tai viskas gerai. Tai tada viskas stojasi į savo vietas. Deja, šiandien iš dvylikos dešimt yra, mano supratimu, vienaip ar kitaip tiesiogiai, netiesiogiai priklausomi nuo politikų.
– Kitaip sakant, jūs siūlytumėte, kad taryboje neturėtų būti politikų skiriamų asmenų?
– Ne, ne taip griežtai, taip kategoriškai nenorėčiau sakyti. Politikų dalyvavimas taip pat duoda tam tikrą naudą, kadangi jų dalyvavimas leidžia jiems geriau suprasti, kokios tai struktūros, ir tada gal kalbėti atsakingiau, bet jų turėtų būti absoliuti mažuma. Pavyzdžiui, mes galėtume kalbėti apie tai, kad, sakykim, prezidentas siūlo vieną, Seimas siūlo du: vieną iš opozicijos, vieną iš pozicijos. Turime jau tris. Tada galbūt po vieną turėtų pasiūlyti švietimo ir kultūros ministras, galbūt finansų ministras. Turime šešis. Viskas.
Toliau turėtų būti kokių penkiolika iš institucijų, kurios nuo politikos toli, susijusios su profesiniais dalykais, pavyzdžiui, Mokslų akademijos, kur prezidento atsiradimas niekaip nepriklauso nuo jokio politiko. Mokslo akademija galėtų deleguoti žmogų, kuris supranta, akademiką, pavyzdžiui, kurį nors, kuris supranta šią sritį ir taip toliau. Rektorių konferencija, privačios televizijos, kurios turi labai didelį interesą dalyvauti, galėtų deleguoti vieną ar du žmones, nes jos bent jau padėtų tikrai realiai užtikrinti, kad nebūtų tos tokios paslėptos reklamos nacionaliniam transliuotojui.
Tai čia jau susitarimo klausimas, kas deleguos, bet svarbu, kad dvigubai didesnis balsų skaičius arba net trigubai daugiau būtų žmonių, kurie yra savo srities profesionalai ir nėra niekaip susiję nei tiesiogiai, nei netiesiogiai su politika. Tada mes galėtume kalbėti apie tikrą nepriklausomą nacionalinį transliuotoją.
– Kitaip sakant, jūs siūlytumėte tą dvylika padvigubinti arba netgi patrigubinti, turiu galvoje tarybos narių skaičių.
– Tai jau yra susitarimo klausimas, svarbu, kad taryboje būtų ir profesinėms grupėms atstovaujama. Žurnalistai šiandien niekaip neatstovauja pasakydami, kad, pavyzdžiui, žurnalistų asociacijos turi vieną arba dvi vietas, tai dar gal paskatintume truputį susivienyti tuos žmones, kažkaip pradėti šnekėtis tarpusavy, nes žinome, kad dabar ten tų organizacijų ne viena yra. Tai šitą reikia užtikrinti. Jeigu tokia valia būtų, aš patikėčiau, kad žmonės tikrai nori ne vieną direktorių pakeisti kitu direktoriumi, kitų politinių pažiūrų, o kad norime tikrai sukurti nacionalinį nepriklausomą transliuotoją, kuris vykdys savo misiją.
– Pone Nekrošiau, ar tarybos pokyčiai, jos formavimo pokyčiai yra svarbiausias ir vienintelis dalykas, ar jūs matytumėte ir dar daugiau, ką reikėtų keisti įstatymuose?
– Matyt, galime prižiūrėti tuos įvairiausius dalykus ir taip toliau. Bet svarbiausia, mano supratimu, šiandien tas pats svarbiausias taškas yra būtent tarybos formavimas. Jeigu susitarėm dėl tarybos formavimo, jos maksimalaus apolitiškumo ir maksimalaus atstovavimo šioje taryboje interesų grupėms, profesinėms bendruomenėms ir taip toliau, tai, man atrodo, visa kita bus labai lengvai išsprendžiama.
– Mums dar vis mosuoja, kad slaptas balsavimas yra tikroji demokratijos išraiška. Jis iki tolei buvo toks ir tą reikia sugrąžinti. Kodėl slaptas balsavimas yra demokratijos išraiška, o atviras jau ne demokratijos?
– Aš manau, kad ir slaptas, ir atviras yra demokratijos išraiška. Čia galbūt ir vienas, ir kitas turi savo pliusų ir savų minusų. Bet, kita vertus, aš visiškai pritariu profesoriui Kūriui, su kuriuo kalbėjote, kad jeigu žmogus bijo pasakyti, ką jis galvoja, tai gal jis į tarybą tegu neina.
– Ir dar vienas dalykas: ar galima sakyti, kad Seimo Audito komiteto siūlomi pakeitimai, sustiprinant tarybos įgaliojimus spręsti dėl laidų vedėjų personalijų, atveria duris politinei cenzūrai, net jei, aišku, formaliai tas neįvardijama, o taryba savo ruožtu iš tokios priežiūros institucijos tampa valdymo institucija. Kaip jūs į tokias pataisas žiūrite?
– Tai dar vienas valdymo struktūros klausimas. Paprastai, jeigu mes paimtume kaip pavyzdį akcinę bendrovę, ten yra kelių stebėtojų taryba, kuri prižiūri, kaip viskas vyksta. Yra valdyba, kuri tą kasdienį gyvenimą reguliuoja, yra direktorius. Tai šitaip apie tokią struktūrą galima būtų galvoti, bet tarybai suteikti įgaliojimus valdyti tinklelį yra kažkoks nesusipratimas. Tai nėra jos funkcija, tai nėra jos paskirtis. Ir iš to mes gautume nežinau ką, bet tikrai nieko gero. Aš paprastai manau: kai tik mes bandome išrasti lietuvišką dviratį, jis kažkodėl išeina su kvadratiniais ratais. Patirtis mano tokia.
– Ar Seimas, jeigu vis dėlto jis priimtų tas pataisas, kurias ir kol kas ketina dar svarstyti, neperžengia su tomis pataisomis Konstitucijos saugomos žiniasklaidos laisvės ribų ir ar Lietuva tada nerizikuotų atsidurti Europos Sąjungos institucijų arba tarptautinių organizacijų akiratyje jau po priėmimo?
– Tai sudėtingas klausimas, kadangi priklauso, kokios pataisos bus priimtos. Jeigu bus priimtos pataisos, pavyzdžiui, kad norint atleisti direktorę nereikia viešojo intereso pagrindimo, bet reikia dviejų trečdalių balsų ir balsavimas yra slaptas, manau, kad niekas nieko čia nepažeis.
Jeigu mes pradedame deleguoti tarybai įvairiausius įgaliojimus spręsti, kas gali laidas vesti, kas negali, taryba formuojama politikų, tai tada klausimas didelis. Bet aš manau, kad šiandien po premjerės žodžių, vis tiek premjerė nėra šiaip sau žmogus, kuris ką nori, tą šneka, ta žinia, kuri buvo išleista, kad pradedam nuo balto lapo, turi po savimi tam tikrą pagrindą ir tai gali būti gera priežastis pradėti šnekėtis normaliai, racionaliai visiems kartu. Seniai reikia tai padaryti.
– Ačiū jums.
