Kol Seimas tęsia LRT įstatymo projekto svarstymą, šalia esančioje Nepriklausomybės aikštėje minia žmonių dar kartą susirinko pasakyti: „Šalin rankas nuo laisvo žodžio.“ Prie Seimo liepsnoja laužai, tikimasi, kad šį vakarą į Nepriklausomybės aikštę gali susirinkti keliolika tūkstančių protestuotojų. Prie protesto jungiasi ir kiti Lietuvos miestai – į gatves žada išeiti klaipėdiečiai, kauniečiai, šiauliečiai, marijampoliečiai, jonaviečiai, kėdainiečiai ir kitų regionų gyventojai.
Trečiadienį prie Seimo prasidėjo antroji laužų protestų diena. Nuo 18 val. visuomenė susirinko į Nepriklausomybės aikštę ir čia prie liepsnojančių laužų išreiškia nepasitenkinimą Seime vykstančiais procesais.
Tris dienas nuo ryto savo laidas iš Nepriklausomybės aikštės transliuos LRT radijas, vakarais bus degami laužai, o nuo 18 valandos protestą kviečiame stebėti su LRT.lt.
Anot organizatorių, jie šiuo metu nemato kito kelio, tik tęsti protestus prie Seimo tikėdamiesi, kad čia liepsnojantys laužai padės išsklaidyti tamsą.
Praėjusią savaitę Seimas valdančiųjų balsais po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios palengvintų LRT vadovo atleidimą. Valdantieji taip pat paprašė skubos tvarkos, kuri užkerta kelią poveikio vertinimo išvadai gauti ir reiškia, kad valdantieji pataisas priims iki Kalėdų.
Priėmus pataisas, kurias palaiko socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji, LRT vadovas būtų atleidžiamas slaptu balsavimu, mažesne balsų dauguma ir remtųsi dviem kriterijais: jei vadovas netinkamai vykdytų funkcijas ir jei taryba nepatvirtintų metinės veiklos ataskaitos.
Tokias pataisas kritikuoja ir Lietuvos, ir tarptautinės organizacijos, taip pat teisininkai, tačiau valdantieji į tai neatsižvelgia. Organizacijos įspėja, kad valdantieji siekia kuo skubiau atleisti dabartinę LRT vadovę ir ketina pasiūlyti sau palankų generalinį direktorių.
Kaupinis: nuo šiol mes spręsime tik vieną klausimą – tironija ar laisvė
Į sceną žengęs Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis pabrėžė, kad nors protestas vyksta dėl žiniasklaidos laisvės, situacija – gerokai platesnė. Jis kvietė pažvelgti į tai, kokia netolima ateitis ir pasirinkimas mūsų, tikėtina, laukia.
„Nuo šiol mes spręsime tik vieną klausimą – tironija ar laisvė. Vienoje pusėje mes turime sužvėrėjusią imperiją Rytuose, o kitoje mes turime Jungtines Amerikos Valstijas, kurios pamiršo tai, ką šitiek laiko mokė visus pasaulyje – kas ir kokia turėtų būti demokratija? Jos ja nebetiki, jos patikėjo, kad tiesa dabar turėtų būti to, kieno yra galia. Todėl jau greitai gali būti, kad iš abiejų Europos, iš abiejų Lietuvos pusių jai grasys dešimtmečio tironija. Mes kartą tai jau matėme. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje iš abiejų Lietuvos pusių mus ėmė spausti du tironiški režimai.
Ir tuo metu mūsų žemyne buvo daug valstybių, kurios ėmė ir neatlaikė tironijos spaudimo. Neatlaikys jo ir dabar. Daug europiečių nuspręs, kad jiems geriau išsaugoti savo gerovę ir nusilenkti tironijai, nei rinktis laisvę rizikuojant pakentėti. Daug pasimes, daug nesupras, kad renkasi nelaisvę. Daug europiečių rinksis laikiną saugumą vietoj laisvės ir praras abu. Ir tada jie atsidurs kalėjime. Kalėjimas neprivalo būti tiesioginis, kalėjimas gali būti proto, baimės kalėjimas. Kad tik nepasakyčiau ko nors, kas gali įsiutinti tironą.
Tokiame kalėjime, bijodami dėl savo darbo vietų, gali atsidurti LRT žurnalistai. Daug baimės sakyti, ką galvoji. Baimė tirti ir atskleisti vagystes, paviešinti netiesą. Mainais jiems pasiūlys didelį atlyginimą. Kalėjimas, bet gerai aprūpintas kalėjimas, sotus. Todėl šiandien mums, kaip visuomenei, ir vėl iškyla esminis istorinis pasirinkimas: paklusti ir susitaikyti su tuo, kad tironija turės būti nauja mūsų valstybės forma arba ne.
Kad atsidūrėme šioje situacijoje, esame iš dalies patys atsakingi, kadangi buvome apleidę savo valstybės reikalus ir pasirinkome siekti asmeninio gėrio. Ir dabar reikės už tai brangiai mokėti, nes apleista tuščia vieta ilgai laisva nebūna ir ten, kur galėjo būti geras žmogus, dabar įsikraustė daug piktavalių. Arba tiesiog labai silpnų žmonių, kurie nesiekia tironijos, tačiau greitai jai pasiduoda. Juos visus iškrapštyti iš ten bus nelabai lengva.
Akivaizdoje potencialo prarasti demokratinę ir nepriklausomą Lietuvos valstybę mes galime vėl pagūžčioti pečiais, kaip kažkada jau darėme (o ką mes galėjome padaryti?), galime dainuoti graudžias dainas, rašyti daug knygų, kaip taip nutiko. Arba šį kartą mes galime nelaikyti savęs mažais, silpnais – visų pirmiausia savo dvasioje, – ir tapti gražia išimtimi iš tos taisyklės, net jeigu tai taps taisykle Europoje, kad spaudžiant tironijai demokratija subliūkšta“, – į minią kreipėsi K. Kaupinis.
„Nepaisant to, kaip mums atrodo, šiandien, turint omenyje mūsų gyventojų skaičių, čia yra tik nedidelis būrys, bet mes padarysime viską, kad tas būrys didėtų sulig kiekviena ateinančia diena. Kol kas daug mūsų žmonių yra pasimetę, jie dar nesuvokia, kas vyksta arba galvoja, kad jų tai nepalies. Eikit ir budinkite tuos žmones. Sakykite, kokia bus susipratusių, bet vis dar tylinčių žmonių tylos kaina. Tada rytojaus mitingas bus didesnis, poryt – dar didesnis. Galų gale turėsime tiek žmonių, kad vien savo buvimu jų taps pakankamai nesakant pasakyti tai, ką daugeliui mūsų jau kuris laikas maga pasakyti: „Arba jūs klausote šių žmonių, arba jūs turėsite pasitraukti.“
