Botai socialiniuose tinkluose – ne tik technologinė naujovė, bet ir didėjanti grėsmė viešajai diskusijai ir pasitikėjimui institucijomis. Ekspertai įspėja, kad automatizuotos paskyros gali manipuliuoti nuomone, kelti nepasitikėjimą ir netgi pakeisti populiariausių paieškos rezultatų tvarką. Net IT specialistai pripažįsta, kad atskirti tikrą vartotoją nuo boto tampa vis sunkiau.
LRT RADIJO laidoje aptarta, kaip socialiniuose tinkluose veikiantys botai daro įtaką viešosioms diskusijoms ir kokių priemonių reikia norint sustiprinti visuomenės atsparumą.
Kultūros viceministras Viktoras Denisenko teigė, kad botai šiandien yra vienas aktyviausių informacinio poveikio instrumentų.
„Botai yra pigesnė ir dėl to populiaresnė technologija nei anksčiau minėti troliai. Jie padeda skleisti propagandą ir kuria iliuziją, kad tam tikros idėjos dominuoja informacinėje erdvėje“, – sakė jis. Viceministras pabrėžė, kad valstybė negali sugauti kiekvienos netikros paskyros, todėl svarbiausia – visuomenės įgūdis atpažinti manipuliavimą.
Debunk.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė paaiškino, kad šiandienos botų profiliai vis labiau primena tikrus žmones. Automatizuotos paskyros imituoja natūralų elgesį: reaguoja nepertraukiamai, bet „su pertraukomis“, o profiliuose matomos dirbtinio intelekto sugeneruotos nuotraukos.
„Botai ne tik kopijuoja žmogišką elgesį, bet ir labai greitai reaguoja į aktualijas. Jie gali per kelias minutes paskleisti daugybę komentarų, kurie tą pačią žinutę pakartojami dešimtimis ar šimtais variantų“, – sakė ji.
Į laidą paskambinusi klausytoja Jūratė atkreipė dėmesį į dvi skirtingas peticijas, kurių viena, nors ir turi daugiau parašų, „Google“ paieškoje atsiduria žemiau. L. Venclauskienė paaiškino, kad algoritmai vertina ne tik parašų skaičių: „Jei tema socialiniuose tinkluose generuoja daugiau reakcijų, o botai sukuria papildomo triukšmo, paieškos sistema tai mato kaip didesnį aktualumą.“
„Cybernews“ redaktorė Jurgita Lapienytė pridūrė, kad greitis, kuriuo botai generuoja turinį, suteikia jiems pranašumo.
„Panašūs naratyvai atsiranda gerokai anksčiau, nei žurnalistai spėja juos patikrinti ir paneigti. Tai sudaro įspūdį, kad tam tikra nuomonė dominuoja“, – sakė ji. Pasak Lapienytės, žmonėms vis dažniau užtenka pirmos paieškos rezultatų eilutės, todėl net nedidelės manipuliacijos gali tapti reikšmingos.
Delfi.lt „Melo detektoriaus“ redaktorė Aistė Meidutė pažymėjo, kad botų veikla socialiniuose tinkluose yra pelninga, o tai mažina platformų motyvaciją aktyviai ją riboti.
„Socialiniai tinklai yra verslas, o sukčiavimas ir dezinformacija – pelningos sritys. Botai užgožia tikrų vartotojų komentarus ir taip iškraipo diskusijų vaizdą“, – sakė ji.
Pilietinės visuomenės instituto atstovė Rūta Žiliukaitė išskyrė emocinio poveikio mechanizmus.
„Net neutralus įvykis gali būti suformuluotas taip, kad sukeltų stiprias emocijas ir iškreiptų realybės vaizdą. Botai padeda sustiprinti tą emociją, sukuria nuolatinio konflikto įspūdį“, – komentavo ji. Pasak R. Žiliukaitės, taip formuojamas dirbtinis įspūdis, kad institucijos visuomenėje kelia nepasitikėjimą.
LRT RADIJO klausytojas Žilvinas, dirbantis IT srityje, prisipažino, kad šiandien jam sudėtinga atskirti, kurie komentarai yra tikrų žmonių, o kurie – automatizuoti.
„Anksčiau atrodydavo primityviai, dabar profiliai jau ištobulinti. Po poliarizuotais įrašais kartais atrodo, kad 90 procentų komentarų yra antivalstybiniai“, – sakė jis. Jo teigimu, tai gali sukurti klaidingą vaizdą, esą tokia nuomonė visuomenėje yra dominuojanti, nors iš tiesų taip nėra.
Seimo narė Daiva Ulbinaitė laidoje pristatė teikiamus teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų aiškiai apibrėžta, kas laikoma dezinformacija ir kokiais atvejais botų spiečių naudojimas gali būti laikomas nusižengimu ar net nusikaltimu.
„Mūsų teisinė bazė šiuo metu yra šokiruojančiai neparuošta informacinei gynybai. Turime pasiųsti aiškų signalą, kad dezinformacija ir botų spiečių naudojimas bus traktuojami kaip pavojinga veikla“, – sakė ji. Politikė pabrėžė, kad vien tik baudos nebus pakankamos atgrasyti, tačiau aiškūs apibrėžimai ir atsakomybė būtini.
L. Venclauskienė atkreipė dėmesį į didžiulį skirtumą tarp dezinformacijos kūrimo ir kovos su ja kaštų.
„Botų fermą galima išlaikyti palyginti pigiai, o institucijoms iššūkiai daug brangesni: tikrinimas, tyrimai ir prevencija reikalauja gerokai didesnių resursų“, – sakė ji. Pasak analitikės, dėl to informacinės atakos vis dar yra ekonomiškai patrauklios jų vykdytojams.
Parengė Indrė Gurskienė
Viso radijo įrašo galite klausytis LRT RADIOTEKOJE.
