Seimui po pateikimo pritarus „Nemuno aušros“ ir kai kurių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių pataisai, kuri palengvintų nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimą, Žurnalistų profesionalų asociacija paskelbė apie protestą prie Seimo, o LRT žurnalistai ėmėsi įvairių kasdienio protesto formų: tylos pauzių eteryje bei šviečiamųjų laidų rengimo apie žiniasklaidos laisvę. Į iniciatyvą dėl žodžio laisvės vėliau įsijungė ir daugiau visuomenės grupių, o peticija internete jau surinko daugiau nei 130 tūkst. parašų.
POLITIKAI PASIŪLĖ PALENGVINTI LRT GENERALINIO DIREKTORIAUS ATLEIDIMĄ:
- Balsavimas dėl nepasitikėjimo būtų slaptas, o ne atviras, kaip yra dabar.
- Atleidimo nebereiktų motyvuoti viešuoju interesu.
- Balsuoti už atleidimą turėtų ne 8 LRT tarybos nariai iš 12, kaip dabar, o tik 6 iš 12. Šiam punktui yra ir kitų pasiūlymų.
Seimo Teisės departamento teisininkai nurodė, kad, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina, visuomeninis transliuotojas turi išlikti nepriklausomas nuo politinių ar ekonominių grupių interesų, nuo valdžios institucijų, įvairių pareigūnų ar kitų asmenų kišimosi į veiklą, nors valstybės institucijos gali numatyti veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms, laidoms ir panašiai.
Toks konstitucinio nepriklausomumo imperatyvas, anot Seimo teisininkų, reiškia, kad generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus kadencijai procedūroms yra keliami tam tikri reikalavimai. Tai padaryta specialiai tam, jog į pareigas LRT tarybos paskirtas generalinis direktorius turėtų pakankamas nepriklausomumo garantijas.
Vadinasi, atleidimas turi būti grindžiamas aiškiai nustatytais pagrindais, kai tolesnis pareigų ėjimas būtų nesuderinamas su LRT patikėta misija ir objektyviai negali užtikrinti LRT nustatytų uždavinių įgyvendinimo.
Pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą, visuomeninių transliuotojų administracijos vadovų ar valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūros turi užtikrinti transliuotojų nepriklausomumą, o sprendimai dėl administracijos vadovo atleidimo turi būti tinkamai pagrindžiami, priimami tik išimtiniais atvejais pagal iš anksto nustatytus kriterijus.
Tai reiškia, kad visuomeninio transliuotojo administracijos vadovo atleidimas iš pareigų nepasibaigus kadencijai turi būti sudėtingesnis nei priėmimas į pareigas (garantuoja nepriklausomumą), taip pat motyvuotas ir išimtinis reiškinys. Administracijos vadovo atleidimo procedūra yra aiškiai siejama su visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimu.
Didesnis balsų kiekis, kurio reikia administracijos vadovo atleidimui, garantuoja visuomeninio transliuotojo apsaugą nuo politinio nepastovumo. Seimo teisininkų nuomone, dabartinis reikalavimas, kad už LRT generalinio direktoriaus atleidimą balsuotų ne mažiau nei du trečdaliai tarybos narių (8 iš 12), laikomas pagrįstu.
Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai sutinka su Seimo Teisės departamento vertinimu ir prašo, kad valdančiosios daugumos partijų pataisos būtų atmestos.
Esant poreikiui žurnalistai siūlo didžiausiai valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijai inicijuoti platesnes diskusijas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų, įtraukiant žiniasklaidos atstovus, žiniasklaidos srities ekspertus, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių asociacijas.
Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų išsakė ir Europos transliuotojų sąjunga (EBU).
Seimas taip pat pritarė „aušriečių“ bei „valstiečių“ siūlymui įšaldyti šiuo metu LRT skiriamą finansavimą. Tai reiškia, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai bus skiriama apie 80 mln. eurų. Šias pataisas pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip atrodo LRT taryba, kuri skiria ir atleidžia LRT vadovą?
LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių: keturis atstovus deleguoja prezidentas, keturis – Seimas ir keturis – visuomeninės organizacijos: po vieną Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Šiuo metu prezidentas yra delegavęs LRT tarybos pirmininką Mindaugą Jurkyną, LRT tarybos pavaduotoją Rėdą Brandišauskienę, taip pat tarybos narius Giedrių Jucevičių ir Renatą Šerelytę-Mendeikienę. Prezidento atstovų kadencija LRT taryboje trunka iki 2030 m. gegužės 12 d.
Seimas yra paskyręs Juozą Pabrėžą (delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Laurą Matjošaitytę (delegavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija), Renaldą Gudauską (delegavo Liberalų sąjūdžio frakcija) ir Deimantą Jastramskį (delegavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija). Seimo atstovų kadencija trunka iki 2028 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos vyskupų konferencija į LRT tarybą skyrė Ireną Vaišvilaitę, Lietuvos mokslo taryba – Darijų Beinoravičių, Lietuvos švietimo taryba – Eugenijų Valatką, o Lietuvos meno kūrėjų asociacija – Joną Staselį. Visuomeninių organizacijų atstovų kadencija trunka iki 2026 m. gegužės 19 d.
