Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva turėjo imtis veiksmų reaguojant į kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamą grėsmę aviacijai ir visuomenei, tačiau vėliau vėl atveriant sienas buvo paskubėta.
„Reikėjo gal neskubėti atidaryti tos sienos ir labiau sąlygoti sienos atidarymą, gana aiškiai susiejant, jeigu norit atidarytos sienos, turi būti įvykdytos bent dvi sąlygos, tai yra, neturi būti balionų Lietuvos teritorijoje ir turi būti paleisti mūsų vilkikai“, – LRT radijui pirmadienį sakė šalies vadovo patarėja.
„Kaip suprantu, tai nebuvo padaryta, todėl Baltarusija ir daro toliau ką nori. Reikėtų siekti kažkokių tai priemonių, kurios sugrąžintų Baltarusiją prie minties, kad reikia abipusių veiksmų tam, kad situacija būtų deeskaluota“, – kalbėjo ji.
A. Skaisgirytės teigimu, derybos su Baltarusija turėtų būti vykdomos.
„Kažkokių derybų, aišku, reikia, kokiu lygiu jos vyksta gal nėra pats svarbiausias klausimas. Pats svarbiausias klausimas yra turinys tų derybų, kas yra sakoma. Tai sakoma turėtų būti, kad susiejant šias problemas ir tada kartu jas bandom išspręsti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Ji taip pat teigė lyg šiol negirdėjusi signalų iš JAV skatinančių švelninti santykius su Baltarusija.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas antrino, jog buvo paskubėta anksčiau laiko atverti sieną su Baltarusija. Anot jo, sprendimas atidaryti sieną buvo priimtas jaučiant didelį spaudimą iš vežėjų.
„Gal iš tiesų buvo per geranoriškai patikėta (Baltarusija – BNS), atsižvelgiant į vežėjų prašymus, kad jie galėtų kuo greičiau išvykti iš tos šalies, galbūt sienas buvo paskubėta atidaryti“, – teigė R. Motuzas.
„Didelį spaudimą darė vežėjai. Iš tikrųjų, jeigu įsigilintume į vežėjų situaciją, situacija buvo labai sudėtinga. Kadangi buvo įkalinta ne tik technika, bet dalis vežėjų. Taip pat ten buvo nemaža dalis ir prekių. Manoma, kad Lietuvos valdžios institucijos, kurios yra už tai atsakingos, tuo patikėjo“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbė BNS, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį LRT RADIJUI sakė, kad kontrabandiniai balionai pastarąją parą fiksuoti ir Latvijoje.
R. Motuzo teigimu, kontrabandiniams balionams iš Baltarusijos pasiekus ir Latviją, turi būti pradėtas regioninis bendradarbiavimas.
„Kadangi mes šiandien išgirdome, kad jau tai (kontrabandinių balionų įskridimai– BNS) vyksta ir Latvijos teritorijoje, matome, kad turi būti pirmiausiai ir regioninis bendradarbiavimas. Žinoma, čia labai svarbi ir Lenkijos pozicija, kuri atidarė tuos (sienos – BNS) punktus, nes šiuo metu gali pasinaudoti tais praėjimo punktais“, – sakė socialdemokratas.
Taip pat, pasak R. Motuzo, turi būti griežtinamos ir sankcijos Baltarusijai.
„Tai yra pažeidžiamos Europos Sąjungos valstybės suverenitetas ir jos teisės, pagaliau, areštuota neteisėtai technika, sulaikymai, visa tai prieštarauja. Ir manau, kad Europos Sąjungos institucijos, tikriausiai, apie tai kalbės šiandien ir Europos Vadovų Taryboje, turi būti sugriežtintos sankcijos Baltarusijai ir Rusijai ir dėl hibridinių grėsmių“, – sakė socialdemokratas.
Kritika premjerei
Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja premjerę Ingą Ruginienę šiai nesutikus ateiti į bendrą Seimo opozicinių frakcijų posėdį, kuriame Vyriausybės vadovė turėjo pristatyti galimą planą situacijai dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų spręsti. Be to, teigė politikė, socialdemokratų išsakomi lūkesčiai, kad galbūt Aleksandras Lukašenka parodys geranoriškumą, yra neadekvatūs.
„Gavome atsakymą, kad ji gali tokiame posėdyje pasirodyti tik gruodžio pradžioje, kadangi jos darbotvarkė yra labai įtempta. Natūralu, kad tai nėra normali situacija. Tiek laiko nėra. Opozicija turi tikrai pagrindo dabar kviestis premjerę ir reikalauti, ne prašyti, bet reikalauti priemonių plano“, – pirmadienį LRT RADIJUI kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip jau skelbė Elta, apie opozicijos planus kviesti I. Ruginienę į bendrą posėdį penktadienį pranešė konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Posėdžio data buvo numatyta šios savaitės trečiadienį.
„Man labai rėžia ausį vis dar skambantys žodžiai apie geranoriškumą, apie kažkokį sulaužytą pasitikėjimą Lukašenkos režimu, lyg iš jo dar kažkokio geranoriškumo yra pagrindo tikėtis. Man rodos, tokie, su visa pagarba patyrusiems kolegoms socialdemokratams, tokie žodžiai ir tokios sąvokos, kalbant apie Lukašenkos režimą, yra visiškai neadekvačios“, – tęsė liberalė.
Mano, kad Lietuvos pozicija susilpnėjo
Pasak parlamentarės, Lietuva per pastarąsias savaites smarkiai susilpnėjo, nes iš tvirtos pozicijos užsienio politikoje dabar atsidūrė prašytojo vaidmenyje.
„Susilpnėjo, nes šita Vyriausybė parodė, kad nesugeba suskaičiuoti dviejų žingsnių į priekį imdamasi priemonių, kurios taip yra skausmingos Lukašenkos režimui, bet paliko įkaitus – tuos, kuriuos vėliau reikės kažkaip gelbėti“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad dabar opozicija į bendrą savo frakcijų posėdį žada kviesti keturių ministerijų vadovus.
„Kviečiame šią savaitę keturis ministrus į bendrą opozicinių frakcijų posėdį, t. y. užsienio reikalų ministrą, krašto apsaugos ministrą, susisiekimo ministrą, galbūt vidaus reikalų ministrą. Tikimės, kad jie tikrai galės būti, nes šiaip Vyriausybės vieningos pozicijos labai trūksta“, – teigė politikė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, iš vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų praėjusią savaitę girdėjosi tik noras permetinėti problemą vieni kitiems.
„O paklausti apie užsienio reikalų ministro misiją Briuselyje reikalauti didesnių sankcijų Lukašenkos režimui, net negalėjo pasakyti, ar iš tikrųjų jų dabar reikia. Pasigendu vieningumo“, – sakė liberalė.
Parlamentarė taip pat pažymėjo ir tai, kad valdantieji turėtų stiprinti savo pastangas kalbantis su Lietuvos sąjungininkais ir partneriais, siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją.
„Antraip mes taip ir liksime pakraštyje, provincijoje, o į Vilnių niekas nebeskraidys. Bet aš nematau nei suvokimo, nei adekvačios vieningos reakcijos“, – sakė ji.
Budrys: Baltarusijos veiksmai prieš Lietuvą yra kombinuota ataka, reikia skubinti sankcijas
Baltarusijos veiksmus prieš Lietuvą neišleidžiant vilkikų ir toliau neužkardant kontrabandinių balionų užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vadina kombinuota ataka ir ragina skubiau priimti naujas sankcijas.
„Tai, ką šiandien sakysiu taryboje kolegoms prekybos ministrams, šalia to (...), ką jau sakiau užsienio reikalų ministrams taryboje apie prieš mus vykdomą hibridinę ataką, tai dabar vartoju terminą kombinuota ataka“, – žurnalistams prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį prekybos klausimais Briuselyje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Nes mes turime ir ekonominės prievartos priemonę, kurią Baltarusija pasitelkė pagrobdama, laikydama mūsų vilkikus su puspriekabėmis, grasindama juos nacionalizuoti ir taip darydama spaudimą vienai iš Europos Sąjungos valstybių narių“, – sakė K. Budrys.
Jo teigimu, Europos Komisija (EK) privalo imtis priemonių, kad Bendrijos įmonės būtų apsaugotos, kai viena ES valstybė narė „yra išskirtinai atakuojama“ prieš ją taikant ekonomines prievartos priemones.
„Šiandien bus man bene svarbiausia tema, kuri bus prie stalo, kalbant apie ekonominio poveikio priemones – sankcijos. Tiek režimo atstovams, tiek atskiroms ekonomikos sritims, tiek prekybai, kas irgi yra labai svarbu. Beje, apie tai ir kalbėsimės, tempas turi būti padidintas. Aš tikiuosi, kad išjudės tie visi dokumentai, kurie turi išjudėti iš Komisijos, kuo greičiau“, – nurodė K. Budrys.
„Ir praeitos savaitės įvykis, kai ES komisaras buvo irgi tiesiogiai paveiktas, negalėjo nusileisti sostinėje, na, tai dar vienas priminimas, pranešimas, kad tai nėra kažkas hipotetiško ar toli, tai labai yra konkretu, su didele žala“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Kaip skelbta, pastarąją parą Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.
Anot Vilniaus oro uosto, beveik pusšeštos valandos buvo sustabdyta sekmadienį 18.55 val., atnaujinta – 0.25 val. bei pirmadienio naktį – nuo 1.40 val. iki 3.25 val.
Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.
Vilniaus oro uostas informavo, kad pirmadienį, dienos eigoje, gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.
ELTA primena, kad tai – vienas iš daugelio atvejų, kai dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla.
Reaguodama į šiuos incidentus, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, jų veikla atnaujinta vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.
Lietuvos oro uostai (LTOU) pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš Baltarusijos teritorijos paleistų kontrabandinių balionų, kurie, LTOU teigimu, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui.
