captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas laikinai sustabdė Rusijoje pagamintų PBK programų retransliavimą

Teismas pirmadienį trims mėnesiams sustabdė kai kurių rusų kalba transliuojančio Pirmojo Baltijos kanalo (BPK) dalies programų retransliavimą Lietuvoje. Teismo sprendimu per kanalą negalės būti rodomos Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos (ES) šalyse sukurtos laidos.
R. Grigo (BFL) nuotr.
R. Grigo (BFL) nuotr.

Teismas pirmadienį trims mėnesiams sustabdė kai kurių rusų kalba transliuojančio Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) dalies programų retransliavimą Lietuvoje. Teismo sprendimu per kanalą negalės būti rodomos Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos (ES) šalyse sukurtos laidos.

Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija parengė medžiagą ir penktadienį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl „Pirmojo Baltijos kanalo“ (PBK).

Komisija trečiadienį nusprendė įpareigoti Lietuvos jurisdikcijai priklausančius retransliuotojus laikinai, trims mėnesiams, sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų retransliavimą Lietuvoje. Teismo buvo prašoma sankcionuoti šį komisijos sprendimą.

Teismas šį prašymą sankcionavo.

Radijo ir televizijos komisija sprendimą priėmė po to, kai per rusišką „Pirmąjį Baltijos kanalą“ buvo parodyta melaginga propagandinė laida apie Sausio 13-ąją.

Anot komisijos, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.

Tuo metu Pirmasis Baltijos kanalas penktadienį išplatino pranešimą, jog kanalo transliacijų išjungimą be atitinkamo teismo sprendimo traktuoja kaip neteisėtą.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas“. Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių „Cgates“ sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pabrėžė, kad „žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį“.

Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė penktadienį atsistatydino iš pareigų. Ji pareiškė, kad melaginga laida apie Sausio 13-osios įvykius yra provokacija prieš Lietuvos valstybę ir yra nesuderinama su jos kaip Lietuvos pilietės įsitikinimais ir vertybėmis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close