Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad galutiniai sprendimai dėl baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos apsaugos lygio dar nėra priimti.
„Kiek suprantu, tai tarsi galutiniai sprendimai nėra Vyriausybėje priimti, dar yra diskutuojama, sprendžiama“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda laikosi požiūrio, kad S. Cichanouskaja turi būti toliau saugoma, o dėl apsaugos lygio ir metodų turi spręsti tarnybos.
Vis dėlto patarėja teigia, kad sprendimas dėl apsaugos turi būti politinis.
„Vien į technikalijas (sprendimo – BNS) negalime suvesti, bet techniškai tai turi būti teisingas, geras sprendimas“, – teigė A. Skaisgirytė.
Anot jos, oficialus S. Cichanouskajos statusas Lietuvoje išlieka, ji šalyje turi svečio statusą, tebegalioja Užsienio reikalų ministerijos išduota akreditacija Baltarusių demokratinei atstovybei.
„Matyt, Vyriausybė, priimdama atitinkamus sprendimus, į šitą priežasčių kompleksą atsižvelgs“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.
BNS rašė, kad Lietuva S. Cichanouskajos ir jos darbo patalpų apsaugos lygį sumažino spalį.
Pareigūnai teigia, kad vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) dabar apsaugą vykdys Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Apsaugos pokyčiai reiškia, kad S. Cichanouskajos namai ir biuras lieka saugomi, tačiau baltarusių opozicijos lyderė neteko asmeninės apsaugos Lietuvoje ir užsienyje.
Daliai politikų teigiant, kad S. Cichanouskaja gali svarstyti apie kraustymąsi į Lenkiją, A. Skaisgirytė sakė: „Ponia Cichanouskaja yra laisvas asmuo ir nėra kalėjime. Žinoma, jeigu ji norėtų, ji galėtų svarstyti kažkokius kitokius variantus, tačiau mūsų reikalas užtikrinti, kad ji Lietuvoje jaustųsi saugiai“.
Palaikantieji apsaugos režimo mažinimą S. Cichanouskajai teigia, kad jis pakeistas reaguojant į grėsmės lygį ir tai susiję su techninėmis priežastimis.
Kritikai įtaria, kad sprendimas buvo politinis, pataikaujant manantiems, kad 2020 metais į Lietuvą atvykusi S. Cichanouskaja yra pernelyg sureikšminama ir jos apsaugai skiriama per daug resursų. Anot jų, tokiu sprendimu menkinamas opozicijos lyderės statusas.
Pats S. Cichanouskajos biuras teigia tęsiantis veiklą nepaisant pakeisto apsaugos režimo, bet fizinėse patalpose kol kas dirba tik dalis darbuotojų. Jie teigia po Lietuvos sprendimų sulaukę išaugusio kiekio grasinimų.
Demokratų lyderis: Sviatlanai Cichanouskajai reikalinga fizinė apsauga, galime diskutuoti apie mastą
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad baltarusių opozicijos lyderei S. Cichanouskajai reikalinga fizinė apsauga, o kriminalinė policijos apsauga yra kitokios specifikos.
Tačiau jis pažymi, kad galima diskutuoti, koks turėtų būti S. Cihanouskajos apsaugos mastas.
„Mes galime diskutuoti apie apsaugos mastą, gal ne du asmens sargybiniai, bet vienas, gal ne trys, o du. Bet kada tu jam pasakai, kad mes tavęs nebesaugome realiai, tai tam žmogui belieka tiktai išvažiuoti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis.
Demokratų lyderis sako, kad dėl apsaugos priimtas politinis sprendimas, kurį „bandoma pridengti institucijų kažkokiu tai vertinimu“.
„Aš puikiai žinau, ką reiškia kriminalinės policijos apsauga. Tai yra visai kita specifika. Tai nėra asmens apsauga, tai yra apsauga nuo kitų grėsmių, kitų kėsinimosi. O šiandien reikalinga ten ir fizinė apsauga, o jos nėra“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė antradienį Žinių radijui sakė, kad galutiniai sprendimai dėl S. Cichanouskajos apsaugos lygio dar nėra priimti.
Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda laikosi požiūrio, kad S. Cichanouskaja turi būti toliau saugoma, o dėl apsaugos lygio ir metodų turi spręsti tarnybos.
Lietuva S. Cichanouskajos ir jos darbo patalpų apsaugos lygį sumažino spalį.
Pareigūnai teigia, kad vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) dabar apsaugą vykdys Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Apsaugos pokyčiai reiškia, kad S. Cichanouskajos namai ir biuras lieka saugomi, tačiau baltarusių opozicijos lyderė neteko asmeninės apsaugos Lietuvoje ir užsienyje.
Palaikantieji apsaugos režimo mažinimą S. Cichanouskajai teigia, kad jis pakeistas reaguojant į grėsmės lygį ir tai susiję su techninėmis priežastimis.
Kritikai įtaria, kad sprendimas buvo politinis, pataikaujant manantiems, kad 2020 metais į Lietuvą atvykusi S. Cichanouskaja yra pernelyg sureikšminama ir jos apsaugai skiriama per daug resursų. Anot jų, tokiu sprendimu menkinamas opozicijos lyderės statusas.
Pats S. Cichanouskajos biuras teigia tęsiantis veiklą nepaisant pakeisto apsaugos režimo, bet fizinėse patalpose kol kas dirba tik dalis darbuotojų. Jie teigia po Lietuvos sprendimų sulaukę išaugusio kiekio grasinimų.
Skaisgirytė: Angela Merkel nori pateisinti darytas klaidas dėl Rusijos, o mes buvome teisūs
Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė sako, kad pareiškimais apie Baltijos šalių įtaką stumiant Rusiją į diplomatinę izoliaciją buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel turbūt siekia pateisinti padarytas klaidas dėl užsienio politikos Maskvos atžvilgiu, o vėlesni įvykiai parodė, jog Lietuva ir kitos regiono valstybės buvo teisios.
„Tikrai nei Baltijos šalys, nei Lenkija nepritarė Minsko susitarimams. Čia A. Merkel pasakė visiškai tiesą. Mes tikrai nepritarėme. Mums neatrodė, kad tai yra teisingas kelias, kad tai kelias turintis perspektyvą. Kas vėliau istorijos eigoje paaiškėjo, kad eilinį kartą buvome teisūs“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Žinoma, kad kad buvusi Vokietijos kanclerė, kuri tuo metu gana aktyviai dalyvavo visame procese, matyt norėtų pateisinti tą klaidą, kurią darė“, – pridūrė ji.
A. Merkel interviu metu Vengrijos „Youtube“ kanalui „Partizan“ anksčiau pareiškė, jog prie Europos ir Rusijos šalių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija.
Ekskanclerė pasakojo apie tai, kaip ji 2015-aisiais padėjo derybų būdu pasiekti Minsko susitarimą, kuris iki 2021-ųjų, politikės nuomone, „atnešė ramybę“ ir suteikė Ukrainai galimybę „surinkti jėgas“ ir „tapti kita šalimi“.
Minsko susitarimai buvo sudaryti Rusijos remiamiems separatistams užėmus dalį Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių ir Maskvai okupavus Krymo pusiasalį.
A. Merkel sakė 2021 metais pajutusi, kad Rusija Minsko susitarimų nebevertina rimtai, todėl ieškojusi naujo Europos Sąjungos (ES) dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu formato, tačiau tam nepritarė Baltijos šalys ir Lenkija.
A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Vokietijos užsienio politikos klaidas pripažino dabartinis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris-Steinmeieris, tuo metu dirbęs užsienio reikalų ministru.
„Minsko susitarimai niekur nenuvedė. Jie iš tikrųjų niekur nenuvedė, išskyrus tai, kad prasidėjo kariniai veiksmai“, – sakė A. Skaisgirytė, turėdama omenyje 2022 metų Rusijos invaziją į Ukrainą.
BNS rašė, kad A. Merkel pasisakymai sulaukė aštrios Baltijos šalių ir Lenkijos politikų kritikos.
A. Skaisgirytė taip pat sakė, kad „Tomahawk“ raketos, kurias Kyjivui svarsto perduoti JAV, suteiktų persvarą Ukrainai priešinantis Rusijos invazijai.
„Visokia ginkluotė, ypač tolimojo nuotolio ginkluotė, ukrainiečius sustiprins ir tikimės, kad karo eiga nuo to kryps ukrainiečių naudai“, – teigė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
Ji taip pat tvirtino, kad stringant nepavykstant pradėti derybų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES), svarstomos „kažkokios kitokios derybų pradžios formulės“.
Kelios ES šalys nepritaria pirmųjų Ukrainos derybų skyrių atvėrimui.
„Aš manau, kad anksčiau ar vėliau mes tą sprendimą priimsime. Gaila tik, kad laikas tempiasi, eina, o to sprendimo nėra“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Skaisgirytė apie Palestinos pripažinimą: jeigu bus taika, valstybingumas ateis natūraliai
A. Skaisgirytė sako šiuo metu nematanti sąlygų Palestinai vystytis kaip valstybei, nes tam pirmiausiai reikia pasiekti taiką regione.
„Jeigu bus taika, jeigu bus įmanomas taikus gyvenimas Vakarų krante ir Gazoje, jeigu Palestina galės vystytis normaliai kaip valstybė, tas valstybingumas natūraliai ir ateis. Dabar nematome, kad tam yra sąlygų“, – teigė A. Skaisgirytė.
„Dabar problema, kad Palestina negali vystytis. Palestinos valdžia Ramaloje nekontroliuoja Gazos, nekontroliavo ir anksčiau. Gazą kontroliavo „Hamas“ – teroristinė organizacija. Tai apie kokią valstybę galima kalbėti, kai dalį jos kontroliuoja teroristinė organizacija?“ – retoriškai klausė ji.
Pasak jos, tvari taika būtų, jeigu regione esančios arabų šalys sutiktų nebeginkluoti „Hamas“ arba pasirašyti taikos susitarimus ir sukurti diplomatinius santykius su Izraeliu.
„Šito, deja, regione dar nėra pasiekta“, – pažymėjo prezidento patarėja.
ELTA primena, kad šią savaitę Izraelis ir „Hamas“ susitarė dėl paliaubų pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą ugnies nutraukimo ir įkaitų išlaisvinimo planą. Mainais į įkaitus Izraelis pažadėjo paleisti apie 2 tūkst. palestiniečių kalinių.
D. Trumpo 20 punktų planas Gazos Ruožui numato paliaubas, visų Gazos Ruože laikomų įkaitų paleidimą, „Hamas“ nusiginklavimą ir laipsnišką Izraelio pasitraukimą iš šios teritorijos.
Palestinos valstybę yra pripažinusios tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada, Portugalija ir Prancūzija.
