captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skolose skęstančios šalies ligoninės kitąmet gali tikėtis 80 mln. litų didesnio finansavimo

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būti pritarta projektui, kuriame numatoma kitais metais šalies gydymo įstaigų finansavimą padidinti 80 mln. litų. Tokiu atveju bazinių kainų balo vertė beveik visoms paslaugoms išaugtų trimis centais – nuo dabar nustatyto 0,89 iki 0,92 lito.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būti pritarta projektui, kuriame numatoma kitais metais šalies gydymo įstaigų finansavimą padidinti 80 mln. litų. Tokiu atveju bazinių kainų balo vertė beveik visoms paslaugoms išaugtų trimis centais – nuo dabar nustatyto 0,89 iki 0,92 lito.

„Pirmadienį Vyriausybėje buvo sutarta ieškoti galimybių padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamas, o tada ir finansavimą gydymo įstaigoms. Atrodo, tokios galimybės buvo rastos, skaičiai pakoreguoti: šiandien jie svarstomi ministerijos atstovų pasitarime, o rytoj turėtų būti pateikti Vyriausybės posėdyje“, – portalui 15min.lt sakė sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas.

Apskaičiavo, po to perskaičiavo

Ieškoti papildomų finansavimo galimybių politikai nusprendė paskaičiavę, kad bazinių kainų balo vertės padidinimas vos centu, kaip buvo nutarta anksčiau, skolose skęstančių ligonių neišgelbės: „Tai reikštų, kad finansavimas gydymo įstaigoms nepadidėtų, nes tą centą suvalgytų infliacija. Vadinasi, situacija tikrai nebūtų geresnė nei šiemet.“

ei siūlymas gydymo įstaigų finansavimą didinti 80 mln. litų sulauktų Seimo pritarimo, bazinių kainų balo vertė padidėtų 2,5 proc.

„Tai jau viršytų infliaciją ir būtų padarytas žingsniukas, kad įstaigos pradėtų kilti iš sudėtingos finansinės situacijos. Sveikatos įstaigų finansavimas išaugtų pirmą kartą nuo krizės, kuri į Lietuvą atėjo 2008 metų gale. Pozityvu tai, kad sausio 1 dieną įstaigos žinotų, jog papildomi pinigai yra skiriami: sveikatos sektoriui tai suteiktų tam tikro stabilumo“, – kalbėjo G.Černiauskas.

Sveikatos sistemą aukos dėl euro?

Pirmadienį su premjeru Algirdu Butkevičiumi buvo svarstoma galimybė dar šiemet iš PSDF biudžeto rezervo ligoninėms skirti papildomų lėšų. Pernai iš PSDF biudžeto rezervo įstaigoms papildomai buvo skirta daugiau kaip 300 mln. litų, šiemet kol kas – 145 mln. litų.

Šie pinigai esą jau pasiekia finansinių sunkumų turinčias įstaigas, tačiau ši injekcija – vis tiek per menka. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis anksčiau yra įvardijęs, kad šiemet papildomas finansavimas gali pareikalauti dar 120–140 mln. litų. Tačiau dabar kalbama apie mažesnę sumą – iki 100 mln. litų.
 
„Iš esmės Vyriausybės strateginiame komitete sutarta, kad galimybė skirti papildomų lėšų egzistuoja – tai užfiksuota ministrų susitikime. Tačiau ar tai bus iš tikrųjų įgyvendinta, paaiškės lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Sprendimas priklausys nuo to, kaip seksis surinkti mokesčius, nuo bendrų finansinių rodiklių ir šalies fiskalinio deficito, mat Lietuva yra įsipareigojusi, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP. Finansų ministerija prognozuoja, kad biudžeto deficitas bus artimas 3 proc.”, – aiškino G.Černiauskas.

Ilgėja paslaugų negaunančių pacientų eilės

Jei papildomų lėšų iš PSDF biudžeto rezervo šiemet nebus skirta, sveikatos įstaigos metus baigs su didžiulėmis skolų kupromis. Viceministras sako, kad tai būtų blogai, tačiau – ne tragedija, nes sveikatos apsaugos sistema pelno nesiekia.

„Tačiau įtampa bus pakankamai didelė. Stebime situaciją, galvojame, kad ieškosime galimybių paremti sunkiausiai besiverčiančias gydymo įstaigas. Aiškinamės, kurios įstaigos objektyviai neturi galimybės pagerinti sąlygų, o kurios dar turi vidinių rezervų“, – sakė viceministras.

Jis neneigė, kad įtampa medikų bendruomenėje turi įtakos ir pacientams: „Mus pasiekia žinios, kad kai kuriose įstaigose pacientai verčiami primokėti už paslaugas. Be to, medikams priverstinai atostogaujant, formuojasi paslaugų laukiančių pacientų eilės.“

Įspėja: jeigu taip ir toliau, ligoninės bankrutuos

Eilių mažinimą Sveikatos apsaugos ministerija vadina vienu svarbiausių kitų metų savo veiklos prioritetu.

„Galvojame, kad kai kuriais atvejais medikai iš universitetinių ligoninių turėtų vykti konsultuoti į mažesnes savivaldybes, kad paslaugos būtų priartintos prie pacientų. Tai sumažintų eiles universitetinėse ligoninėse, sutaupytų gyventojų, važiuojančių į didmiesčius, išlaidas ir laiką. Tai, be abejo, papildomos išlaidos sveikatos sistemai, tačiau galvojame tam skirti lėšų“, – planais dalijosi G.Černiauskas.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiemet liepos 1-ąją respublikos ligoninės turėjo beveik 35 mln. litų nuostolių, pernai tuo pačiu metu nuostoliai sudarė 25 mln. litų. Universiteto ligoninių neigiamas finansinis balansas nuo 6,2 mln. litų praėjusių metų liepą išaugo iki 17,6 mln. litų šių metų liepą. Regionų ligoninių nuostoliai padidėjo milijonu – nuo 7,5 mln. iki 8,7 mln., rajonų ligoninių – nuo 10,6 mln. iki 13 mln. litų.

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas prieš kelias savaites Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje įspėjo, kad gydymo įstaigų padėtis vis blogėja ir, jeigu padėtis nesikeis, ligoninės neišvengs bankroto.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...