Baltarusijoje praėjus bendroms Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, kurios pastarąją savaitę dominavo Lietuvos viešojoje erdvėje, ekspertai įspėja apie užfiksuotus įtartinus profilius, kurie greičiausiai netikri, bet įvelia į diskusijas.
Melagingų žinučių nebuvo daug
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko, apskritai pratybų „Zapad“ laikotarpį galima vertinti ramiai. Lietuvoje pasirodė tik dvi klaidinančios žinutės: kad neva Rusijos kariuomenė dislokavo raketų kompleksą „Iskander“ prie kelio Kaliningrado srityje ir kad pratybų metu vyks branduoliniai bandymai. Abi jos buvo iš su Rusija ir Baltarusija siejamų šaltinių.
„Palyginti su tuo, ką esame turėję praeityje, kokie dezinformacijos išpuoliai buvo suorganizuoti prieš mus, prieš aljansą, šitos pratybos toli gražu to nepasiekė <...>. Gal resursai buvo nukreipti ne į mūsų pusę, nepamirškime, kad vyksta karas Ukrainoje ir didžiausias Rusijos dėmesys yra ten“, – svarstė jis.
Daugiausiai NKVC fiksuotų žinučių apie pratybas „Zapad“, siejamų su Rusija ir prorusiškais kanalais, Lietuvoje buvo apie tai, kad pratybos rodo dviejų Lietuvai priešiškų kaimynių sąjungą, naujus karybos elementus.
„Siekiama visuomenėje sukurti kuo daugiau nerimo, neapibrėžtumo, nepasitikėjimo institucijomis, aljanso vienybe“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Ko siekė Rusija
Organizacijos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ vadovas Tomas Kazulėnas LRT.lt sakė, kad stebėdami viešąją erdvę analitikai pamatė kelias tendencijas, kurias galima sieti su Rusija. Jis taip pat akcentavo, kad paskleista melaginga žinia apie raketų kompleksą „Iskander“ prie Lenkijos plačiai nepasklido.
Pasak pašnekovo, Rusija bandė sumenkinti pratybų reikšmę.
„Sakant, kad, cituoju, „tegul rengia, koks skirtumas, mums neaktualu“, bandoma parodyti, kad jokios grėsmės nėra, bet realybė kitokia, nes tokios pratybos kaskart modeliuoja puolamąjį scenarijų prieš Vakarus, o tai yra labai aiškus politinis signalas, kurio ignoruoti negalime“, – sakė jis.
Taip pat buvo matoma, jog prorusiški kanalai dažnai kaltino Lietuvos ir kitų Europos valstybių politikus panikos kėlimu – neva baimės sėjimas yra naudingas tik jiems, o eiliniams gyventojams tokie klausimai neturi rūpėti. Buvo keliamas ir argumentas, esą Lietuva ir NATO pratybas rengia nuolat, bet apie tai tiek daug nekalbama, o rusų pratybos sureikšminamos. Taip pat buvo galima skaityti teiginius, kad Rusija ir Baltarusija nekelia grėsmės, o tik ginasi, nes tai šioms valstybėms kyla grėsmė iš Vakarų.
T. Kazulėnas pastebi ir kitą prorusiškos propagandos žanrą – humorą, pašaipas.
„Pavyzdžiui, komentarai apie sauskelnių ieškojimą, bunkerių kasimą – manipuliacija. Tuo siekiama nukreipti dėmesį nuo esmės, sukurti įspūdį, kad rūpintis saugumu juokinga“, – pastebi pašnekovas.
Netikri profiliai ir įtartini tinklaraščiai
LRT.lt pašnekovai įspėjo, kad pratybų „Zapad“ metu buvo galima pastebėti daug anoniminių, galimai neautentiškų paskyrų, kurios rašė komentarus socialiniuose tinkluose. Tai kita Rusijos informacinių operacijų taktika greta įvykių, kai paskelbiamos melagingos žinutės tinklaraščiuose, o vėliau jos platinamos socialiniuose tinkluose.
„Kai mūsų konvenciniuose informaciniuose kanaluose pasirodo žinutė apie pratybas, atsiranda ir tam tikrų komentarų, kur žmonės prisiregistravę savo ar ne savo vardu teikia komentarus, įžvalgas, o botais bandoma padidinti jų reitingą, matomumą, populiarumą. Visuomenė tada sureaguoja“, – sako V. Vitkauskas.
Jis akcentavo, kad tokiu atveju klaidinančios ar prorusiškos informacijos skleidėjai išnaudoja patikimos žiniasklaidos darbą.
„Matosi, kad kažkokie išgalvoti vardai, gamtos vaizdai, nėra nuotraukos. Klasikiniai dalykai, siekiant savęs neidentifikuoti. Juos skaito, bet nebūtinai atkreipia dėmesį į detales. Žmonės pasiduoda bendram srautui, komentuoja, emocijos ima viršų“, – apie pastebėtas netikras paskyras socialiniuose tinkluose kalbėjo T. Kazulėnas.
Analitikai stebėjo ir „Telegram“ grupes, kur sėkmingai veikia daug Lietuvoje užblokuotų Rusijos finansuojamų arba su ja siejamų naujienų kanalų.
„Jos nėra didelės, bet yra burbulų, kuriais kartais labai lengva manipuliuoti, sukelti emociją, baimę. Scenarijai labai greitai galėtų pasikeisti, jei būtų sukilimų, maištų, panika, bėgimų“, – kalbėjo T. Kazulėnas ir akcentavo pasitikėjimo žiniasklaida svarbą.
NKVC vadovo V. Vitkausko teigimu, blogiausias scenarijus tokio įvykio kaip pratybos „Zapad“ metu būtų visuomenės panika.
„Ar susijusi su konkrečiais kariniais veiksmais pratybų metu, ar, pavyzdžiui, katastrofa Astravo elektrinėje, ar dar kur – jei žmonės pultų į neviltį, galvotų apie evakuaciją, bandymą palikti gyvenamąją vietą“, – sako jis.
