Paaiškėjus, kad viduryje Lietuvos nukritęs rusiškas dronas gabeno du kilogramus sprogmenų, Lietuva kreipiasi į NATO prašydama kad ir eksperimentinių antidroninių sistemų. Krašto apsaugos ministrė pranešė, kad sutarta, jog NATO įsitrauks į mūsų oro erdvės apsaugą. Visgi ekspertai abejoja NATO vaidmeniu, nes inovacijos aljanse vyksta lėtai. Čia, sako, reikia valstybių, kurioms ši problema aktuali, lyderystės.
Gaižiūnų poligone nukritusi rusiška „Gerbera“ gabeno 2 kg sprogmenų. Jiems sprogus atviroje teritorijoje, skeveldros lėktų iki pusšimčio metrų. O jei dronas su dviem kilogramais sprogstamosios medžiagos pataikytų į namą?
„Perdengimo sienos išdraskomos, nešančios pasilieka, beveik visi, kas būtų tam pastate, žūtų“, – sakė išminuotojas instruktorius Rimas Armaitis.
Kariuomenė sako, kad rusišką droną pastebėjo dar Baltarusijoje, tačiau vėliau jis dingo iš radarų. Pagal droną girdėjusių liudininkų pranešimus duomenų ekspertai sudarė galimą drono skrydžio trajektoriją. Vilnių dronas turėjo pasiekti per keliolika minučių, praskrido ir netoli prezidento namų.
„Jis gali bet kada, nors, atrodo, skrenda ne į jūsų pusę, greitai pakeisti trajektoriją ir nusitaikyti į jūsų pastatą“, – teigė R. Armaitis.
Per Lietuvą jo kelionė tęsėsi daugiau nei šimtą kilometrų. Jis nukrito Gaižiūnų poligone, netoli Ruklos, kur dislokuotas NATO priešakinis batalionas.
Bepilotis skirtas oro gynybai suklaidinti. Ukrainiečiai pastebi, kad rusai vis dažniau prie gerberų prikabina sprogmenis.
„Mažesnius taikinius naikinti, ir viskas. (...) Frontas dabar dronais perkrautas taip, kad iš apkasų galvos neiškiši“, – kalbėjo R. Armaitis.
Tad pagrindinė versija, jog „Gerbera“ į Lietuvą atskrido paveikta ukrainiečių gynybos. Per mėnesį tai antras rusiškas dronas, įskridęs į Lietuvą. Pirmasis, pasak kariuomenės, buvo be sprogmenų.
„Mes, kariuomenė, žinome savo silpnąsias oro stebėjimo vietas. Lietuva turi modernius vidutinio ir ilgojo nuotolio radarus, tačiau jie ne visose vietose dėl įvairių trukdžių ne visada gali aptikti neatpažintus taikinius žemuose ir ypač žemuose aukščiuose“, – komentavo Karinių oro pajėgų štabo viršininkas plk. Dainius Paškevičius.
Tad laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su NATO vadovu aptarė priemones oro erdvės apsaugai užtikrinti: „Visiškai sutarėme, kad situacija rimta, kad tokie incidentai pavojingi, o mums svarbiausia Lietuvoje gauti patikinimą, kad tai NATO bendras reikalas ir NATO yra priešakyje.“
Lietuva prašo aljanso dislokuoti papildomus antidroninius pajėgumus. Tačiau ir krašto apsaugos ministrė pripažįsta, kad tai būtų iššūkis visam NATO.
„Gana sudėtingai ieško sprendimų dėl kovos su dronais. (...) Taiko tam tikrus eksperimentinius metodus, tam tikrą ginkluotę taiko, kuri iki šiol nebuvo naudojama kaip pagrindinė“, – sakė Dovilė Šakalienė.
Bet ekspertai abejoja NATO karine pagalba Lietuvoje.
„NATO sistemos, kurios sukurtos prieš 20–30 metų, reikalauja atnaujinimo ir tas atnaujinimas vyksta lėtai, – kalbėjo „ScaleWolf“ vadovas Edvinas Kerza. – Kad inovatyvios priemonės ateis per NATO kontekstus, perspektyvoje yra mažai tikėtina.“
Juolab kad tos sistemos aktualiausios rytinėms NATO narėms. Pernai Lenkija su žirgais ieškojo galbūt į šalį įskridusio drono, tačiau jo taip ir nerado. Lenkijos oro erdvė pažeidžiama dar dažniau. Prieš trejus metus prie sienos su Ukraina sprogus raketai žuvo du žmonės.
„Žmonės baiminasi ir nerimauja, kad karas beldžiasi į NATO duris“, – sakė „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas.
Lenkija pradėjo programą „Rytų skydas“. Tačiau ekspertai pastebi, kad dar tik užsakomi radarai ir elektroninės priemonės.
„Lenkijoje vykdomos trys didelės modernizavimo programos, kuriomis siekiama sustiprinti mūsų priešraketinius ir oro gynybos pajėgumus“, – teigė Vidurio Europos instituto vyresnysis analitikas dr. Jacubas Bornio.
Ieškant drono Lietuvoje prašyta gyventojų pagalbos. Kariškiai kalba apie dronų identifikavimo sistemų sudėtingumą.
„Sidabrinės kulkos nėra. (...) Tai turėtų būti įvairių technologijų, įvairių tipų sensorių santalka“, – sakė Karinių oro pajėgų štabo viršininkas plk. Dainius Paškevičius.
Tačiau, pasak verslininkų, tokios technologijos jau yra sukurtos Izraelio, Jungtinių Valstijų, Turkijos. Augant Kinijos grėsmei, antidronines sistemas diegia ir Taivanas.
„Statomi bokštai kas keletą kilometrų, kurie turi radarą, vizualinius jutiklius, radijo detektorių jutiklius, fizinius mušėjus, radijo dažnio mušėjus, perimančiuosius dronus“, – kalbėjo T. Milašauskas.
Verslininkai sako, kad tai pavyzdžiai, kurie galėtų būti integruoti ir Lietuvoje. „Gana nesudėtingai, o sujungus vietinę partnerystę būtų gražių sėkmės pavyzdžių“, – sakė „ScaleWolf“ vadovas E. Kerza.
Lietuviai jau sukūrė dronų gaudyklę, kuria naudojasi pasieniečiai. Verslininkai sako, kad pritaikius tai gali būti vienas iš būdų neutralizuoti ir rusiškas gerberas ir „Shahed“ tipo dronus.
Anot E. Kerzos, pačios valstybės turėtų išvystyti sprendimus ir tuomet padėti pačiam NATO jas adaptuoti.
Verslininkai sako, kad grėsmės įveikiamos, tam tik reikia laiko ir užduoties.
„Tai nėra pasakiški pinigai, išnaudojama Lietuvoje esanti infrastruktūra, tie patys bokštai, kur įdiegiamos kameros, garso jutikliai“, – įsitikinęs E. Kerza.
Kol nėra modernių sistemų, kariuomenė Baltarusijos pasienyje dislokuoja papildomus oro gynybos pajėgumus, formuos mobilias grupes, šį mėnesį ketina surengti pratybas. Ekspertai sako, kad būtini regioniniai sprendimai.
„Strategija turi būti pritaikyta prie to, ką daro mūsų priešininkai. (...) Kartais taikinį atpažinti reikia vos per keliasdešimt sekundžių, todėl sprendimų priėmimo procesas turi būti pritaikytas prie tokio greičio“, – sakė J. Bornio.
Anot ekspertų, tokių incidentų tik daugės, o visų dronų pagauti nepavyks.
