Šeštadienį apie 100 laisvųjų baltarusių bei jų palaikytojų, nešinų Lietuvos ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis, susirinko į Lukiškių aikštę paminėti penktųjų suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų metinių.
Anot mitingų dalyvių, tai – ne tik simbolinis paminėjimo renginys, bet ir kovos už laisvę dalis.
„Represijos nesusilpnėjo. Baltarusių klausimas vis dar išlieka aktualus. Šiandien yra suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų metinės, ir mes susirinkome čia išsakyti savo poziciją ir parodyti, kad mes ir toliau stengsimės ir nepasiduosime, kol režimas nebus nuverstas“, – Eltai sakė mitingo dalyvė Tatjana.
Didesnė dalis su BNS kalbėjusių mitinguotojų buvo skeptiški dėl to, kad politinė padėtis Baltarusijoje artimiausiu metu keistųsi, tačiau buvo girdėti ir pozityvesnių balsų.
„Viltis miršta paskutinė“, – BNS sakė 41-erių statybų srityje dirbantis Aleksandras Bobko.
„Esu tikras, kad anksčiau ar vėliau pokyčiai bus. (...) Esu tikras, kad žmonės nepasiduoda, nenuleidžia rankų. Kiekvienas daro viską, kas įmanoma“, – pridūrė jis.
Vyras 2021 metais Baltarusijoje buvo nuteistas metams kalėjimo dėl to, kad balta-raudona spalvomis nudažė šieno ritinius, ant jų užrašė rugpjūčio 9-osios datą ir nupiešė tarakonų – taip baltarusių aktyvistai vadina A. Lukašenką.
Atlikęs bausmę ir susitaupęs pinigų, A. Bobko atvyko į Lietuvą.
Mitinguose 2020 metais dalyvavęs 30-ies mokslininkas Vadimas Kašpuras į Vilnių atvyko prieš mėnesį, pasibaigus dėl kelių bylų jam skirtam namų areštui.
Vyras abejojo, kad pokyčiai Baltarusijoje įmanomi, nes režimas visaip atbaido šalyje tebelikusius žmones nuo protestų, o su pačia pilietiškiausia visuomenės dalimi po 2020-ųjų įvykių buvo susidorota.
„Buvo viena šalis, o dabar, man atrodo, visi, beveik visi baltarusiai, kurie tada dalyvavo, arba sėdi, arba yra įbauginti, arba išvyko“, – BNS teigė V. Kašpuras.
50-ies buhalterė Olga, atsisakiusi atskleisti savo pavardę, teigė, jog permainos Baltarusijoje neįmanomos, kol Rusijai vadovaus Vladimiras Putinas.
„Baltarusija neturi tiek gyvosios jėgos, kad pasipriešintų Putinui“, – BNS sakė moteris.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi turi apie 52 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didžioji dalis jų į Lietuvą atvyko po 2020-ųjų įvykių, bet kaip darbo migrantai.
Į šalį po anųjų Baltarusijos rinkimų buvo priversta atvykti ir prezidento posto siekusi Sviatlana Cichanouskaja, Vilniuje įkūrusi Baltarusių demokratijos atstovybę, akredituotą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM).
Tačiau ne visiems lietuviams baltarusių opozicijos diaspora yra priimtina.
Dėl iš kalėjimo išlaisvinto S. Cichanouskajos sutuoktinio Siarhejaus pareiškimų dalis gyventojų pastaruoju metu ragino naikinti atstovybės akreditaciją, žiniasklaidoje vis dažniau aptariamos temos dėl gausėjančios rusų kalbos gatvėse.
Buhalterė Olga teigė besimokanti lietuviškai, tačiau pažymėjo, jog lietuvių protestai „neprideda tam noro“.
„Jei man bet kurioje įstaigoje Lietuvoje siūlo pasirinkti rusų kalbą, jei su manimi visi aplinkui kalba rusiškai, kam man mokytis kalbos? Lenkai Lenkijoje niekada baltarusiams nesako: „Kalbėkite valstybine kalba.“ Jie tiesiog nusišypso ir pasako, kad nesupranta“, – sakė moteris.
„Kai lietuviai elgsis taip pat, o ne darys iš to kažkokį... Su tokia panieka sakys: „Jūs nekalbate valstybine kalba!“ arba „Aš toks šaunuolis, neaptarnavau rusakalbio“. Tai, tiesą sakant, apskritai labai šlykštu. Tiesiog reikia nustoti vartoti rusų kalbą patiems lietuviams“, – pridūrė ji.
Sociologas V. Kašpuras teigė, kad dalis jo tėvynainių turėtų būti dėkingesni lietuviams už priėmimą, bet pabrėžė, jog labiausiai matomi būna kraštutiniai neigiami pavyzdžiai, nebūtinai atstovaujantys visai bendruomenei.
„Aš tikiuosi, kad tiesiog ir baltarusiai elgsis oriai, ir gerbs lietuvių kultūrą, gerbs kalbą, ir mokysis, žinoma, jei jie nori likti. Aš noriu čia likti, nes kelias atgal į Baltarusiją man reiškia sėsti į kalėjimą“, – sakė baltarusis.
Šiuo renginiu, organizatorių teigimu, siekiama parodyti režimui, kad baltarusiai ir toliau gins savo teises bei kovos už laisvą Baltarusiją.
„Prisiminti tuos, kuriuos praradome, paremti tuos, kurie yra kalėjime, parodyti, kad mes nepasidavėme, padėkoti Lietuvai už paramą baltarusiams kelyje į laisvę“, – teigė organizatoriai.
„Baltarusiai nesustoja ir nepasiduoda. Ir nesustos, ir nepasiduos. Baltarusiai toliau laikosi kartu ir gina savo teises bei laisvą nepriklausomą Baltarusiją“, – pabrėžė jie.
Į mitingą susirinkusiųjų rankose plazdėjo plakatai su politinių kalinių nuotraukomis ir vardais, Europos Sąjungos, Lietuvos, Ukrainos bei Baltarusijos istorinėmis vėliavomis. Kai kurie renginio dalyviai vilkėjo tautiniais kostiumais, buvo dainuojamos tautinės dainos. Mitingo pradžioje buvo sugiedoti Lietuvos ir Baltarusijos himnai.
Po mitingo taip pat suplanuotos eitynės iki Baltarusijos ambasados. Ten, prie Minsko režimo aukų memorialo, planuojama uždegti žvakutes, skirtas už laisvę kovojusiems ir žuvusiems asmenims.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko teigimu, renginiui buvo išduotas leidimas, pagal kurį mitinge dalyvauti galėjo iki 300 žmonių.
ELTA primena, kad prieš penkerius metus Baltarusijoje vykusius prezidento rinkimus laimėjo A. Lukašenka.
Paskelbus oficialios rinkėjų apklausos rezultatus, patvirtinančius A. Lukašenkos pergalę prieš opozicijos atstovę Svetlaną Cichanouvskają, visoje šalyje kilo protestai, smerkiantys rinkimus ir vadinantys juos suklastotais.
Policija prieš protestuotojus naudojo garsines granatas, ašarines dujas ir gumines kulkas. Protestų metu buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių.
