Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis LRT RADIJUI teigia, kad pirmadienį paryčiais į Lietuvą įskridęs ir gyventojų užfiksuotas dronas vis dar nėra aptiktas.
„Kol kas objektas neaptiktas“, – laidai „Ryto garsai“ teigė A. Matutis.
Pasak jo, bepiločio orlaivio paieškos atnaujintos, tačiau žinių apie rimtesnius pokyčius nėra.
„Tęsiama nuo žinomų objekto kraštinių vietų ir važiuojama tolyn, paieškos rajonas bus plečiamas“, – komentavo Karinių oro pajėgų vadas.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pirmadienį vakare teigė, kad į Lietuvą pirmadienį galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio paieškos tamsiuoju paros metu nebus vykdomos, jas vėl atnaujinti planuota ryte.
Anot policijos, naujausias pranešimas pirmadienį apie pastebėtą objektą buvo gautas iš centrinės Lietuvos dalies, arčiau Kauno.
Kadangi daugiau signalų apie to drono judėjimą nebesulaukta, pareigūnai daro prielaidą, kad jis nukrito. Tačiau tuo pačiu neatmetama, kad orlaivis galėjo ir išskristi iš Lietuvos.
Lietuvos karinės oro pajėgos tvirtino objektą fiksavusios jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, apie jį informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Anot kariuomenės, labiausiai tikėtina versija, kad tai – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis.
Kaip skelbė BNS, apie į Lietuvą įskridusį droną pirmadienio rytą pranešta į gyventojų telefonus atsiuntus informacinius pranešimus truputį po 7 valandos.
Lietuvos policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko teigimu, pirmąjį pranešimą apie skrendantį objektą netoli Medininkų Vilniaus rajone Bendrasis pagalbos centras gavo 5.55 val. iš gyventojų. Iš viso sulaukta apie 30 pranešimų dėl pastebėto bepiločio orlaivio.
Tuo metu socialiniuose tinkluose gyventojai nurodė drono garsą girdėję dar prieš 5 valandą.
Galimybės užfiksuoti droną
Antradienį prezidentūroje planuojamas susitikimas, kuriame bus sprendžiama, kaip stiprinti oro erdvės apsaugą. Šiuo metu šalies naudojami radarai ne visada gali fiksuoti į šalies oro erdvę įskrendančius objektus.
Anot A. Matučio, galimybė fiksuoti droną priklauso nuo to, koks dronas tai yra, kokio jis dydžio, iš ko jis pagamintas ar kokius radiolokacinius atspindžius jis duoda.
„Kad [radarai] visiškai nematytų, tikrai taip nėra. Gal turime daugiau iššūkių su tokio dydžio dronais, kurie yra naudojami kontrabandai gabenti. Bet karinių dronų aptikimas yra įmanomas“, – sako pašnekovas.
Pirmadienį į Lietuvą įskridusį droną radarai fiksavo, teigia A. Matutis, tačiau iki gyventojų skambučių nebuvo patvirtinimo, ar tai yra tas pats objektas, kuris buvo matomas dar Baltarusijos teritorijoje.
„Nei sienos kirtimo metu, ir iki tol, kol gyventojai nepradėjo vizualiai fiksuoti jo, negalėjome susieiti, kas tai per objektas“, – sako A. Matutis.
Anot pašnekovo, tikimybė, kad objektas, matytas Baltarusijoje, ir vėliau pastebėtas Lietuvoje, yra tas pats objektas, yra didelė.
Žiniasklaidoje pasirodė žinios, kad Lietuvos policiją apie droną sužinojo ne iš kariuomenės, bet iš droną fiksavusių gyventojų. Kaip teigia A. Matutis, stebint objektą radaruose, tai yra tiesiog taškas, o be vizualaus identifikavimo, sunku tiksliai pasakyti, koks objektas tai yra – tai galėtų būti tiek meteorologinis balionas, tiek ir paprasčiausiai kažkoks šalutinis reiškinys.
Anot pašnekovo, šiuo metu vienintelis būdas fiksuojamą droną identifikuoti – vizualinis kontaktas su objektu. „Kitų priemonių nėra“, – tikina pulkininkas. Kaip teigia pašnekovas, dabartiniai radarai identifikuoti objektą gali ne visada.
Numušus droną, galima žala ir ant žemės
Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė žada uždaromus oro erdvės koridorius, kurie leistų lengviau neutralizuoti galimas grėsmes. A. Matutis pabrėžia, kad gyvename taikos metu ir šalies oro erdvėje yra ir civilinių orlaivių.
„Tai bet kokiu atveju tuos objektus pirmiausia reikia atskirti, tai turime susitvarkyti procedūras, uždaryti oro erdvę, riboti ją civiliams skrydžiams, kad, panaudojus ginklą, nenukentėtų pašaliniai asmenys. Tai čia kalba eina tik apie orą. Priėmus sprendimą objektus numušinėti, tai tikriausiai žalos ant žemės tikrai neišvengsime“, – sako A. Matutis.
Kaip aiškina pašnekovas, laikas, kurias oro erdvė uždaroma, priklauso nuo, to, ar toje vietoje turimos oro gynybos priemonės, ar yra galimybė objektą neutralizuoti. Anot jo, paprastai oro erdvė būna uždaryta iki tol, kol objektas pasišalina iš tam tikro sektoriaus, arba jis yra sunaikinamas.
Kaip sako A. Matutis, NATO partneriai yra nuolat informuojami apie incidentus oro erdvėje, kadangi Lietuvos oro erdvės apsauga yra integruotos oro gynybos dalis kartu su NATO.
„Netgi oro policijos orlaiviai, kurie yra dislokuoti Baltijos šalyse, apie kiekvieną oro pažeidimą yra informuojama. Tačiau ar grėsmė yra išaugusi? Kai karas vyksta Ukrainoje, tai matom, kad pasiklydusių tokių objektų gali būti ir daugiau“, – sako jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad konstatuoti, ar tai tikrai yra pasiklydęs dronas, bus galima tuomet, kai jis bus surastas, tačiau tikimybė, kad dronas buvo karo Ukrainoje pasekmė, didelė.
Kaip aiškina A. Matutis, paklaidintas dronas paprastai yra elektroninėmis kovos priemonėmis paveiktas dronas, kuris nebeišlaiko savo trajektorijos, nebesiorientuoja erdvėje ir dažniausiai yra nevaldomas ir skrenda kažkuria kryptim.
Anot pulkininko, saugumo situacija nesikeičia, tačiau Ukrainoje naudojamų dronų skaičiaus išaugimas gali lemti ir tokių incidentų Lietuvoje skaičiaus augimą.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
