Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadoms, jog Vitalijui Gailiui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas ir V. Gailiaus atleidimas iš pareigų buvo nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadoms, jog Vitalijui Gailiui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas ir V. Gailiaus atleidimas iš pareigų buvo nepagrįsti.
Teismo nuomone, V. Gailiui buvo priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma – ši suma nuo 25 tūkst. litų buvo sumažinta iki 10 tūkst. Lt.
Ginčas nagrinėtoje byloje iš esmės kilo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, panaikinimo pareiškėjui bei jo atleidimo iš FNTT direktoriaus pareigų. Leidimas buvo panaikintas nustačius V. Gailiaus asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
Nagrinėtoje byloje LVAT vertino, jog pareiškėjo nepatikimumas buvo grindžiamas iš esmės mažareikšmiu, atsitiktiniu faktu (vengė tuoj pat užpildyti tam tikrą klausimyną) bei vienintele nepalankia tyrimo poligrafu išvada, kuri nesant jokios kitokios neigiamos, kompromituojančios informacijos apie pareiškėją ir jo aplinką, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina tik prielaidomis.
LVAT teisėjų kolegija vertino, jog šioje byloje nurodyti faktai, aplinkybės, byloje pateikti įrodymai ir jų visuma nepatvirtino išvados, kad V. Gailius dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija.
Nustatęs, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija V. Gailiui buvo panaikintas nepagrįstai, LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino įsakymą dėl V. Gailiaus atleidimo iš FNTT direktoriaus pareigų.
Atsižvelgęs į tai, kad V. Gailius yra išrinktas 2012–2016 metų kadencijos Seimo nariu, LVAT pažymėjo, jog apsisprendęs tapti Seimo nariu, V. Gailius būtų turėjęs atsisakyti tarnybos FNTT vadovo pareigose, ir todėl jo atleidimo iš tarnybos šiose pareigose data turi būti nukeliama iki Seimo nario priesaikos davimo dienos. Tuo remiantis, V. Gailiui buvo priteistas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą būtent iki šios dienos.
Rugsėjo 16-ąją šis teismas paskelbė, kad V. Gailiaus pavaduotojas Vytautas Giržadas iš tarnybos atleistas neteisėtai.
Ir V. Gailius, ir V. Giržadas pernai laimėjo bylas dėl atleidimo iš darbo. Teismas tada panaikino du buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymus dėl leidimo dirbti su slapta informacija ir atleidimo iš tarnybos.
Į Seimą išrinktam V. Gailiui teismas priteisė 25 tūkst. litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkst. litų išeitinę kompensaciją ir 67 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą, bet nusprendė, kad jis neturi būti grąžintas į pareigas.
V. Giržadą teismas grąžino į pareigas, jam priteista 20 tūkst. litų neturtinei žalai kompensuoti, po daugiau nei 6,3 tūkst. litų už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį.
Vidaus reikalų ministerija šiuos sprendimus apskundė.
