Olga Savenkova iš Rusijos į Lietuvą atvyko prieš 12 metų. Čia ji baigė specializuotą mokyklą lietuvių kilmės vaikams, išmoko lietuvių kalbą, o šiandien dirba finansų sektoriuje. Pastaruosius trejus metus mergina laukia Lietuvos pilietybės – prezidentas nepasirašo dekreto dėl jos suteikimo. Prezidento kanceliarija tvirtina, kad 2022–2024 m. prašymų suteikti Lietuvos pilietybę nagrinėjimas iš Rusijos ir Baltarusijos kilusiems asmenims buvo laikinai sustabdytas.
О. Savenkova į Lietuvą iš Kaliningrado atvyko 2013 m. Neturėdama jokių lietuvių kalbos žinių, ji pradėjo mokytis Vilniaus lietuvių namuose. Ši mokykla buvo įkurta 1990 m., siekiant pritraukti užsienyje gyvenančius lietuvių kilmės vaikus. Nemaža dalis jos mokinių yra kilę iš Rusijos.
Straipsnis trumpai
- Olga Savenkova iš Rusijos į Lietuvą atvyko prieš 12 metų. Čia ji baigė specializuotą mokyklą lietuvių kilmės vaikams, išmoko kalbą, o šiandien dirba finansų sektoriuje.
- Trejus metus mergina laukia Lietuvos pilietybės – prezidentas nepasirašo dekreto dėl jos suteikimo. Prezidentūros teigimu, 2024 m. nuspręsta atnaujinti prašymų svarstymą, tačiau tik papildomai patikrinus Rusijos ar Baltarusijos pilietybę turinčius pareiškėjus.
- Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas pabrėžia politinio įsikišimo į pilietybės suteikimo klausimo svarbą, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje.
- Europos Parlamento narys D. Žalimas mano, kad masinis prašymų nagrinėjimo sustabdymas be individualaus vertinimo nėra pagrįstas.
- Lietuvos pilietybės laukianti Olga: „Ką dar galiu padaryti, kad įrodyčiau lojalumą?“
„Tuo metu (2013 m.) Lietuva labai aktyviai skatino jaunus žmones atvykti čia mokytis lietuvių kalbos ir kultūros, ir aš buvau viena iš tų, kurie pateko į šią programą“, – LRT.lt pasakojo O. Savenkova.
Merginos protėviai buvo lietuviai, 20 a. antroje pusėje gyvenę Dzūkijoje. Vėliau dalis jos šeimos atsidūrė Kaliningrade, kur Olga gimė ir augo. Į Lietuvą ji atvyko dėl savo lietuviškos kilmės ir susidomėjimo lietuvių kalba, kurios mokytis pradėjo dar būdama Rusijoje.
Prabilti lietuviškai jai pavyko tik gyvenant Vilniuje, tačiau ši kalba nėra svetima jos šeimai.
„Mano šeimoje lietuvių kalba iš dalies išliko, nes mano prosenelė – ji mirė tik prieš dvejus metus – iki pat gyvenimo pabaigos geriau kalbėjo lietuviškai nei rusiškai, nors gyveno Kaliningrado srityje, prie pat Lietuvos sienos. Ir man, jau suaugusiai, pavyko su ja pasikalbėti lietuviškai“, – pasakoja pašnekovė.
Taip pat skaitykite
Nors Olga visą savo sąmoningą gyvenimą praleido Lietuvoje, čia įgijo aukštąjį išsilavinimą ir šiandien dirba vietiniame banke, jai dar nepavyko gauti lietuviško paso. Sprendimo mergina laukia jau kelerius metus.
Kelias pilietybės link
Prašymą pilietybei gauti Olga pateikė 2022 m. kovo 3 d. – praėjus kiek daugiau nei savaitei po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. „Buvo aišku, kad [dėl karo] šis procesas gali užtrukti ir tapti sudėtingesnis – taip ir atsitiko. O dabar jau trejus metus laukiu prezidento sprendimo“, – sako O. Savenkova.
Ji taip pat pažymi, kad negalėjo pateikti dokumentų anksčiau, nes septynerius metus rinko įrodymus apie savo lietuvišką kilmę. Olga sudarė genealoginį medį, studijavo archyvus.
„Atsitiktinai vienoje iš grupių paskelbiau žinutę apie lietuvių giminaičių paieškas ir atsirado mano senelio sesers palikuonys. Sužinojau, iš kur ji buvo kilusi, ir padariau prielaidą, kad ir jis tikriausiai buvo kilęs iš ten pat. Tada nusiunčiau užklausą ir mano spėjimas pasitvirtino – radome jo dokumentus“, – pasakoja O. Savenkova.
Pasak jos, dėl karo suintensyvėjo Rusijos ir Baltarusijos piliečių patikrinimai, tai taip pat turėjo įtakos dokumentų pateikimo terminams. Surinkusi reikiamus dokumentus, Olga juos perdavė Migracijos departamentui.
Po pirminės peržiūros dokumentai siunčiami Pilietybės komisijai, kuri pateikia rekomendaciją, ar pritarti Lietuvos pilietybės suteikimui, ar ne. Galutinį sprendimą priima prezidentas.
Pasak Olgos, komisija pritarė jos kandidatūrai dar 2023 m. rugsėjį ir nusiuntė rekomendaciją Prezidento kanceliarijai. Atlikusi papildomus patikrinimus Valstybės saugumo departamente, 2024 m. spalį komisija vėl rekomendavo suteikti Olgai pilietybę.
„Prieš pat Naujuosius metus (2023-iuosius) buvo paskelbti dekretai dėl pilietybės suteikimo ir juose beveik nebuvo Rusijos ir Baltarusijos piliečių“, – teigė pašnekovė.
Jos minėtuose 2023 m. lapkričio mėnesio dekretuose nurodyti tik du asmenys iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos – po vieną iš kiekvienos šalies. Prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą dešimtims žmonių iš šių šalių būdavo suteikiama Lietuvos pilietybė.
Dekretų sekimas
Pasak Olgos, panašioje situacijoje yra atsidūrę dešimtys žmonių. Visi jie susibūrė į bendrą pokalbių grupę, kurioje aptarinėja naujausias žinias apie dokumentų peržiūros eigą ir seka kiekvieną naują prezidento dekretų dėl pilietybės suteikimo paketą. Dalyviai taip pat veda savo statistiką.
„Turbūt jau pasiekėme naują apogėjų – sudarinėjame grafikus, kada kas kreipėsi, kokia situacija su Migracijos departamentu, kokia situacija su Prezidento kanceliarija“, – sako O. Savenkova.
Olga ir kiti grupės nariai ne tik nuolat stebi, bet ir reguliariai siunčia užklausas Prezidento kanceliarijai, prašydami paaiškinti jų bylų statusą. Atsakymuose, kurių sulaukia, paprastai nurodoma, kad prezidentui nėra nustatyto termino sprendimui priimti.
Pašnekovė priduria, kad pastarąjį kartą tokios užklausos buvo siųstos šių metų balandį ir gegužę. Atsakymai buvo tokie patys kaip ir anksčiau.
„Kartą buvau nuėjusi į prezidentūrą. Tikėjausi, kad ten vyks priėmimas, kad atsiras žmogus, kuris galės suteikti bent šiek tiek informacijos – kokioje stadijoje yra mano byla, kas apskritai vyksta. (...) Atėjau, jie pasikvietė kažkokį darbuotoją, parašiau tą patį prašymą – ir lygiai po 20 dienų gavau lygiai tokį patį atsakymą“, – prisimena Olga.
Viename iš Prezidento kanceliarijos atsakymų, kuriuo mergina pasidalijo su LRT.lt, teigiama, kad „papildomai įvertinus aplinkybes ir atnaujinus Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams procedūrą, dėl itin didelio pateiktų prašymų skaičiaus ir prezidento darbo krūvio jų svarstymo terminas gali užsitęsti“.
Paraiškų nagrinėjimas buvo laikinai sustabdytas
Pasak Lietuvos prezidento patarėjo Rido Jasiulionio, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, prezidentūra sustabdė Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl pilietybės suteikimo nagrinėjimą.
„Prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą (Baltarusija agresijoje dalyvauja kaip Rusijos sąjungininkė), Rusijos ir Baltarusijos – valstybių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, – piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas buvo laikinai sustabdytas“, – raštu pateiktame atsakyme LRT.lt teigė R. Jasiulionis.
Anksčiau Prezidento kanceliarija tik informuodavo, kad iš šių šalių atvykę paraiškų teikėjai papildomai tikrinami. Apie tai, kad procedūra vėliau buvo atnaujinta, galima spręsti iš šių metų balandį Olgai atsiųsto atsakymo.
Nepaisant to, galimybė sustabdyti pilietybės suteikimą Rusijos ir Baltarusijos pasų turėtojams prezidento kanceliarijoje buvo svarstoma dar 2023 m. Tuomet prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, kad Lietuva turėtų numatyti apribojimus tokiems pareiškėjams.
„Tokie apribojimai karo sąlygomis, vykstant Rusijos ir Baltarusijos agresijai prieš Ukrainą, yra būtini, kol situacija pasikeis“, – 2023 m. kovą sakė K. Budrys.
Šis pareiškimas nuskambėjo ruošiantis Seimo balsavimui dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), be kitų į įstatymo projektą įtrauktų siūlymų, pasiūlė sustabdyti prašymų svarstymą ir sprendimų priėmimą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo Rusijos piliečiams.
Tačiau parlamentarai, taip pat ir visuomenės spaudžiami – tuo metu Rusijos ir Baltarusijos piliečiai aktyviai siuntė prašymus neįvesti naujų apribojimų, nusprendė neįtraukti NSGK pasiūlymo į įstatymo projektą. Taigi, draudimo neliko, tačiau įstatymas dėl nacionalinių sankcijų buvo priimtas.
Pasak prezidento patarėjo R. Jasiulionio, šiandien Prezidento kanceliarijoje nebėra formalių apribojimų svarstyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymus.
„2024 m. nuspręsta atnaujinti tokių prašymų svarstymą, tačiau tik papildomai patikrinus Rusijos ar Baltarusijos pilietybę turinčius pareiškėjus ir įvertinus, ar pilietybės suteikimas atitinka Lietuvos Respublikos interesus. Toks reikalavimas numatytas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme – pilietybė gali būti suteikiama tik valstybės interesais, – pateiktame komentare aiškina prezidento patarėjas. – Šiuo metu papildomi patikrinimai ir vertinimai jau baigti ir prezidentas netrukus susipažins su papildomai patikrintoms paraiškomis.“
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodyti keturi atsisakymo suteikti ar atkurti pilietybę pagrindai. Pilietybė nesuteikiama, jei asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinių nusikaltimų, rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką, iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo baustas laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą arba Lietuvos Respublikoje buvo baustas už labai sunkų nusikaltimą, įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Grėsmės yra prioritetas
Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pabrėžia politinio įsikišimo į pilietybės suteikimo klausimą svarbą, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje.
Anot jo, praeityje teisės aktais nustatytos procedūros gal ir nekėlė abejonių, tačiau dabartinė situacija yra kitokia.
„Jei prezidentūra yra ta institucija, kuri šiuo metu gali sustabdyti tam tikrus procesus, net ir dėl politinių priežasčių, nėra nieko nenormalaus. Nes, mano nuomone, pilietybės suteikimas be deramo atsargumo, jei yra rizika, kad žmogus gali turėti ne pačių geriausių ketinimų ar interesų Lietuvos atžvilgiu, būtų labai pavojingas saugumo požiūriu“, – interviu LRT.lt sakė G. Jeglinskas.
Atsakydamas į klausimą, ar tokie veiksniai kaip ilgametis gyvenimas Lietuvoje, įstatymų laikymasis ir papildomi patikrinimai yra pakankamas pagrindas pilietybei gauti, politikas vėl grįžta prie galimų grėsmių temos.
„Kiekvienas gali pateikti savo istorijos versiją: sako, kad yra lojalus, nekelia grėsmės ir pan. Tačiau būtent vadinamųjų „miegančiųjų“ agentų koncepcija veikia praktikoje: žmonės daug metų būna šešėlyje, gyvena įprastą gyvenimą, o paskui staiga „įsijungia“ ir paaiškėja, kad visą tą laiką jie veikė Rusijos interesams“, – sako NSGK pirmininkas.
Vis dėlto G. Jeglinskas pripažįsta nežinąs konkrečių priežasčių, kodėl Prezidento kanceliarija delsia priimti sprendimus.
„Gali būti, kad ir nereikia labai skubėti“, – svarsto jis.
Kalbantis su politiku sunku neprisiminti 2023 m. balsavimo Seime, kai jo pirmtakai iš NSGK siūlė teisiškai apriboti pilietybės suteikimo galimybę Rusijos piliečiams. Tačiau tuomet parlamentas atitinkamas pataisas atmetė. Šiandien, pasak G. Jeglinsko, situacija reikalauja ne švelninti, o, priešingai, griežtinti požiūrį – ypač Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu.
Kartu jis pabrėžia, kad šiuo metu nemato jokio pagrindo NSGK vėl teikti pasiūlymus dėl apribojimų įteisinimo.
„Kol kas man neatrodo, kad tai būtų rimta problema, kurią reikėtų įtraukti į parlamento pavasario sesijos darbotvarkę“, – sako politikas.
Tačiau jis taip pat pažymi, kad, norint taikyti šią procedūrą, svarbu ją įteisinti.
Žalimas: „Buitinis nacionalizmas“
Buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas, dabar Europos Parlamento narys Dainius Žalimas mano, kad masinis prašymų nagrinėjimo sustabdymas be individualaus vertinimo nėra pagrįstas.
„Šie žmonės turi visiškai teisėtus ir pagrįstus lūkesčius tapti Lietuvos piliečiais, jeigu įvykdė visus Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus reikalavimus. Jų lojalumas buvo patikrintas. O mes, vadovaudamiesi, sakyčiau, buitiniu nacionalizmu – būtent tokiais motyvais, nes kitų nematau – darome prielaidą, kad visi tie, kurie kreipėsi, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – LRT.lt sakė jis.
Pasak D. Žalimo, tokia praktika prieštarauja valstybinių institucijų, pateikusių išvadas, reikalingas pilietybei suteikti, sprendimams.
„Prezidentas juk nėra caras, jis negali vienas pats valdyti žmonių likimo. O mes kalbame apie žmones, kurie jau įrodė savo lojalumą ir atitiko visus kriterijus, būtinus pilietybei gauti. Mano požiūriu, tai yra savavaliavimas“, – priduria jis.
Kartu politikas pripažįsta, kad priimdamas tokius sprendimus prezidentas turi tam tikrą diskreciją.
„Tai leistina, jei yra svarbių priežasčių. Tačiau reikia atsižvelgti į asmenį. Negalima a priori manyti, kad kilmė automatiškai padaro visus atvykėlius iš tam tikros šalies nepatikimus“, – pabrėžia D. Žalimas.
Jis yra įsitikinęs, kad požiūris turi būti individualus, ypač tais atvejais, kai prašytojas iš tiesų gali kelti grėsmę valstybei.
„Tai gali būti panašu į leidimo dirbti su slapta informacija suteikimo procedūrą. Žinoma, tai nėra visiškai tas pats, bet jeigu asmuo, tarkime, palaiko aktyvius ryšius su prieš Lietuvą veikiančių struktūrų atstovais – ar tai būtų iš Rusijos, ar Baltarusijos, ar jų informacinio lauko atstovai, ar, pavyzdžiui, tarp jo giminaičių yra įtarimą keliančių asmenų, – galima būtų kalbėti apie atsisakymą suteikti pilietybę dėl valstybės interesų“, – aiškina europarlamentaras.
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad tokių žmonių integracija labiau atitinka Lietuvos interesus nei jų atstūmimas.
Olga: „Ką dar galiu padaryti, kad įrodyčiau lojalumą?“
Prieš kelerius metus O. Savenkova ir jos vyras, taip pat Rusijos pilietis, Vilniuje įsigijo savo pirmąjį būstą. Nors mergina turi leidimą nuolat gyventi šalyje ir tam tikrų teisių, ji pabrėžia, kad šios teisės yra ribotos.
„Banalu – jei Lietuvoje prasidėtų karas, negalėčiau nei užsiregistruoti į komendantūrą, nei stoti į Šaulių sąjungą, nei prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Vadinasi, aš net savo kiemo, savo žemės, savo turto negalėčiau apginti. (...) Aš nežinau, kas bus rytoj. Bet jei reikės – aš noriu ginti Lietuvą, nes tai yra mano namai“, – sako O. Savenkova.
Dar vienas apribojimas, su kuriuo ji susiduria, yra negalėjimas pretenduoti į Lietuvoje gyvenusių savo protėvių žemę.
Olga neslepia, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ji jaučiasi nereikalinga.
„Juokinga – visus šiuos 12 metų buvau labai reikalinga Lietuvai. Valstybė mokėjo už mano mokslą, būstą, maistą. Lankiau kolegiją, mokiausi nemokamai, gavau stipendiją kaip užsienio lietuvė. Dabar dirbu, moku mokesčius. Vadinasi, visą tą laiką Lietuva į mane investavo – mokė kalbos, kultūros. O paskui, kai prasidėjo karas, tapau nebereikalinga“, – dalijasi išgyvenimais pašnekovė.
Šiandien ji nebesugalvoja, ką dar galėtų padaryti, kad situacija pasikeistų.
„Suprantama, šiuo metu nusistovėjusi tokia tendencija: jei nori būti „geras rusas“, gulėk karste. Bet tokie kaip aš ateina į Migracijos departamentą ir rašo: „Aš laikau save lietuviu ir tuo pagrindu prašau dokumentų. Dokumentais patvirtinu, kad mano protėviai buvo lietuviai.“ Ko dar reikia? Aš nesuprantu. Ką dar turiu padaryti, kad įrodyčiau savo lojalumą?“ – klausia Olga.
Viešosios diskusijos dėl pilietybės suteikimo Rusijos piliečiams suintensyvėjo už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisto Eduardo Manovo bylos kontekste. Praėjusių metų gruodį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė inicijavo vidinį tyrimą Migracijos departamente, siekdama išsiaiškinti, ar E. Manovas teisėtai įgijo Lietuvos pilietybę.
Sovietų okupacijos metais, būdamas vaikas, jis su tėvais buvo ištremtas į Rusiją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, E. Manovas grįžo ir gavo lietuvišką pasą. Tačiau, prokuratūros duomenimis, nuo 2018 m. jis bendradarbiavo su Rusijos GRU. 2025 m. balandį E. Manovas už šnipinėjimą buvo nuteistas 8,5 metų laisvės atėmimo bausme.
