Šiomis dienomis kelmiškių šeimai, iš skausmo plyštančiomis širdimis atsisveikinančiai su mirusia mergaite, skaudžiai kirto laidotuvėse išsakyti klebono Virginijaus Kazaičio žodžiai. Mirusios mergaitės sesuo pasakojo, kad šeimai skriejo kaltinimai per silpnu tikėjimu, netiesiogiai priekaištauta dėl per menko rūpesčio vaiku. Kunigo žodžiai įskaudino ir papiktino ne tik velionės šeimą, bet ir kitus mišiose buvusius žmones. Pats V. Kazaitis atkerta: „Viską pasakiau teisingai.“.
Šiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplito kelmiškės Sigitos įrašas apie laidotuvių metu daugelį papiktinusius Kelmės Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono V. Kazaičio žodžius.
Mirusios mergaitės šeimai, artimiesiems bei ją pažinojusiems į širdis skaudžiai smigo kunigo replikos apie tai, kad velionės šeima buvo per menkai tikinti ir pan.
„Kai visų širdys buvo sudaužytos, kai tėvai vos stovi ant kojų iš skausmo – kunigas pasirinko ne guosti, o teisti.
Pamoksle nebuvo nei užuojautos, nei šilumos. Tik priekaištai – kad nesusituokę bažnyčioje, kad nelanko bažnyčios. Pasakojo 17 metų senumo istorijas, visiškai nesusijusias su šia skaudžia diena. Tarsi bandytų įrodyti kažką sau, o ne būti šalia tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – teigiama daugybės reakcijų socialiniame tinkle sulaukusios Sigitos įraše.
LRT.lt pavyko susisiekti su gedinčia mirusios mergaitės seserimi, kuri papasakojo daugiau detalių apie neseniai įvykusias artimosios laidotuves.
„Tai buvo siaubas. Jau buvo siaubas, kai jis net nenorėjo priimti vaiko į bažnyčią, kol nepamatė pinigų ant stalo. <...> Ir jau tada pribaigė mus žodžiai, kad žiūrėti, jog neišsiaiškintų, jog dėl šios nelaimės būtumėte jūs kalti. Tai buvo baisu. <...> Nenorėjo [laikyti mišių], kol nepamatė pinigų ant stalo. Motyvavo, jog tėvai neturi bažnytinės santuokos, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas“, – dėstė mirusios mergaitės sesuo, prašiusi neskelbti jos vardo ir pavardės.
Velionės sesuo pasakojo, kad kunigas mergaitės situaciją lygino su kitomis, anksčiau buvusiomis, o šeima jautėsi pažeminta ir įskaudinta.
„Mišios buvo tiesiog kažkoks pasityčiojimas. Jos tikrai nebuvo vieta tokiam pamokslui ir paniekai. Kai mes vos laikėmės, jis mus kaltino, kad tėvai nesusituokę bažnyčioje, nors puikiai žinojo, kodėl. Todėl, kad vienam iš tėvų tai buvo antroji santuoka. Per mišias mes jautėmės pažeminti. Ir, atvirai sakant, viduryje pamokslo tiesiog norėjosi atsistoti, pasiimti urną ir išeiti. Tai buvo ne vieta lyginti šią nelaimę su kitais atsitikimais. [Kunigas lygino] su berniuku, kuris pakėlė prieš save ranką, paliko atsisveikinimo raštelį, ir vis citavo, kas tame raštelyje buvo parašyta. Prilygino tai mums“, – pasakojo mirusios mergaitės sesuo.
Pašnekovė patikino, kad jos šeima yra tikinti ir bažnyčiose lankosi ne tik per didžiąsias metų šventes. Anot mergaitės sesers, šeima neretai vyksta į greta Kelmės esantį Palendrių vienuolyną, mišias Šiluvos bažnyčioje.
Tikinti buvo ir mirusi mergaitė.
„Mergaitė buvo tikinti. Kambaryje matomiausioje vietoje buvo rožančiukas, su kuriuo ji buvo krikštijama. Visa tai buvo tiesiog pažeminimas mums ir jo arogancijos parodymas“, – teigė pašnekovė.
Ji taip pat pastebėjo, kad šeimai netiesiogiai buvo išsakytas kaltinimas net ir per menka meile ar rūpesčiu velione.
„Tiesiog [buvo] jo toks netiesioginis kaltinimas, kad mes nebendravom, mes nesirūpinom, mes leidom naudotis socialiniais tinklais, nelankėm esą bažnyčios. Nors mergaitė buvo be galo mylima, bendraudavom, šviesdavom, visada sakydavom, kad gali sakyti ką tik nori, o ne laikyti savyje. Niekada nebūdavo atsiskyrusi“, – teigė gedinti sesuo.
Kunigas savo kaltės neįžvelgia
Kelmės Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas V. Kazaitis pirmadienį neslėpė susierzinimo išgirdęs, kokiu klausimu jam skambinama.
Jis aiškino, kad dėl komentarų reikėtų kreiptis į Šiaulių vyskupijos kuriją. Klausiamas, kodėl nenori pats paaiškinti savo žodžių, kurie nustebino nemažai žmonių bei įskaudino gedinčią šeimą, kunigas teisinosi dideliu užimtumu.
„Aš vyskupui viską perdaviau ir čia su žiniasklaida dabar kol kas nebendrauju. <...> Aš sutariau su vyskupu. Nieko čia nebuvo. Klauskite kurijos, vyskupas viską žino. <...> Ačiū, viskas. Aš dabar labai užsiėmęs. Aš šiaip dirbu parapijoje. Aš dabar turiu jaunavedžius. Neturiu laiko. Mes sutarėme su vyskupu, kad visais klausimais – į kuriją. Aš pats pranešiau [vyskupui]. Aš viską pasakiau teisingai, aš nieko daugiau nenoriu… Gerai – viskas, ačiū ir geros dienos“, – pokalbį baigė V. Kazaitis.
Vyskupas: galbūt parinkti ne tie žodžiai
Vyskupas Darius Trijonis patvirtino kalbėjęs kunigu V. Kazaičiu apie mergaitės laidotuvėse nuskambėjusius jo žodžius.
Tiesa, vyskupas nenorėjo paviešinti iš kunigo išgirstos jo įvykių versijos, mat tvirtino, kad prašys situaciją išdėstyti raštu.
Vis dėlto vyskupas neatmeta, kad mišių metu galėjo pritrūkti empatijos.
„Visų pirma, nuoširdžiausia užuojauta šeimai ir, manau, svarbiausia dabar, kad šeima jaustų, kad mes tikrai palaikome su malda, meldžiamės. Išgyvenant tokią sunkią netektį – prarasti vaiką yra baisus dalykas – šeimai šiuo metu reikia paguodos, stiprybės, užuojautos žodžio. Kiek man teko išgirsti tą situaciją, tai tiesiog buvo parinkti ne tie galbūt žodžiai ir ne ta vieta, ir ne tas laikas. Reikėtų paguodos, supratimo, sustiprinimo“, – sakė D. Trijonis.
Vyskupas žada, kad, kai galės, planuoja aplankyti netektį išgyvenančią šeimą.
D. Trijonio teigimu, tokioje situacijoje kunigas turėjo atrasti paguodos žodžių, tad išsiaiškinus situaciją bus bandoma rasti sprendimus, kad tokios situacijos nepasikartotų.
Paklaustas dėl aukų mišioms vyskupas teigė, kad įprastai tariantis dėl laidotuvių nėra griežtos tvarkos dėl piniginių aukų.
„Tuo labiau kad šeima išgyvena tokią netektį, tikrai būtų labai gražu iš kunigo pusės parodyti jautrumą bei dėmesį ir tiesiog toje situacijoje padaryti tai, kas priklauso. Svarbiausias dalykas – ne piniginis. Svarbiausias dalykas yra pagalba žmogui, malda, sustiprinimas“, – aiškino D. Trijonis.
