Slėptuvę įsirengti galima ir savo namo kieme. Tokį statinį siūlo ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Teigiama, kad ją įkasus gana giliai, slėptuvė gali apsaugoti ir nuo bombardavimo, o gyventi ten galima tol, kol užteks maisto ir vandens atsargų.
Rusijos karas Ukrainoje Europą privertė pagalvoti ne tik apie karinių pajėgų stiprinimą, bet ir apie civilių gyventojų saugumą. Ekspertai pabrėžia – be stiprios kariuomenės, turi būti ir slėptuvių ar priedangų, kuriose gyventojai galėtų saugiai pasislėpti. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip slėptuvių sistema veikia Suomijoje ir kokių iniciatyvų yra Lietuvoje.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, dėl slėptuvių situacijos susirūpinta ir Lietuvoje. Neretai kalbama, kad karo atveju slėptuvės funkciją gali atlikti ir namo rūsys. Tačiau dalyje privačių namų jų nėra. Užtat kiekvienas turi kiemą. Pasirodo, kieme slėptis irgi galima. Juose siūloma įkasti privačias slėptuves, gaminamas iš gelžbetoninių konstrukcijų. Tokios reklamuojamos ir Lietuvoje.
Jos – tarsi betoninės dėžės, sutvirtintos metaliniais strypais. Forma viena slėptuvė primena jūrinį konteinerį su laiptais arba kopėčiomis. Standartinis jos ilgis yra septyni metrai, plotis – du su puse, o aukštis – trys su puse.
„Pagrindiniai dalykai yra užtikrinami, tai oro patekimas, šildymas, vėdinimas, visa santechnika: tualetas, dušas, taip pat atsarginiai energijos tiekimo įrenginiai, tai galimas dyzelinis generatorius arba baterijos. Kai projektavome, kalbėjomės ir su saulės energetikos specialistais, buvom sugalvoję ir integruotą sistemą, kai baterijas įkrauna saulės moduliai, kurie yra šiek tiek nutolę nuo slėptuvės. Baterija yra tokio dydžio, kad savaitei būtų pakankama išgyventi slėptuvėje“, – sako Lietuvoje parduodamos slėptuvės projektą sukūrusios bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Tomas Merkevičius.
Saugos lygis yra individualus
T. Merkevičius teigia, kad šių slėptuvių patikimumas įvertintas moksliniais tyrimais ir inžineriniais skaičiavimais. Tačiau jų saugos lygis gali būti individualus pagal tai, ko pageidauja klientas ir kaip giliai ją galima užkasti.
„Jeigu mes turime galimybę įgilinti slėptuvę pakankamai giliai – pusantro ar du metrus po žeme, tai galima apsisaugoti nuo didžiosios dalies sprogstamųjų medžiagų. Jeigu nėra galimybės, labiau kaip panikos kambarys gali būti“, – teigia direktoriaus pavaduotojas.
Panikos kambarys arba saugos kambarys – tai specialiai įrengtas kambarys pastate, dažniausiai name, skirtas pasislėpti ir apsisaugoti nuo pavojų, pavyzdžiui, įsilaužėlių, ginkluotų užpuolikų ar stichinių nelaimių. Toks kambarys apsaugo užpuolimo metu, nes jis neperšaunamas, o duris galima atidaryti tik iš vidaus. Dažniausiai tai metalinis įrenginys, primenantis seifą. Ši slėptuvė, jeigu nebus pakankamai įgilinta, taip pat tarnautų tik kaip panikos kambarys, t. y. nuo ginkluotų užpuolimų, tačiau neapsaugotų nuo bombų. Būtent slėptuvės įgilinimas užtikrina apsaugą nuo bombardavimo.
„Įkasimo gylis priklauso nuo geologinės situacijos, kokie yra gruntai, koks yra gruntinio vandens lygis, nes kažkuriuo metu reikia priimti logišką sprendimą, kad negilintume per daug vien tik dėl to, kad tai bus neadekvačiai brangu. Visą laiką atsiradus žmogui, kuris norėtų įsirengti tokią slėptuvę, pirmiausia turėtume atlikti geologinius tyrimus, išsiaiškinti, kokios yra sąlygos, ir tada pasiūlyti optimaliausią variantą“, – sako T. Merkevičius.
Šiuos statinius siūlo infrastruktūros grupei „Fegda“ priklausanti tiltų ir viadukų statybos bendrovė „Tilsta“ ir projektavimo bendrovė „SRP projektas“. Siūloma standartinė slėptuvė su visais darbais kainuoja nuo 60 tūkst. eurų be PVM. Tačiau kaina priklauso ir nuo įkasimo gylio, ir nuo pirkėjo pageidavimų.
„Pagrindinis trūkumas yra tai, kad prieš pradėdami kalbėtis apie slėptuvę, mes dar nežinome, kas yra po žeme. Slėptuvės kainai labai didelę įtaką turi tai, ar yra poreikis turėti du patekimus į slėptuvę, ar vieną patekimą, ar turi būti užtikrinamas alternatyvus oro patekimas pažeidus vieną dalį, kad būtų papildomas oro padavimas“, – kalba T. Merkevičius.
Privačios slėptuvės įrengiamos ir užsienyje
Kol kas tokios slėptuvės jiems įrengti neteko, tačiau susidomėjusiųjų buvo. T. Merkevičiaus teigimu, tai, kad žmonės persigalvojo, galėjo lemti sumažėjęs nerimas, kai nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios praėjo daugiau laiko. Panašios privačios slėptuvės, kurias galima įkasti kiemuose, parduodamos ir užsienyje.
„Labai daug duomenų radome JAV. Tai iš esmės labiau orientuojamasi į primityvias konstrukcijas, kurios nepritaikytos sprogimo atveju, bet labiau traktuojami kaip panikos kambariai. Izraelyje kiekvienas namas turi įsirengęs tokias patalpas. Kai vyko „Hamas“ įsiveržimas, jeigu tokių kambarių nebūtų buvę, aukų skaičius būtų buvęs ekstremaliai didesnis. (...) Patalpos apsaugo nuo tiesioginio įsiveržimo, nuo šaunamųjų ginklų, nuo galimybės atidaryti tą patalpą iš išorės, bet tikrai neapsaugo nuo sprogimo ir nuo bombardavimo“, – aiškina T. Merkevičius.
Dar viena šalis, kurioje galima atrasti tokio tipo slėptuvių reklamų – Švedija. Tačiau, pasak LRT RADIJO bendradarbės Švedijoje Vaidos Strazdos, būtent privačios įkasamos slėptuvės šioje šalyje nėra gerai žinoma priemonė saugai. Daugiausia informacijos – apie nuo seno valstybės turimas slėptuves. Vis dėlto ji teigia, kad švedai apskritai nėra pasiruošę jomis naudotis.
„Net ir tas naująsias mobiliąsias slėptuves jie pirmiausia mato kaip tokią papildomą erdvę, nes lygiai taip pat ir gamintojai eina su ta žinute, kad tai nėra tik karo atveju slėptuvė. Visgi parduoti tokį produktą Švedijoje būtų ypač sunku. Jie eina su žinute, kad tai yra papildoma erdvė, gali veikti kaip slėptuvė. Šiuo metu, taikos metu, gali veikti kaip sandėliukas. Taip pat mačiau tokių labai smagių vaizdinių reklamų, kaip paaugliai muša būgnais, muzikantai, ir tai yra puiku juos galėti išsiųsti į tą slėptuvę, kur ir garsas izoliuotas“, – sako V. Strazda.
Lietuviškai įvedus į „Google“ paiešką žodžius „privačios slėptuvės“, daug informacijos nėra. Švedijoje taip pat, tačiau čia netgi reikia pasitelkti kitokius raktinius žodžius.
„Bent jau aš, ieškodama informacijos, radau kaip papildomos erdvės namuose, papildomi sodo nameliai. Prie tokių tada jau išmeta paieškoje. Tas prierašas, kad tai gali veikti kaip slėptuvė karo atveju, tik tada jau matosi“, – pasakoja V. Strazda.
Gali apsaugoti nuo daugelio grėsmių
VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Dizaino katedros docentas Linas Krūgelis sako, kad slėptuvė po žeme yra kur kas saugesnė vieta slėptis nei kita, esanti virš žemės paviršiaus.
„Tikrai sprendimas yra pakankamas. Atsižvelgiant į tai, kad ši slėptuvė yra įleidžiama maždaug bent pusę metro po žeme virš pagrindinės perdangos, tai tikrai nuo daugelio grėsmių gali padėti apsisaugoti, jeigu traktuosim, kad žmonės suspėjo atbėgti į tą slėptuvę, spėjo nusileisti“, – sako L. Krūgelis.
L. Krūgelis kaip grėsmes išskiria oro atakas, taip pat stiklų šukes. Pasak docento, būtų galima tobulinti nusileidimą į privačią slėptuvę.
„Idealiu atveju mes visą laiką norėtume turėti kuo sklandesnį patekimą iš gyvenamųjų patalpų į tą priedangos ar slėptuvės erdvę tam, kad neturėtume pakeliui pavojaus dūžtančiais stiklais susižaloti. Jeigu mes išbėgome į kiemą ir turime nusileisti į erdvę, kurioje slėpsimės, tarkime, jeigu mes šeimoje turime vyresnių žmonių, turime vaikų, ir tas nusileidimas vertikaliomis kopėtėlėmis, tai gali užtrukti iki kai kurių brangių sekundžių. Jeigu įvyko sprogimas kad ir už šimto ar daugiau metrų, to gali pakakti, kad dūžtantys stiklai sužalotų žmones, jeigu jie nesuspėja sulipti į tą slėptuvę“, – teigia L. Krūgelis.
VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docentas L. Krūgelis sako, kad tokios slėptuvės nebus masiškai įrengiamos, bet nišą toks produktas galėtų rasti. Pasak mokslininko, žmonių apsisprendimą lemia ir kaina. Lietuviai – praktiški žmonės, kuriems patrauklūs produktai, turintys dvejopą paskirtį, tad sprendimas galėtų būti jas pritaikyti, pavyzdžiui, ir sandėliavimui.
Neturint galimybės pasislėpti privačiose slėptuvėse, namie reikėtų vengti išorinių konstrukcijų, pavyzdžiui, langų, išorinių sienų. Yra dviejų sienų taisyklė, pagal ją greičiausias būdas būti saugesniam – pasirinkti patalpą be langų arba su kuo mažiau langų ir bent su dviem sienomis, skiriančiomis nuo lauko erdvės. Taip pat aukščiau esantys aukštai ne tokie saugūs, todėl rekomenduojama nusileisti žemiau.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
