Lietuva lyčių lygybės srityje daro pažangą. Taip lyčių lygybės padėtį Lietuvoje apibūdino už tai atsakingo Europos Komisijos (EK) Lygybės direktorato vadovas Aurel Ciobanu-Dordea.
Lietuva lyčių lygybės srityje daro pažangą. Taip lyčių lygybės padėtį Lietuvoje apibūdino už tai atsakingo Europos Komisijos (EK) Lygybės direktorato vadovas Aurel Ciobanu-Dordea.
Lietuvai šį pusmetį pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai aktualiausi lyčių lygybės klausimai buvo nagrinėjami konferencijoje „Faktinė lyčių lygybė kaip įnašas siekiant „Europa 2020“ tikslų: institucinių mechanizmų efektyvumas“.
EK Lygybės direktorato vadovas penktadienį per spaudos konferenciją nesiėmė vertinti, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti lyčių lygybę, tačiau kreivė kyla į viršų.
„Negalime taip staiga pateikti informacijos, kaip Lietuvai sekasi, bet palyginamoji analizė yra pagrįsta tuo, kaip Lietuva įgyvendina savo įsipareigojimus. Kitų ES valstybių rodikliai ir Briuselyje priimami įstatymai, manau, rodo, kad Lietuva daro pažangą“, – kalbėjo A. Ciobanu-Dordea.
Tačiau svečias paminėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse narėse, yra tam tikrų problemų. EK Lygybės direktorato vadovas įvardijo skirtumą tarp vyrų ir moterų užmokesčio už tą patį darbą kaip spragą.
„Lietuva taip pat patiria šią problemą, todėl šiais metais parengėme rekomendacijas kiekvienai konkrečiai šaliai, nepamenu, ar Lietuva jas gavo, bet manau, kad ne. Tai reiškia, kad kiti klausimai galbūt yra svarbesni negu ši spraga“, – dėstė aukštas EK pareigūnas.
Anot A. Ciobanu-Dordea, netenkina ir tai, kaip valstybės narės teikia paramą mažamečiams vaikams iki trejų metų, jų užimtumui.
„Bet dar kartą norėčiau baigti savo atsakymą pasakydamas, kad Lietuva yra gerame kelyje, daro pažangą ir jos lyčių lygybės situacija nėra tokia bloga, palyginti su kitomis ES narėmis“, – teigia A. Ciobanu-Dordea.
Lietuvos moterų ir vyrų užimtumo skirtumo rodikliai yra vieni mažiausių ES. Vyrų užimtumas buvo didesnis nei moterų. 2012 m. 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis sudarė 61,9 proc. ir per metus padidėjo 1,7 proc. Vyrų – sudarė 62,5 proc. ir padidėjo 2,1 proc. Didžiausias moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumas Maltoje, Graikijoje.
2012 m. daugiausiai moterų dirbo sritis buvo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Profesinės ir sektorinės Darbo rinkos segregacijos rodikliais Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio.
2012 m. moterų nedarbo lygis buvo 3,6 proc. mažesnis nei vyrų. Moterų nedarbo lygis sudarė 11,5 proc. (vyrų – 15,1 proc.). Per metus moterų nedarbo lygis sumažėjo 1,4 proc. (vyrų – 2,6 proc.). Moterų ir vyrų nedarbo lygio mažiausio skirtumo rodikliu Lietuva pirmauja ES.
Sveikatos srityje 2011 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė yra 11 metų trumpesnė nei moterų. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė 68,1, o vyrų – 79,1.
2011 m. vyrai aktyvia tuberkulioze suserga 2 kartus dažniau nei moterys. 100 000 moterų teko 30 naujų susirgimų tuberkulioze, 100 000 vyrų – 68.
2011 m. darbingo amžiaus vyrų pirmą kartą neįgaliais pripažįstamų buvo daugiau nei moterų. Pirmą kartą neįgaliaisiais pripažinta 6,1 tūkst. darbingo amžiaus moterų ir 8,7 tūkst. vyrų.
Lietuva lenkia ES vidurkį pagal moterų stambiausių verslo įmonių vadovių procentą. 2012 m. Moterų stambiausių verslo įmonių vadovių yra 8 proc., kai ES vidurkis – 3 proc. Geriausias šis rodiklis Čekijoje – 17 proc. Tačiau net 14 ES valstybių išvis neturi stambių verslo kompanijų, kurioms direktoriautų moteris.
