„Čia toks grįžimas į Europą 19 a. pabaigoje, kai didžiosios galios susėdo, susitarė, kokios bus žaidimo taisyklės ir visi kiti turi jas priimti. Jei nepriima, tai čia jų problemos“, – teigia VU TSPMI docentas Laurynas Jonavičius, vertindamas JAV prezidento pareiškimus dėl taikos Ukrainoje. Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas dėlioja taikos planus, tačiau LRT.lt pašnekovai paišo pesimistinius scenarijus.
Ragina duoti atsaką Trumpui
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, anksčiau ėjęs ambasadoriaus NATO ir Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas, LRT.lt sakė, kad JAV administracijos pozicijos iš tiesų kelia „nedaug“ optimizmo. Vis tik tikras Rusijos ir JAV santykių atšilimas dar nevyksta, o ažiotažą sukėlusių Donaldo Trumpo ir gynybos sekretoriaus pareiškimų negalima vadinti lūžiu, sako pašnekovas.
L. Linkevičius kritikavo JAV pasakymą, kad Ukraina tikrai netaps NATO nare ir neatgaus ankstesnių teritorijų.
„Derybų juk dar nėra, o jau užleistos, sakykime, tam tikros derybinės pozicijos. Tai truputėlį keista derybinė pozicija“, – atkreipė dėmesį buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
JAV gynybos sekretorius Pete`as Hegsethas trečiadienį pareiškė, kad JAV atmeta galimybę siųsti savo karius į Ukrainą kaip taikdarius ir pridūrė, kad nėra realistiška, jog Ukraina taps NATO nare. Jis taip pat užsiminė, kad Europa turi rūpintis savo gynyba ir nėra JAV prioritetinis regionas. JAV prezidentas D. Trumpas pirmą kartą paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, vėliau – ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Žinant D. Trumpo administracijos stilių, tai būna grėsmingi pareiškimai, o po to korekcijos“, – sako L. Linkevičius. Jis pridūrė, kad nėra sutarta dėl derybų vietos ir datos, nors kalbama, kad jos galėtų vykti Saudo Arabijoje.
Buvęs ambasadorius NATO taip pat akcentavo, kad nors retorika rodo JAV nusigręžimą nuo Europos, ji negalės visiškai izoliuotis. Daugiau aiškumo turėtų atnešti Miuncheno saugumo konferencija šį savaitgalį, kur laukiama Ukrainos prezidento V. Zelenskio ir JAV viceprezidento JD Vance`o susitikimo. Tiesa, jau dabar aiškėja, kad viename svarbiausių metų saugumo renginių pasaulyje bus pasiekta mažiau, nei tikėtasi anksčiau, kai buvo kalbama net apie taikos planus.
„Situacija tokia, kad JAV jaučiasi galinga ir stipri, kas yra tiesa. Bet viena JAV visų pasaulio problemų vis tiek neišspręs, ir jos iššūkiai, pavyzdžiui, saugumo, kuriuos nuolat mini. Įsivaizduodami, kad vieni su visais konfrontuodami pasieks tikslą, nebūtų teisinga“, – apie JAV ir ES santykių ateitį kalbėjo L. Linkevičius.
Dėl to jis akcentuoja, kad savo atsakymą JAV turi pateikti ir ES lyderiai.
„Europa turi išsakyti savo pozicijas: tiek dėl vertybinės orientacijos, tiek dėl interesų, atsakyti ir į galimą spaudimą dėl tarifų karo.
„Jie abu tiki, kad pasaulis yra blogas, kad pasaulis susimokęs prieš juos ir, jeigu tu nesuvalgysi kitų, kiti suvalgys tave, labai paprastai tariant.“
L. Jonavičius
Vargu, ar dabar naudinga vieniems prieš kitus paskelbti tarifus ir padaryti žalą konkurencijai, sukelti kainas, sukurti sąmyšį, o ne bendradarbiauti ir kartu spręsti problemas. Pasirinktas kelias, vargu, ar yra racionalus, bet tai gali paaiškėti tik pajutus pasekmes“, – sako L. Linkevičius.
Pasiteiravus, kokią žinią neša D. Trumpo skambučiai ir tai, kad jis pirma skambino V. Putinui, o tik po to V. Zelenskiui, L. Linkevičius minėjo, kad tai ne esminis akcentas diplomatijoje, bet išties kelia klausimų.
„Diplomatijoje, derybose eiliškumas svarbus, jis turi ir simbolinę reikšmę. Jei įsivaizduojame, kad yra sąjungininkai, tai pirmiausia tariamasi tarp sąjungininkų. Bet jei keičiamos pozicijos, galima viską daryti ir kitaip“, – svarstė jis.
L. Linkevičius sako, kad šiuo metu galima matyti tai, ką jis pavadino „Rusijos įsidrąsinimo požymiais“.
„Jei anksčiau buvo galima manyti, kad Rusija yra pasiruošusi kompromisams, dabar yra požymių, kad ji nenori jokių kompromisų. Klausimas, kiek jie pajėgūs apginti savo pozicijas. Vargu, ar tai paprasta ekonomiškai ir politiškai, žinant, kad Rusija, nepaisant savo pasipūtimo ir sankcijų menkinimo <...>, negali tęsti be pabaigos. Jiems reikia atokvėpio, matyt, tai paskatino norą kalbėti apie derybas ar pauzę. Bet dabar jaučiame, kad Rusija nori išreikalauti maksimumą, nes neatrodo, kad jie linkę į kompromisus ar nuolaidas. Reikėtų tai suvokti“, – sakė jis.
Diplomatas taip pat minėjo, kad derybos su Rusija turėtų vykti laikantis atsargumo.
„Vargu, ar JAV pusėje besiderantieji, su visa pagarba tiems žmonėms, turi didelę patirtį su Rusija, kuri yra savotiškas partneris, visiškai nepaiso tarptautinės teisės, kur negalima pasitikėti visiškai niekuo, ką jie teigia ir ką daro. Kyla įtarimas, kad bus sudėtinga – galima sudaryti iliuziją, kad geri santykiai, kad yra pagarba. Bet tai turi turėti rezultatus. Kol kas to požymių nematome“, – LRT.lt sakė L. Linkevičius.
Tiek Trumpas, tiek Putinas svarbą skiria galiai, o ne moralei
VU TSPMI docentas, dr. Laurynas Jonavičius LRT.lt teigia, kad D. Trumpo pozicija dėl taikos Ukrainoje neatitinka Lietuvos ir Europos interesų. Ar tai netikėta? Turbūt ne, sako jis.
„Čia turbūt buvo gyvenimas iliuzijose, kad mažą ką jis ten šneka, bet viską darys normaliai. Kol kas vis dar tai yra šnekos, bet jos vis labiau artėja prie labiau praktinių pasekmių. Tą reikia suvokti, pripažinti, su tuo gyventi ir į tai reaguoti atitinkamai“, – kalbėjo L. Jonavičius.
Jis akcentavo, kad D. Trumpo sprendimas pirmiau paskambinti V. Putinui rodo JAV prezidento mąstyseną apie galią, kaip svarbiausią dalyką.
„Kalbėtis reikia su stipriais. Tie, kas neturi jėgos ir galios, tie priims, ką nuspręs stiprieji. Čia toks grįžimas į Europą 19 a. pabaigoje, kai didžiosios galios susėdo, susitarė, kokios bus žaidimo taisyklės, ir visi kiti turi jas priimti. Jei nepriima, tai čia jų problemos“, – teigė L. Jonavičius.
Lietuvai, sako docentas, tai yra bloga žinia, nes mažosios valstybės netenka subjektiškumo, jos tiesiog stebi, ką daro didieji ir nieko negali pakeisti.
„Tarptautinė sistema, taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka, iš principo žlunga ir grįžta principas „galingas ir teisus“. Tas, kas turi galią, tas yra teisus ir nesvarbu, ar tai atitinka moralinius tarptautinius teisės ar kitus principus ir normas“, – sakė jis.
„Trumpo administracija nelabai kalba apie tai, ko bus reikalaujama iš pačios Rusijos, iš to paties agresoriaus, ir čia lieka pagrindinis klaustukas.“
G. Jakštaitė
Remianti tokia logika, turbūt ir Europa nematoma kaip esanti galios pozicijoje, teigė pašnekovas. Anot jo, Europa visą laiką buvo laikoma minkštąja galia, normatyvine ir ekonomine galia.
„Kai ta normatyvinė galia susidūrė su krize, kuriai išspręsti neužtenka normatyviškumo ir ekonominių instrumentų, ji nebežino, ką daryti. Čia iš tikrųjų Europa ir mes stovime ant tokio didelio slenksčio, – ar toliau eiti ir kažkaip bandyti tą minkštąją savo galią, derybinę galią išlaikyti ir ja kliautis, ar investuoti į kietąją galią. Daug ženklų rodo, kad, na, minkštoji galia maksimaliai efektyvi nebus tada, kai ji nėra paremta kietąja galia“, – tvirtino L. Jonavičius.
Tad Europai tiesiog pasakyti griežtą „ne“ dėliojamam D. Trumpo ir V. Putino taikos planui neužtektų.
„Tu pasakai „ne“, o jie toliau tariasi. Kas tada? Ar čia, kad parodei savo poziciją, ir užtenka, ar reikia daryti praktinius žingsnius ir neleisti susitarti? Tas pasakymas „ne“ turbūt geriausiai būtų pasiekiamas per praktinius veiksmus ir tie praktiniai veiksmai yra Amerikos teiktos pagalbos Ukrainai pakeitimas europine pagalba. Tada jau ir Europa tampa žaidėju, į kurį privalu įsiklausyti ir kurį privalu išgirsti ir rusams, ir amerikiečiams. (...) Kol kas Europa nėra tokioje situacijoje“, – pažymi docentas.
Grįžtant prie D. Trumpo santykio su V. Putinu, L. Jonavičius akcentuoja, kad abu mąsto realpolitik (realistine logika paremta politika, orientuota į konkrečius, praktiškus tikslus, o ne į ideologinius ar moralinius principus – LRT.lt).
„Tiek Trumpo, tiek Putino veikimo kodas yra labai specifinis. Jis pagrįstas baziniais realpolitik principais, kad niekuo negalima pasitikėti, tik savimi, o norėdamas pasitikėti savimi, turi turėti maksimaliai daug galios ir tą galią turi sugebėti pademonstruoti, (...) kad kiti tikėtų, jog tavo galia veiks, jeigu bus toks poreikis“, – teigė L. Jonavičius.
Taip pat abu netiki nešališkomis institucijomis, kurių buvimas leistų užtikrinti įstatymų viršenybę, lygias teises ir gerovę.
„Jie abu tiki, kad pasaulis yra blogas, kad pasaulis susimokęs prieš juos ir, jeigu tu nesuvalgysi kitų, kiti suvalgys tave, labai paprastai tariant. (...) Jų veikimo kodai šita prasme yra panašūs. Jie gerokai kertasi su tais mechanizmais, kuriuos taikos metu, ekonominio klestėjimo metu, naudoja demokratijos, konsensuso siekimas, dialogas, bendradarbiavimas. To nėra nei pas Putiną, nei pas Trumpą kaip veikėjus“, – sakė jis.
Nekalbama, ko reikalaujama iš Rusijos
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto daktarė Gerda Jakštaitė JAV gynybos sekretoriaus pareiškimus apie Ukrainos ateities perspektyvas ir D. Trumpo pareiškimą apie „produktyvų pokalbį“ su V. Putinu vertina kaip prastas žinias Ukrainai. Tokie pareiškimai rodo, kad artėjančių derybų fone Ukraina vis tiek atsiduria pralaimėtojo pozicijoje.
„Nebekalbama apie tai, kad Ukrainos teritorija galėtų grįžti į sienas, kurios buvo iki 2014-ųjų. Net jei iš esmės Ukraina praranda bent vieną metrą savo teritorijos, tai reiškia, kad bet kokiu atveju ji pralaimi“, – LRT.lt teigė akademikė.
„Didžiausią nerimą kelia, kad mes kalbame, ką Ukraina gaus, ko ji neteks, ką Europos šalys turėtų daryti ir t. t., bet kažkaip šitame kontekste Trumpo administracija nelabai kalba apie tai, ko bus reikalaujama iš pačios Rusijos, iš to paties agresoriaus, ir čia lieka pagrindinis klaustukas“, – galiausiai pažymėjo ji.
Ir kaip buvo 2014-aisiais, kai Rusija nebuvo nubausta už Krymo ir Donbaso aneksiją, taip ir dabar, regis, judama link to paties scenarijaus, sako G. Jakštaitė.
Paminėti ir skirtumai tarp dabartinės D. Trumpo ir ankstesnės Joe Bideno administracijos. G. Jakštaitė pažymi, jog anksčiau Vašingtonas nuolat pabrėždavo, kad derybos dėl taikos turėtų būti daugiašalės ir kad Ukraina irgi turi sėdėti prie derybų stalo. Tai buvo nekvestionuojama, o dabartinėje situacijoje dėl šito kyla daug klaustukų, kaip tos derybos atrodys, sako pašnekovė.
„Kitas skirtumas, iš to, ką mes matome, (...) susidaro įspūdis, kad jis [Trumpas – LRT.lt] tiki Putinu. Tuo, ką Putinas pasako, jis tiki. Paties Trumpo buvo pasakyta, kad jis tiki, jog pasiekus taikos susitarimą, Putinas ateityje, per pusę metų ar kažkiek, karinių veiksmų nesiims. J. Bidenas nebuvo toks optimistas“, – kalbėjo G. Jakštaitė.
Lietuvos vaidmuo: žinutė turi išlikti vieninga
Lietuva irgi turėtų dairytis siunčiamų signalų, teigia G. Jakštaitė. Pirmiausia, JAV nebėra toks tarptautinių santykių veikėjas, kaip kad būdavo anksčiau, t. y. JAV yra ta šalis, kuri sukūrė tarptautines taisykles, užkūrė paramą sąjungininkams ir paklojo pamatus tarptautinei teisei.
„Dabar tie principai JAV užsienio politikoje keičiasi. Ko gero, Europos šalims, ypač toms šalims, kurioms JAV yra pagrindinis saugumo garantas, kaip kad Baltijos šalys, atitinkamai reikėtų žiūrėti. Mes negalime tikėtis, kad viskas bus taip kaip anksčiau, kad viską galima prognozuoti, nes tiesiog JAV pasikeitė“, – kalbėjo G. Jakštaitė.
Pasikeitė ir pati Respublikonų partija, kuri istoriškai visada buvo palankiau Lietuvai, pridūrė ji. Dabar respublikonai pirmiau žiūri Amerikos interesų, besąlygiškai remia D. Trumpą, tad iškyla klausimas – ar tikrai Respublikonų partija Baltijos šalims yra tokia palanki, kaip manyta anksčiau?
„Daugelis dalykų rodo, kad, ko gero, nebūtinai“, – akcentavo akademikė.
Lietuva, sako ji, ir toliau turi demonstruoti rimtą požiūrį į saugumą, ir toliau turi vieningai siųsti žinutę apie tai. Pasak G. Jakštaitės, dabartiniai premjero pasisakymai ir kai kurių ministrų pasisakymai nėra vieningi.
„Turime ir toliau nuosekliai, sistemiškai kelti agresyvios Rusijos užsienio politikos klausimą Vašingtone pačiais įvairiausiais formatais. Turime dirbti ne tik su JAV politikais, bet turime dirbti ir su pačia amerikiečių visuomene, tai yra labai svarbu, kaip ir pati visuomenė tą situaciją mato. Aiškinti, kad visa tai yra rimta“, – teigė G. Jakštaitė.
Januška: ES turi sukurti situaciją, kurioje Trumpas turėtų pasirinkti – Europa ar Kremlius
Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška teigia, kad vasario 12-oji – data, žyminti galimos naujosios pasaulio tvarkos atsiradimą.
„Vakar Rusijos karo nusikaltėlis, agresorius, melagis, Vakarų izoliuotas autsaideris vėl tapo reabilituotas, pageidaujamas partneris, su kuriuo bus įgyvendinama dalis Maskvos reikalavimų“, – socialinėje erdvėje rašo A. Januška.
Diplomatas čia mato paralelių su 2019-ųjų JAV vadovo D. Trumpo pagyromis ir komplimentais Šiaurės Korėjos diktatoriui Kim Jong Unui.
A. Januška retoriškai kelia klausimą, o ką tokie dabartiniai JAV pareiškimai reiškia Europai ir Lietuvai? Pasak A. Januškos, daug pasirinkimų šioje situacijoje nėra.
„Pirmiausia būtina siekti stipraus kuo didesnės Europos nepritarimo JAV administracijos veiksmams, jei tai dar turi kokios nors prasmės. D. Trumpas yra taip pakibęs ant Putino meškerės, kad išgelbėti jį – ir mus – gali tik vieningas ES „ne“, sukuriantis situaciją, kurioje D. Trumpas turėtų pasirinkti: Europa ar Kremlius“, – savo mintis dėsto A. Januška.
Jis pabrėžia, jei Europa neprivers D. Trumpo rinktis, tuomet rinktis gali tekti Europai, o tai gali būti skaudus pasirinkimas.
Tiesa, diplomatas mato ir kitą situacijos galimybę: bandyti kuo labiau atskirti karo veiksmų sustabdymą, kitaip sakant, paliaubas, nuo ilgalaikės taikos derybų.
„Paliauboms siekti kuo mažiau įsipareigoti Maskvai, paliekant daugiau laiko nustatyti teisingesnes būsimo taikos susitarimo sąlygas. Tačiau problema ta, kad Putinas kol kas turi geresnį ryšį su D. Trumpu nei Europa, todėl šią taktiką įgyvendinti bus labai sunku“, – pastebi A. Januška.
Jis pastebi, kad Europa galėtų bandyti „spręsti pati“ savo problemas, tačiau, anot A. Januškos, baigtis šios situacijos, tikėtina, baigtųsi liūdnu scenarijumi.
„Problema, kad dėl savo sąrangos ji to negali padaryti tuo greičiu, kurio reikia Ukrainai. Taigi šiandien tai tuščios kalbos. Šiuo atveju, rezultatas tas pats – daug žodžių ir valios veikti paralyžius. Taika, kuriama ant neteisybės, tėra tik atidėtas karas. Nežinome tik, kuriam laikui“, – rašo A. Januška.
Diplomatas pastebi, jog yra tikinčių, kad kažkaip vis tiek viskas bus gerai ir net kai kurie politikai ragina nepasiduoti apokalipsės nuotaikoms.
„Jei nuosekliai laikytis šio priverstinio optimizmo linijos, nieko daryti nebereikia – priešintis neteisingumui nėra prasmės, nes bloga taika geriau už karą. Susitaikome su tuo, kad nebegalime laimėti, tiksliau – jau žinome, kad nebegalime. Realpolitik nugalėjo, atsipalaiduojame ir pajaučiame malonumą. Bet ar neįgalumas garantuoja Kremliaus malonę? Apokalipsė iš tiesų nereikalinga, bet ignoruoti realybę nėra išeitis“, – dėsto A. Januška.
