Dezinformacijos tyrėjai sako, kad savaitgalį įvykęs Lietuvos atsijungimas nuo rusiškos elektros energijos sistemos galėjo būti daug pavojingesnis ir kad buvo tikimasi daugiau klaidinančios informacijos. Vis tik Lietuva pasirodė geriau už kitas Baltijos valstybes.
Vadina „Gulbių ežeru“
Vilniuje gyvenantis estas Tauno Nõulikas LRT.lt pasakojo, kad įvykis tas pats, o gyventojų nusiteikimas skiriasi: žinutės apie Baltijos valstybių atsijungimą nuo rusiškos elektros sistemos ir sinchronizaciją su Europa Estijos ir Lietuvos žiniasklaidoje atrodė skirtingai. Lietuvoje institucijos nepranešė, kad reikia ruoštis, jog galimi sutrikimai, o Estijoje buvo pranešama, kad nedidelė rizika yra.
„Buvo akcentuojama, kad kažkas gal ir gali nutikti, bet esame pasiruošę, jūs irgi būkite pasiruošę“, – sako pašnekovas.
Prieš atsijungiant nuo rusiškos energetikos sistemos, Talino savivaldybė išplatino pranešimą, kad trims dienoms turi pasiruošusi maisto ir pastogę dviem tūkstančiams gyventojų, kad miestas turi atsarginių generatorių, įsteigti specialūs aštuoni centrai pagalbai ekstremalios situacijos atveju. Lietuvoje panašių pranešimų nebuvo, institucijos ir energetikos ministras patikino, kad saugotis reikėtų nebent klaidinančios informacijos.
Estai sako, kad gali būti, jog tokia komunikacija prisidėjo prie atjungimo metu sklandžiusios dezinformacijos ir gandų, esą gali sutrikti elektros tiekimas.
Pavyzdžiui, ta pati Talino savivaldybė skelbė, kad elektros tiekimo sutrikimai yra „itin mažai tikėtini“, bet esą niekada nekliudo būti pasiruošusiems trumpalaikiam sutrikimui. Anot T. Nõuliko, Estijoje gyventojams ir taip nuolat primenama apie būtinybę ruošis ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, dėl galimų gamtos stichijų.
„Tos rekomendacijos žmonėms buvo primenamos daugiau nei įprastai. Bet tai galėjo prisidėti prie konspiracijos teorijų, buvo skleidžiamos klaidinančios informacijos.
[Buvo sakoma], jūs nieko ir nepastebėsite, bet jeigu ką, mūsų ligoninės turi generatorių, savivaldybės turi maisto atsargų. Tai gali būti, kad žmonėms ir nelieka įspūdžio, kad viskas kontroliuojama“, – svarsto T. Nõulikas.
Estijos žiniasklaida net kaltino savo Vyriausybę bei rodė Lietuvą kaip teigiamą pavyzdį, ironiškai vadino savo institucijų komunikaciją „Gulbių ežeru“ – esą, kaip ir Sovietų Sąjungoje, kai vyksta svarbūs dalykai, oficialios naudingos informacijos gyventojams trūksta. Būtent Estijoje išaugo elektros generatorių pardavimai, iš kai kurių parduotuvių Taline dingo didelės talpos vandens buteliai. Latvijos Daugpilio savivaldybė prieš pat sinchronizaciją išjungė miesto šviesoforus, Energetikos ministerija rekomendavo įkrauti telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius.
Įvykiu pasinaudojo net telefoniniai sukčiai: Estijoje jie skambino gyventojams ir bandė įtikinti, kad dėl sinchronizacijos būtina keisti elektros skaitiklius, prašė padiktuoti prisijungimus prie internetinio banko.
Citavo Leniną
Rusijai palankius lietuviškus naujienų kanalus, socialinius tinklus stebinčios nevyriausybinės organizacijos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ atstovė Urtė Andriukaitytė sako, kad Lietuvoje klaidinančios informacijos buvo mažiau nei Latvijoje ir Estijoje.
„Galėjome sulaukti didesnės informacinės tragedijos“, – sako ji.
Analitikai pastebi tris pagrindinius žinučių tipus, kurie sklandė Lietuvos viešojoje erdvėje ir klaidino gyventojus – anot jų, daugiausiai klaidinančios informacijos skelbta savaitgalį ir pirmadienį po atsijungimo nuo rusiškos elektros energijos sistemos.
Vienas motyvas – gąsdinimas, kad Lietuvos laukia energetikos krizė.
„Kad greitai grįšime į Viduramžius ir neturėsime elektros. Tai sunkiai pagrindžiamos, bet sėjančios nuotaikas prieš sprendimą žinutės“, – sako U. Andriukaitytė.
Anot jos, antra ir populiariausia žinutė buvo susijusi su kalbėjimu apie finansinę sinchronizacijos pusę, sakoma, kad Lietuvos neva laukia ekonominiai nuostoliai. Iš tiesų Lietuvos institucijos buvo informavusios, kad elektros kainų pokyčiai nepaveiks, visų pirma dėl to, kad Lietuva neprekiauja elektra su Rusija ir Baltarusija, o kaštai dėl infrastruktūros sieks kelis eurus namų ūkiui per metus.
„Pabrėžiama, kad gyventojai turės visa tai padengti iš savo išlaidų, skatinama atsisukti prieš sinchronizaciją. Pagrindinė žinutė buvo, kad elektra masiškai brangs bent du kartus, su šauktukais <...>, kad greitai nebeišsimokėsime“, – pasakojo U. Andriukaitytė.
Be to, buvo kurstoma gyventojų panika, esą laukia daug sutrikimų.
„Žmonės buvo raginami pasiruošti pirkti ne tik generatorius, pasiruošti žvakes, kelioms dienioms į priekį nusipirkti maisto, vandens“, – pasakojo analitikė.
Ji taip pat išskiria pasklidusias pavienes žinutes, pavyzdžiui, buvusio Seimo nario Mindaugo Puidoko socialiniuose tinkluose pasidalintą žinutę, jog sutriko degalinės veikla. Dėl šio incidento tinklas „Circle K“ pradėjo vidinį tyrimą dėl galimai šią žinią paskelbusių darbuotojų.
Lietuvoje jau po sinchronizacijos pradėta platinti klaidinanti žinutė apie neva pakilusias elektros kainas – iš tiesų didmeninė kaina biržoje laikinai pakilo dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos ir tai vartotojų mokamos kainos nepakeitė.
„Net kai nebuvo paviešintos jokios kainos, komentatoriai prognozavo didelį kainų išaugimą, nepagrįstą niekuo. Kaip ėjo žinutės prieš sinchronizaciją, taip eina ir po“, – sako U. Andriukaitytė.
Anot tyrėjų, klaidinančios informacijos šaltiniai neabejotinai buvo prorusiški.
„Buvo žavu matyti, kad kai kuriuose šaltiniuose buvo cituojamas Leninas“, – sako U. Andriukaitytė.
Be to, žinutės apie sinchronizaciją su Vakarais ir atsijungimą nuo BRELL dažnai pereidavo į bendresnę kritiką Lietuvos nepriklausomybei.
„Labai dažnai siejama laisvė ir augantys jos kaštai, kad nepriklausomybė kainuoja vis daugiau, neigiama nuotaika, kad blogai, jog esame nepriklausomi, ir tai ne tik energetika. Šią žinutę pastebėjome viename įraše bent keletą kartų, tai tikrai ne netyčinis pasakymas“, – teigia ji.
Galime dar išgirsti
Rusijos įtaką Latvijoje tiriantis analitikas Mārtiņš Hiršs mano, kad nors Rusijos žiniasklaida ir jai palankūs kanalai, visuomenės veikėjai Baltijos šalyse skyrė daug dėmesio energetikos temai, ji nepadarė didesnės įtakos ilguoju laikotarpiu ir apskritai nepamatėme nieko unikalaus.
Remiantis statistika, Latvijoje gali būti net 35 proc. rusiškai kalbančių gyventojų. Anot pašnekovo, didesnis rusakalbės mažumos gyventojų skaičius yra viena iš priežasčių, kodėl viešoji erdvė Latvijoje ir Estijoje skyrėsi nuo lietuviškos. Šią temą plačiai nušvietė ir Rusijos žiniasklaida, kuri taip pat kėlė klausimą, ar atsijungimas nuo rusiškos sistemos būtinas.
M. Hiršs sako, kad sinchronizaciją jis laikytų sėkme, o plitusios klaidinančios informacijos nereikėtų sureikšminti.
„Rusijos propagandos kanalai visada kartoja tuos pačius žodžius: kad mes nesame visavertė valstybė, kad viskas brangu, kad Latvija nesavarankiška dėl Vakarų. Tai Rusija išnaudojo ir atsijungiant nuo BRELL. Bet apskritai šie naratyvai neišplito toliau už rusiškų „Telegramo“ kanalų ir portalų ribų. Vietinė žiniasklaida, politikai to neatkartojo“, – pabrėžia jis.
Analitikas pridūrė, kad didelė dalis tokios klaidinančios informacijos buvo anoniminiai komentarai. Daug jų bandė pasitelkti humorą, emocingus pareiškimus, pavyzdžiui, kad esą už atsijungimą nuo Rusijos teks mokėti gyventojų vaikams.
„Kai kurie gyventojai tikrai perskaitė tas žinutes, kad kainos pakils, kad bus blogai. Bet tai tie patys žmonės, kurie su tokia informacija gyveno metus, gal net dešimtis metų. Taigi, nedaug kas pasikeitė tiems, kurie sutinka su Kremliaus pasaulėžiūra“, – sako M. Hiršs.
Nors Lietuvoje ir po sinchronizacijos savaitgalį daug dalijamasi jau minėta informacija, kad pakilo elektros kainos biržoje, LRT.lt pašnekovai Latvijoje ir Estijoje sako, kad čia diskusijos apie sinchronizaciją jau nurimo. Tuo metu U. Andriukaitytė sako, kad jei susiklostytų aplinkybės, klaidinančios informacijos skleidėjai ir prorusiški naujienų kanalai bandytų temą atgaivinti.
„Jei nutiktų bent menkiausia bėda, būtų bandoma tai išnaudoti iš naujo. Jie bus paviešintos ūgtelėjusios kainos, net jei tai bus po pusės metų, tada dezinformacijos lauke bus bandoma į tai reaguoti. Bet nemanau, kad tai bus tema be sustojimo, kaip yra su mūsų valdžia, parama Ukrainai. Tai yra visiškai tęstinės žinutės, o šitos žinutės išnaudojimą, manau, matysime ateityje, bet impulsą turi duoti koks nors papildomas dalykas“, – sako ji.
