Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad jokiame dokumente nėra fiksuotas Valstybės gynimo tarybos apsisprendimas gynybai 2026-2030 metų periodui kasmet skirti po 5 ar 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kaip kad paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Pirmiausia, dėl 5 ar 6 procentų gynybai, tai tokio sutarimo apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos [susitarime]. Mes galime kam nors pritarti tada, kai matome šaltinius ir priemones. Šiandien Vyriausybė tuo ir užsiima, kad ieško finansavimo šaltinių. Ir yra išsakyta bendra prezidento ir koalicijos nuostata, jog šis finansavimas negali gulti tik mokesčių pavidalu ant Lietuvos verslo ar Lietuvos žmonių. Todėl surasti tuos finansavimo instrumentus yra užduotis, su kuria šiandien Vyriausybė ir dirba“, – pirmadienį po susitikimo su koalicijos partneriais sakė ministras pirmininkas.
Paprašytas paaiškinti, ar valdančioji koalicija turi tikslą pasiekti minėtuosius 5 ar 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, G. Paluckas aiškino, kad tikslai negali būti atsieti nuo priemonių, bet vis tiek neįvardijo, koks jo vadovaujamos Vyriausybės tikslas dėl gynybos finansavimo.
„Negalima atsieti tikslų nuo priemonių. Tai yra neatsakingas kalbėjimas: išsikelti tikslus nepaaiškinant žmonėms, iš kokių šaltinių ir kokiomis priemonėmis mes tai finansuosime. Ir štai tada atsiranda erdvės tiek manipuliacijoms, samprotavimams, tiek baimėms ir abejonėms. Tai nepalikime tokios erdvės. Žmonės turi teisę žinoti ne tik menamus tikslus, bet ir priemones, kaip tai realizuosime“, – nurodė politikas.
Po sausio mėnesį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidentas G. Nausėda paskelbė, kad buvo sutarta gynybos sričiai kasmet nuo 2026 iki 2030 metų skirti po 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuvos kuriama sausumos divizija iki 2030 metų turi įgyti pilną operacinį pajėgumą, o to padaryti su esamu finansavimu neišeis, kadangi reikia įsigyti tankų, pėstininkų kovos mašinų, oro gynybos priemonių, apmokyti ir parengti personalą. Divizija yra būtina pagal NATO planavimą siekiant apsaugoti rytinį Aljanso flangą.
Neoficialiais duomenimis, G. Paluckas nenorėjo viešinti tokio finansavimo šuolio gynybai, kol nėra rasti finansavimo šaltiniai, bet šalies vadovas pasielgė kitaip.
Dėl finansavimo gynybai iškart po Valstybės gynimo tarybos posėdžio buvo sureagavęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris svarstė, kad iš nacionalinių lėšų šio tikslo Lietuva nepasieks. Ir tai iš dalies yra tiesa, jeigu nenorima didinti mokestinės naštos. Tačiau jis sakė pritariantis principiniam tikslui skirti papildomą finansavimą gynybai.
„Šiandieną nematau jokių finansinių galimybių iš mokestinės prasmės, kad galėtume mes paimti 5-6 proc. Mes galime ieškoti kitų resursų ir pagal poreikį žiūrėti. Šiandien yra poreikis už 12,5 mlrd. eurų, tai klausimas, ar mes juos imam vienu metu įgyvendinti iš karto, ar žiūrim, iš kur juos galim paimti. Yra keli alternatyvūs šaltiniai, apie kuriuos mes galime kalbėti ir diskutuoti. Bet realiai aš šiandien maksimum matau apie 600-700 mln. eurų, kuriuos galime paimti. Jeigu kalbame apie skolinimąsi, tai reiškia, mūsų ekonomikos augimas turi būti ne mažiau nei 3,5 proc., infliacija turi siekti 3 proc., kad galėtume skolintis. Priešingu atveju, skolos aptarnavimui 2030 metais turėsime 1,2-1,3 mlrd., o 2033-2034 metais jau 1,5 mlrd. Tai tas ekonomikos augimas gali nueiti skolos aptarnavimui“, – pirmadienį po koalicijos susitikimo sakė R. Žemaitaitis.
