Lietuvoje

2019.03.04 18:26

Prieš tris dešimtmečius karalaitis Šv. Kazimieras grįžo į Vilniaus arkikatedrą

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.03.04 18:26

Sovietmečiu uždraudus aukoti Šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje, dvasininkams pavyko pasiekti, kad čia besiilsintys šv. Kazimiero palaikai būtų perkelti į kitą bažnyčią. Lygiai prieš 30 metų Lietuvos globėjo palaikai iškilmingos ceremonijos metu buvo sugrąžinti į Šv. Kazimiero koplyčią. Šį istorinį įvyko užfiksavo LRT.lt fotografas Paulius Lileikis.

Sovietinis režimas aukoti Mišias Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje uždraudė 1949 metais. Ant bažnyčios fasado stovėjusios statutulos buvo susprogdintos, meniniai dirbiniai išvogti, altoriai nuniokoti. 1953 metais sovietinio režimo organai leido katedroje palaidoto šv. Kazimiero palaikus perkelti į Antakalnyje esančią Šv. Petro ir Povilo bažnyčią.

1989 m. buvo leista Lietuvos šventojo globėjo palaikus sugrąžinti į pagrindinę šalies bažnyčią. Kovo 4 dieną arkivyskupo Julijono Steponavičiaus iniciatyva įvyko iškilminga eisena, kurios metu šv. Kazimiero palaikai buvo pargabenti į Vilniaus arkikatedrą baziliką.

Iškilmingos procesijos pradžioje buvo nešamas kryžius, vėliavos, eisenoje dalyvavo jaunimas, kunigų seminarijos studentai, dėstytojai, Lietuvos dvasininkai. XVIII a. gamintas sidabrinis sarkofagas, kurį dabartine Antakalnio gatve nešė Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos auklėtiniai, sveria apie 500 kilogramų. Ceremonijoje dalyvavo ir pamokslą po iškilmingų Šv. Mišių sakė kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Po pamaldų, V. Sladkevičius, vyskupai ir kiti dvasininkai apžiūrėjo medinį karstą, kuriame saugomi šventojo palaikai. Jo atidaryti nereikėjo, nes rasti nepažeisti 1922 metais uždėti pal. Jurgio Matulaičio patikrinimo metu uždėti anstpaudai.

Karstą įdėjus į sarkofagą, Šv. Kazimiero palaikai buvo patalpinti jo vardo barokinės koplyčios altorinėje dalyje.

Kazimieras Jogailaitis buvo tiesioginis didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonis, gyveno 1458–1484 metais. Istorinių šaltinių duomenimis, Kazimieras nuo mažumės buvo itin pamaldus. 1484 m. kovo 4-ąją miręs karalaitis netrukus buvo pradėtas gerbti maldininkų. Į Vilnių 1520 m. atvyko popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris ir pradėjo rinkti medžiagą kanonizacijos bylai. 1602 m. popiežius Klemensas VIII paskelbė brevę, kuria įsakė minėti šv. Kazimierą Lenkijoje ir Lietuvoje. Po dvejų metu Vilniuje įvyko kanonizacijos iškilmės ir palaimintas naujos koplyčios katedroje statybos.

Šv. Kazimiero tėvai buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras ir Elžbieta Habsburgaitė, seneliai – Jogaila ir Sofija Alšėniškė. Karalaičio brolis Vladislovas buvo Bohemijos ir Vengrijos karalius, jaunesnieji broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Senasis valdė Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, jauniausias brolis Frydrichas tapo kardinolu.

Kazimieras Jogailaitis yra sulaukęs Lietuvos mokslininkų dėmesio. Nors visaapimančios istorinės biografijos nėra, apie šį šventąjį išleista keletas nedidelių biografinių apybraižų, istorinių šaltinių rinkinių, ikonografiją ir kitus meninio vaizdavimo aspektus aptariantys moksliniai darbai.

Šventųjų karalių, princų fenomenas buvo plačiai paplitęs viduramžiais. Tiesioginė giminystė su šventaisiais sustiprindavo valdančiosios dinastijos pozicijas, didino giminės prestižą.