Lietuvoje

2019.03.03 20:34

Savivaldos rinkimuose balsavo beveik 48 proc. rinkėjų

BNS2019.03.03 20:34

Kaip rodo naujausi VRK duomenys, savivaldos rinkimuose ir per išankstinį balsavimą iki 20 val. jau balsavo 47,8 proc. rinkėjų.

Žemėlapiai sukurti UAB "HNIT-BALTIC" naudojant Esri ArcGIS Online technologiją.

Rinkimų aktyvumas – panašus kaip prieš ketverius metus

Šiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo panašus skaičius rinkėjų kaip ir prieš ketverius metus – 47,08 proc. 

Aktyviausiai balsavo Birštono savivaldybės (67,91 proc.), Lazdijų rajono savivaldybės (62,34 proc.), Pagėgių savivaldybės (61,57 proc.), Širvintų rajono savivaldybės (60,76 proc.), Švenčionių rajono savivaldybės (59,66 proc.), Šilalės rajono savivaldybės (59,19 proc.), Druskininkų savivaldybės (58,52 proc.), Šalčininkų rajono savivaldybės (57,41 proc.), Varėnos rajono savivaldybės (56,42 proc.), Alytaus rajono savivaldybės (56,14 proc.), Raseinių rajono savivaldybės (55,52 proc.), Ignalinos rajono savivaldybės (54,83 proc.), Neringos savivaldybės (54,17 proc.) gyventojai.

Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Klaipėdos miesto savivaldybėje (38,66 proc.), Klaipėdos rajono savivaldybėje (39,98 proc.), Šiaulių rajono savivaldybėje (39,72 proc.), Panevėžio rajono savivaldybėje (39,84 proc.).

Pradėta 11 ikiteisminių tyrimų

20 val. duomenimis, iš viso gauta 217 pranešimų, pradėta 11 ikiteisminių tyrimų (Alytaus apskr. – 4, Vilniaus apskr. – 3, Kauno apskr. – 1, Marijampolės apskr. – 1, Tauragės apskr. – 1, Šiaulių apskr. – 1. Nė vieno ikiteisminio tyrimo nepradėta Klaipėdos, Panevėžio, Utenos ir Telšių apskrityse.

Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Tauragės apskričių.

Daugiausiai pranešimų gauta iš šių rajonų – Širvintų, Pagėgių, Lazdijų, Šilutės, Kaišiadorių, Švenčionių rajonų.

Daugiausiai pranešimų dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, įtartinų ar neblaivių asmenų, įtartinų automobilių ar pavėžėjimų.

Kai kurie gauti pranešimai vertinami, surinkus papildomų duomenų, bus sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.

VRK vadovė teigė, kad sulaukta daug rinkėjų klausimų ir pranešimų apie galimus įstatymų pažeidimus, bet kiek spėta jų patikrinti, daug jų nepasitvirtino.

„Gauta daugybė pranešimų, skundų apie galimus rinkimų įstatymo pažeidimus. Pranešama dėl agitacijos rinkimų dieną, socialiniuose tinkluose, internete pasirodo straipsniai, įrašai, publikacijos, kurie yra galima rinkimų agitacija. VRK kiekvieną atvejį įvertins atskirai“, – sakė L. Matjošaitytė.

Ji taip pat pabrėžė, kad visa agitacija, paskelbta iki jos draudimo pradžios, yra legali.

„Jeigu einame mieste ir matome didžiulius išorinės reklamos stendus, socialiniuose tinkluose – daugybę įrašų, politinės reklamos internete, portaluose – daugybę straipsnių, tai tas, kas paskelbta iki agitacijos draudimo pradžios, tai yra kovo 2 dienos 1 val. nakties, tas gali būti“, – teigė ji.

„Svarbu, kad nebūtų daromi nauji pranešimai. Labai svarbu, kad 50 metrų aplink balsavimo patalpą ir balsavimo patalpoje nebūtų jokios agitacijos“, – pridūrė L. Matjošaitytė.

Anot jos, gyventojai turėjo priekaištų balsadėžėms, kad jos ne tokios matinės, kaip jie įsivaizdavo, kad balsavimo kabinose nebeliko užuolaidų, kad esą netinkamai užplombuotos balsadėžės.

Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyks iki 20 valandos. Rinkimų teisę turi 2 mln. 458 tūkst. 13 rinkėjų.

Iki balsavimo pabaigos galioja draudimas agituoti ne tik vykstančiuose savivaldos, bet ir būsimuose prezidento rinkimuose, referendumuose.

VRK pirmininkė sakė, kad šiemet rinkimuose dalyvauja 13 tūkst. 665 kandidatai, 410 jų varžosi dėl mero posto. Palyginti su 2015-aisiais, sumažėjo ir kandidatų, ir rinkėjų, ir mandatų.

Vietos politikai savivaldos rinkimuose varžosi dėl 1502 mandatų tarybose, iš jų 60 – merų. 

Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus.

Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai.

Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.

Rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 14 partijų ir 90 visuomeninių rinkimų komitetų, sudaryta 14 partijų koalicijų.

E. Genio/LRT nuotr.

Apie pažeidimus per rinkimus policija gavo 205 pranešimus

Vykstant savivaldos rinkimams policija gavo 205 pranešimų apie galimus pažeidimus.

AVPK

Gauti pranešimai

Ikiteisminiai tyrimai pagal BK

Atsisakyta pradėti IT

ANK protokolai

154 str.

172 str.

178 str.

187 str.

284 str.

Kt.BK str.

506 str.

481 str.

484 str.

Kt.ANK

str.

Vilniaus

57

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kauno

25

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Klaipėdos

16

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

1

Šiaulių

11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Panevėžio

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alytaus

50

 

3

 

 

 

1

 

1

2

1

1

Marijampolės

7

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Utenos

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Telšių

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tauragės

27

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LKPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Klaipėdoje sekmadienį buvo gautas pranešimas, kad per Kaziuko mugę, Turgaus aikštėje, vyksta rinkiminė agitacija, joje renkami parašai už kandidatą dalyvauti prezidento rinkimuose Arvydą Juozaitį.

Policija nustatė, kad trys asmenys rinko parašus.

„Buvo pristatyti į komisariatą, jie parašė paaiškinimus, buvo nesulaikyti, paleisti“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Iki balsavimo pabaigos galioja draudimas agituoti ne tik vykstančiuose savivaldos, bet ir būsimuose prezidento rinkimuose, referendumuose. VRK yra perspėjusi, kad parašai sekmadienį neturi būti renkami.

Policija skelbia, kad daugiausia pranešimų dėl galimų pažeidimų gauta iš Alytaus (46), Vilniaus (45), Tauragės ir Kauno (po 16) apskričių. Daugiausiai pranešama dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, neblaivių asmenų, įtartinų automobilių ar pavėžėjimų.

„Kai kurie pranešimai vertinami, surinkus papildomų duomenų, bus sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo“, – teigia policija.

E. Genio/LRT nuotr.

Pareigūnai toliau atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise arba rinkimų dokumento suklastojimo, visi jie pradėti iki šeštadienio ryto. 

Keturi tyrimai atliekami Alytaus apskrityje, du – Vilniaus apskrityje, vienas – Kauno apskrityje. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė savo ruožtu įspėjo rinkėjus, kad rinkimais gali pasinaudoti apsimetėliai sukčiai.

„Rinkėjai informuoja apie tai, jog asmenys, galimai apsimetę komisijos nariais, skambina, siūlosi ateiti į svečius. Nei VRK, nei rinkimų komisijų nariai neskambina rinkėjams prieš tai rinkėjams nesusisiekus ir neklausia jų kokios nors informacijos, nesisiūlo atvykti į namus. Be to, balsavimas namuose šiandien nevyksta“, – žurnalistams sakė L. Matjošaitytė.

Pasak jos, rinkėjai, sulaukę skambučių ir prašymų pateikti informaciją, turėtų nedelsiant pranešti policijos pareigūnams telefonu 112. 

Rinkimus stebinti visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ informavo, kad ji sulaukė daug pranešimų dėl galimų politinės reklamos pažeidimų.

Organizacija teigia, kad balsavimo metu socialinės rūpybos, slaugos, įkalinimo įstaigose bei ligoninėse stebėtojai dažniausiai fiksavo balsavimo slaptumo neužtikrinimą, kai pažeidžiami rinkėjai balsuoja rinkimų komisijų ir įstaigos darbuotojų akivaizdoje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižimo per rinkimus – meluota apie perkamus balsus

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo per rinkimus – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje meluota apie perkamus balsus Žemaičių Naumiestyje.

Kaip skelbia Policijos departamentas, sekmadienį, apie 14 val. 10 min. vienoje feisbuko paskyroje, vienoje iš grupių, buvo skleidžiama galbūt tikrovės neatitinkanti informacija.

„Facebook" paskyroje asmuo nurodė, kad vienas iš kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą, perka rinkėjų balsus Žemaičių Naumiestyje ir moka po 5 eurus.

„Pats kandidatas kreipėsi į policiją dėl paskelbtos informacijos“, – BNS sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Tauragės apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo.

E. Genio/LRT nuotr.

G. Landsbergis tikisi, kad konservatoriai laimės daugiausia mandatų savivaldybėse

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad savivaldos rinkimuose Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai tikisi iškovoti daugiausia mandatų, tačiau apie merų postus kalba atsargiau.

„Mūsų preliminarūs skaičiavimai rodo, kad yra tikimybė kad Tėvynės sąjunga pagal laimėtų mandatų skaičių turėtų būti pirmoji partija Lietuvoje. Tai reiškia nuo 2015 metų būtų pokytis toks, kad tuomet buvo pirmieji socialdemokratai, mes buvome antrieji. Dabar aplenktume juos ar kas tai bebūtų“, – žurnalistams sekmadienį sakė Švyturio apylinkėje Vilniuje balsavęs G. Landsbergis.

Jis pridūrė, kad laimėtų balsų ir mandatų skaičius gali dėliotis labai skirtingai, svarbu tai, kad šiuose savivaldos rinkimuose dalyvauja daug naujai įsikūrusių rinkimų komitetų.

Gabrielius Landsbergis su šeima, E. Genio/LRT nuotr.

Dar sunkiau, anot konservatorių lyderio, prognozuoti tiesioginių merų rinkimų rezultatus.

„Merų mes nusprendę nesvarstyti, nes gali būti daug visokių netikėtų siurprizų, kaip 2015 metais, kai sau prognozavome mažiau merų, buvo daugiau. Esame nuosaikiai atsargūs. Tikimės gero rezultato“, – sakė G. Landsbergis.

Balsuoti jis sekmadienį atvyko su šeima – sutuoktine Austėja Landsbergiene ir vaikais.

Praėjusiuose savivaldos rinkimuose 2015-aisiais konservatoriai buvo iškovoję 253 mandatus, iš jų – 11 merų.

V. Pranckietis: būsime kuklesni nei įsivaizduojame, bet vietą turėsime

Kauno rajone, Ringauduose, balsavęs Seimo pirmininkas Viktoras Prankcietis prognozuoja, kad „valstiečiams“ rinkimuose seksis geriau nei prieš ketverius metus, bet kukliau nei tikisi kai kurie jo partijos bendražygiai.

„Galvoju, kad mes būsime šiek tiek kuklesni nei įsivaizduojame, bet savo vietą turėsime“, – žurnalistų paklaustas, kaip vertina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos galimybes, sakė Seimo pirmininkas.

Viktoras Pranckietis, BNS nuotr.

Jis tikisi, jog „valstiečių“ savivaldybių tarybose daugės, tačiau detaliau prognozuoti nesiryžo, teigdamas, jog kiekviename rajone situacija labai skirtinga.

„Šiuose rinkimuose mano lūkesčiai yra, kad laimėtų kuo daugiau demokratijos. Čia, Kauno rajone, taip pat“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Balsuoti Seimo pirmininkas atvyko su žmona, dukra bei trimis iš keturių anūkų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per praėjusius savivaldos rinkimus prieš ketverius metus gavo 7 proc. rinkėjų balsų.

Savivaldos rinkimuose savo balsą atidavė G. Nausėda: meras neturi būti pakibęs kaip balionas

Sekmadienio rytą Savivaldos rinkimuose savo balsą atidavė prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda. G. Nausėda teigia, kad balsavo už naujoves bei tęstinumą. Pasak jo, merui būtina turėti palaikymą taryboje, norint sklandžiai bei greitai veikti miesto labui.

„Aš už naujoves ir už tęstinumą (...). Skiriu didelį dėmesį tam, kad meras nebūtų pakibęs kaip balionas ir turėtų tam tikrą paramą taryboje, nes priešingu atveju gali būti visokių kliūčių, kurios neleidžia greitai ir sklandžiai vykdyti darbų“, – sakė G. Nausėda.

Gitanas Nausėda, E. Genio/LRT nuotr.

A. Kojelavičiaus rinkimų apylinkėje, kuri priklauso Naujosios Vilnies rinkimų apygardai, ekonomistas balsuoti atėjo vienas. G. Nausėda sako norintis, kad Vilnius būtų žalias miestas bei naujoji savivaldybių kadencija bus ta, kur savivaldybės susilauks daugiau dėmesio iš centrinės valdžios.

„Sunkiai rinkausi iki šito momento, o atėjau jau žinodamas ką rinksiuosi. Noriu, kad Vilnius būtų atviras, kūrybiškas, žalias miestas. Kad būtų miestas, kuris jaučiasi esąs prie upės, nes šiuo metu man atrodo Neriai šiek tiek nuobodu su mumis, ir ji sau teka, o mes savo gyvenimą plukdome kita linkme, norėtųsi, kad ten būtų daugiau gyvenimo prie Neries. Norėtųsi, kad Lukiškių aikšte galėtume didžiuotis, ir labai tikiuosi, kad ši savivaldybių kadencija bus ta, kur savivaldybės susilauks daugiau dėmesio iš centrinės valdžios, kurioms nereikės pagal Darvino išgyvenimo dėsnius pačioms kovoti dėl išgyvenimo, ir jos jaus tam tikrą globą iš centrinės valdžios“, – sakė jis.

Sekmadienį Lietuvoje vyksta savivaldybių tarybų rinkimai. Savivaldos politikai konkuruoja dėl 1502 mandatų tarybose ir 60 postų.

S. Skvernelis tikisi, kad „valstiečiai“ pagerins pozicijas savivaldoje

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad jį delegavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga po savivaldos rinkimų turės daugiau merų ir mandatų savivaldybių tarybose nei šiuo metu.

„Manau, kad bus tikrai ir mandatų daugiau, ir merų daugiau“,– žurnalistams sekmadienį sakė premjeras, balsavęs Platiniškių rinkimų apylinkėje Vilniaus rajone.

Saulius Skvernelis su žmona, E. Genio/LRT nuotr.

Anot jo, savivaldos ir tiesioginiai merų rinkimai pirmiausia yra pasitikrinimas prieš rinkėjus vietiniams politikams, tačiau „yra ryšys ir su centrine valdžia“.

Balsuoti sekmadienio vidurdienį premjeras atvyko su žmona Silvija.

„Valstiečiai žalieji“ 2015-aisiais savivaldybių tarybose iškovojo 140 mandatų, tarp jų buvo keturi merai. 2016 metais ši partija laimėjo Seimo rinkimus. 

V. Sinkevičius apie antrąjį turą: sunku prognozuoti

Sekmadienį Savivaldos rinkimuose savo balsą atidavė Vilniaus mero posto siekiantis Virginijus Sinkevičius. V. Sinkevičius teigė, kad balsuoja už pokyčius, bet neatskleidė, ar tikisi išeiti į antrąjį turą.

„Balsuoju už pokyčius (...) Sunku prognozuoti, viską šiandien nuspręs rinkėjai, labai sudėtinga pasakyti. Aš manau, kad su komanda padarėme labai daug. Aš džiaugiuosi savo pasirodymu debatuose, visuomet buvau pasiruošęs, parodžiau taip pagarbą rinkėjui, o rinkėjas turi galimybę tai įvertinti“, – sakė V. Sinkevičius.

Į Šeškinės rinkimų apygardą kandidatas į merus balsuoti atėjo su žmona Kateryna Sinkevičiene bei sūnumi Vincentu. V. Sinkevičius sako norintis, kad rinkėjas įvertintų kiekvieną kandidatą atsakingai.

Virginijus Sinkevičius, BNS nuotr.

„Svarbiausia, kad vilniečiai įvertintų kiekvieną kandidatą. Kandidatų yra labai daug, aš matau pasirinkimas yra arba palikti taip pat, nes keli kandidatai reprezentuoja tą patį, arba balsuoti už labai realius pokyčius“, – sakė jis.

„Valstiečių“ kandidatas į merus teigia, kad rinkimų rezultatų lauks štabe, kuriame taip pat bus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei premjeras Saulius Skvernelis.

Sekmadienį Lietuvoje vyksta savivaldybių tarybų rinkimai. Savivaldos politikai konkuruoja dėl 1502 mandatų tarybose ir 60 postų.E. Gentvilas pripažįsta, kad Liberalų sąjūdžio mandatų skaičius mažės

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad jo partija šiemet savivaldos rinkimuose iškovos mažiau mandatų nei prieš ketverius metus, tačiau viliasi, kad liberalai išliks populiariausiųjų ketvertuke. 

„Mūsų lūkesčiai – labai racionalūs ir labai realistiški. Mūsų mandatų skaičius truputį sumažės“, – BNS telefonu iš Klaipėdos, kur atidavė savo balsą rinkimuose, sakė E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas, BNS nuotr.

„Atsirado ir praradimų, ir visuomenės pasitikėjimo sumažėjimas. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad mes užimsime ketvirtą vietą partijų rikiuotėje pagal mandatų ir merų skaičių“, – sakė liberalų lyderis.

Pasak jo, Liberalų sąjūdis tikisi gauti 150–170 mandatų ir mažiausiai aštuonis merų postus visoje Lietuvoje.

Praėjusiuose rinkimuose 2015-aisiais Liberalų sąjūdis sulaukė apie 13 proc. rinkėjų paramos ir tapo lyderiais devyniose savivaldybėse, įskaitant Klaipėdą ir Vilnių. Nuo to laiko iš partijos pasitraukė tiek Vilniaus meras Remigijus Šimašius, tiek Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

N. Puteikis tikisi, kad Centro partija gerokai padidins mandatų skaičių

Centro partijos vadovas parlamentaras Naglis Puteikis tikisi, kad jo partija gerokai padidins mandatų skaičių savivaldybėse.

„Būsime labiausiai mandatų skaičių išauginusi partija, nes prieš ketverius metus mes turėjome tris mandatus, dabar turėsime keliasdešimt, ir, manau, kad turėsime du merus“, – savo balsą sekmadienį atidavęs Vilniaus senamiestyje esančioje apylinkėje BNS sakė N. Puteikis.

Nalgis Puteikis, BNS nuotr.

2015 metais per savivaldybių tarybų rinkimus Centro partija buvo gavusi tris mandatus. N. Puteikis tuomet dar nebuvo jos vadovas ir kandidatavo Vilniuje su partija „Lietuvos sąrašas“.

Savivaldos rinkimuose iki 11 val. savo valią jau buvo pareiškę per 16 proc. rinkėjų – 6 proc. balsavo iš anksto, o 10 proc. atėjo prie balsadėžių per pirmas keturias balsavimo valandas.

V. Tomaševskis sako, kad jo partija gali turėti didžiausią frakciją Vilniuje

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako, kad po sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų jo partija tikisi turėti didžiausią frakciją Vilniaus mieste.

„Čia, Vilniuje, tikimės gerų rezultatų. (...) Tikimės laimėti pirmą vietą pagal mandatų skaičių“, – žurnalistams sakė sostinėje Pilaitėje balsavęs europarlamentaras.

„Tai būtų didžiulė mūsų pergalė“, – pridūrė jis.

Valdemaras Tomaševskis, BNS nuotr.

Šiuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje yra antra pagal dydį.

Lenkų rinkimų akcijos lyderis taip pat tikisi pasiekti gerų rinkimų rezultatų Trakų rajone, Švenčionių rajone ir Visagine ir tęsti dominavimą Vilniaus rajone ir Šalčininkų rajone.

Pastarosiose dvejose savivaldybėse šiuo metu dirba vieninteliai du merai iš LLRA-KŠS. Savivaldybių tarybose visoje Lietuvoje partija turi 65 narius.

Panašius rezultatus lenkų rinkimų akcija tikisi išsaugoti ir po rinkimų, sakė V. Tomaševskis.

Partija yra iškėlusi sąrašus dešimtyje Lietuvos savivaldybių, šešiose iš jų – su Rusų aljansu.

Rinkimuose dėl tarybos nario mandato 60-yje savivaldybių varžosi per 13 tūkst. politikų, mero posto siekia per 400 kandidatų.

G. Kirkilas tikisi kelių socialdarbiečių pergalės merų rinkimuose jau pirmame ture

Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tikisi, kad partijos kandidatai jau pirmajame savivaldos rinkimų ture iškovos kelis merų postus, o tarybose gaus nuo 60 iki 80 mandatų.

„Mes galvojame, kad vieną arba du turėsime pirmajame ture, o šiaip galvojame apie keturis penkis (merų postus – BNS). Mandatų skaičius – tikimės tarp 60 ir 80. Tai būtų geras skaičius debiutuojančiai partijai“, – žurnalistams sakė sekmadienį Vilniaus Raitininkų apylinkėje su žmona balsavęs G. Kirkilas.

Gediminas Kirkilas, BNS nuotr.

Jo vadovaujamai pernai balandį įkurtai partijai šie savivaldos rinkimai yra pirmieji.

Socialdemokratų darbo partija buvo įkurta skilus Socialdemokratų partijai. G. Kirkilas ir dar dalis kitų įtakingų socialdemokratų nesutiko su partijos naujojo vadovo Gintauto Palucko inicijuotu socdemų pasitraukimu iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“. Pasitraukusieji iš G. Palucko vadovaujamų sociademokratų gretų įkūrė naują partiją ir Seime liko valdančiojoje koalicijoje.

Iš viso partija yra iškėlusi 15 kandidatų tiesioginiuose merų rinkimuose, ir 26 kandidatų į tarybas sąrašus savivaldybėse.

„Baltosios pirštinės“: išryškėjo jautriausių socialinių grupių pažeidžiamumas ir visuomenės informavimo trūkumas

Per keturias išankstinio balsavimo dienas „Baltosios pirštinės“ sulaukė 170 pranešimų apie galimus pažeidimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dauguma jų, net 100, susiję su politinės reklamos pažeidimais. Paskutinę išankstinio balsavimo dieną padaugėjo pranešimų dėl neleistinos rinkimų agitacijos ir politinės reklamos agitacijos draudimo laikotarpiu. Tokių pranešimų sulaukta 48.

Išankstinį balsavimą savivaldybių tarybų rinkimuose per keturias dienas stebėjo beveik 400 visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ stebėtojų. Išankstinis balsavimas savivaldybėse bei balsavimas namuose praėjo gana sklandžiai.

Balsavimo metu specialiuose punktuose (socialinės rūpybos, slaugos, įkalinimo įstaigose bei ligoninėse) stebėtojai dažniausiai fiksavo balsavimo slaptumo neužtikrinimą, kai pažeidžiami rinkėjai balsuoja rinkimų komisijų ir įstaigos darbuotojų akivaizdoje.

Šios tendencijos rodo, kad būtina daugiau dėmesio skirti atvejams, kai rinkėjai yra ne tiesiogiai papirkinėjami, o jų valiai ir apsisprendimui yra daroma įtaka, pasinaudojant sudėtinga socialine padėtimi ir pažeidžiamumu.

E. Genio/LRT nuotr.

Į „Baltųjų pirštinių“ stebėtojus ir biurą piliečiai dažnai kreipėsi ne tik dėl galimų pažeidimų, bet ir dėl rinkimų tvarkos, norėdami išsiaiškinti, kaip ir kada gali balsuoti. Pastebėta, kad dažniausiai rinkėjus neramino rinkėjo kortelės neturėjimas ir nežinojimas, kad balsavimui ji nebūtina.

Taip pat pastebėta, kad visuomenė nėra pakankamai informuota apie rinkimų tvarkos pasikeitimus, tokius, kaip atvirų balsavimo kabinų ar matinių balsadėžių naudojimas. Be to, išankstinio balsavimo procedūrų tikslumu rinkėjai suabejoja ir todėl, kad kai kurios iš jų skiriasi išankstiniame balsavime ir rinkimų dieną:  balsadėžės naudojimas išankstiniame balsavime nebūtinas, tačiau rinkimų dieną plombuota balsadėžė yra būtina.  

„Baltųjų pirštinių“ stebėtojai savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimus kovo 3 dieną stebi visoje Lietuvoje.

Nuolat pildoma.