Lietuvoje

2019.03.03 07:49

VRK nupiešė kandidato portretą: pusamžis, turi 84 tūkst. eurų turto, vardu Vytautas, Kęstutis arba Jonas

Politologai ir sociologai aiškina, kad per savivaldos rinkimus labiausiai atsižvelgiama, ar kandidatas yra sąžiningas ir ūkiškas. O jeigu dar ir žymus, pusamžis vyras, turintis keliasdešimt tūkstančių eurų turto – tai šįmet tobulas kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija nupaišė kandidato į savivaldą portretą. Sako, kad jis nuo praėjusių rinkimų kiek atjaunėjo. 

Jeigu reikėtų nupiešti kandidato į savivaldą portretą, jis galėtų atrodyti daugmaž taip: 48-erių vyras, deklaravęs turto už beveik 84 tūkstančius eurų. Labiausiai tikėtina, kad jo vardas Vytautas, Kęstutis arba Jonas.

Tokį paveikslą nupiešė Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai įvertino visų kandidatų į savivaldos rinkimus pateiktus duomenis. Darbo savivaldoje beveik 9 procentais daugiau siekia vyrai nei moterys. Statistika rodo, kad rinkėjai į merus taip pat išrinks daugiau vyrų.

Pasak VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės, šįkart tendencijos panašios kaip ir per praėjusius savivaldos rinkimus.

Mūsų surinkta informacija leidžia mums daryti tokį portretą. Lyginant su ankstesnių metų kandidatų portretu, tai, matyt, tas kandidatas yra šiek tiek jaunesnis. Tendencija išlieka, jog kandidatų vyrų yra visgi daugiau. Šiais metais turime daugiau nei 20 įvairių tautybių kandidatų. Tai galbūt daugiau išsiskiria šie kandidatai“, – sako L. Matjošaitytė.

L. Matjošaitytė, E. Genio/LRT nuotr.

Dėl vietos savivaldybėje varžosi daugiau nei 13 tūkstančių, o dėl mero posto – 410 kandidatų. Šiuose rinkimuose pirmą kartą kandidatuoti gali 18 metų sulaukę asmenys, nors praeitą sykį tam, kad galėtum atsidurti savivaldoje, reikėjo sulaukti dvidešimties.

Šiuose rinkimuose daugiau kaip ketvirtadalį sudaro 45-erių-55-erių metų amžiaus kandidatai. Po penktadalį sudaro patys jauniausi ir 55-erių–65-erių metų kandidatai. Mažiausiai kandidatų – dešimtadalis – kuriems daugiau nei 65-eri.

Pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės, savivaldos rinkimuose rinkėjai linkę balsuoti už žinomus veidus. Tačiau atsižvelgia, ar šie nėra įkliuvę į skandalus.

„Žmonės pirmiausiai žiūri į žinomus politikus, savo savivaldybėje, ne nacionaliniu mastu – savo savivaldybėje, savo rajone. Ir vienas pagrindinių reikalavimų bet kuriuose rinkimuose – sąžiningumas. Pirmas ir pagrindinis. Kaip žmogus nusprendžia, kas yra sąžiningas, kas ne – čia jau kitas dalykas. Tai nori, kad politikas būtų sąžiningas, o jeigu kalbant apie savivaldą, tai dar ir ūkiškas“, – LRT sako R. Ališauskienė.

E. Genio/LRT nuotr.

Rinkėjui rūpi ir išsilavinimas. Šiuose rinkimuose trečdalis kandidatų nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Beveik 5 procentai deklaravo turintys aukštąjį neuniversitetinį, o apie 13 procentų – aukštąjį išsilavinimą. Dalis kandidatuoja turėdami aukštesnįjį, vidurinį su profesine kvalifikacija ir tik vidurinį. Beveik trečdalis išvis nenurodė, kad turi kokį nors išsilavinimą.

Politologo Vytauto Dumbliausko teigimu, rinkėjas visuomet tikisi sulaukti ir dėmesio, kandidato pažado, kad gyvenimas pagerės. Esą dažnai rinkėjai jaučiasi atstumti, o kandidatų net nėra matę. Tada ir balsuoti nebūna linkę.

„Žmonės skaičiuoja, ar jiems verta eiti, ar tos sąnaudos, ką jie ten rengsis, puošis, kažką tai darys, važiuos, ar jos vertos to balso, kurį jie pateiks už kažką tai. Žmonės paskaičiuoja, kad neverta, ir neina. Lietuvoje tik pusė turinčių balsavimo teisę eina. Tai aš manau, kad čia svarbiausia – santykis su tais, kurie pretenduoja“, – mano politologas.

Rinkimai neapsieina ir be kandidatų turto skaičiavimo. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos turto deklaracijos rodo, kad didelė dalis kandidatų neturi jokių pajamų ar turto. Bet atsiranda ir ne vieną milijoną uždirbusiųjų.

Labiausiai išsipūtusioje piniginėje – 19 mln. eurų. Antroje vietoje kandidatas su 16 mln., o trečioje – į politiką susiruošęs verslininkas su 5,5 mln. eurų. 

Daugiau – Žyginto Abromaičio reportaže.