Lietuvoje

2019.03.01 12:47

Kandidatas į prezidentus Petras Auštrevičius: Lietuva virsta pigia politine ir ekonomine Europos kopija

Pristatydamas savo užsienio ir gynybos politikos prioritetus, Liberalų sąjūdžio kandidatas į prezidentus Petras Auštrevičius pažėrė griežtos kritikos dabartiniams Lietuvos užsienio politikos formuotojams: prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Sauliui Skverneliui ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui. Pasak kandidato, šalies lyderių atsisakymas kalbėtis tarpusavyje pavertė Lietuvą „pigia politine ir ekonomine Europos kopija“.

„Leidžiu sau formuluoti mintį, kad Lietuva virsta, mano manymu, pigia šalimi, pigia politine ir ekonomine Europos kopija. Kodėl taip yra? Valstybė, kurioje jau tapo norma, kad politiniai lyderiai ne tik nesiderina, dažnai jie net nesišneka tarpusavyje ir valdžios arogancijos savybės tapo paveldimos – tai yra pigios politikos požymis“, – Rytų Europos studijų centre surengtoje diskusijoje kalbėjo P. Auštrevičius.

Dėl to, jo manymu, kaltas ir D. Grybauskaitės vadovavimas.

„Užsienio politikos solidumas ir iniciatyvumas man baigėsi su prezidento Valdo Adamkaus valdymo laikotarpiu. Kas po to sekė? Blaškymasis ir ankstesnės užsienio politikos neigimas, kartais beieškant kažko naujo, neaišku ko, bet svarbu kitaip, nei buvo prieš tai.“

Kaip blaškymosi pavyzdį P. Auštrevičius paminėjo neseniai vykusius Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir prezidentės D.Grybauskaitės vizitus į Lenkiją.

„Labiau nei keista. Ir tai, kad vienas nusišneka apie Višegrado ir Veimaro formatus, matyt menkai suprasdamas jų istoriją, atsiradimo aplinkybes ir kitus dalykus, kur Lietuva neva buvo pakviesta. Ir tai, kad kita pusė tai kritikuoja, kalbėdami apie proveržį, kai beveik dvi kadencijas su Lenkija įvyko labai nedaug su Lenkija. To proveržio ir nebuvo.“

Užsienio reikalų ministeriją P. Auštrevičius kritikavo už tai, kad nepaisant JAV ir kitų valstybių perspėjimų, ji perka kinų gamintojo „Huawei“ telefonus, kas, jo manymu, gali baigtis panašiu skandalu kaip prieš penkerius metus, kai buvo nutekinti telefoniniai Lietuvos diplomatų pokalbiai.

Jam taip pat kelia nerimą Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų pertvarkymas „pagal savotišką Susisiekimo ministerijos modelį“, kuris, jo manymu, baigsis tuo, kad „dar bus mažiau veiklos, gali būti atleidimų, kurie baigsis teismais ir panašiai“.

„Aš kviesčiau ministrą Linkevičių mažiau praleisti laiko „Tviteryje“, lenktyniaujant su pirmuoju asmeniu pasaulyje šioje srityje, nes pernelyg dažnai ministerija, kuriai jis vadovauja, tampa savireklamos agentūra. Tuo tarpu aš labai pasigendu, ypač užsienio politikos ir europinės politikos srityje, Užsienio reikalų ministerijos kaip koordinatoriaus, turinčio savo strategiją tarp valdžios institucijų ir aukščiausių pareigūnų, kad turėtų tą bendrą poziciją. Mano manymu, tiesiog einame pigios ir nepatikimos partnerės keliu, savotišku Orbano pramintu keliu, kur iki tam tikro lako dar klausomasi, o tada jau pradedama pašaipiai žvilgtelėti nueinant“, – sakė P. Auštrevičius.

Premjero Sauliaus Skvernelio „planą chuliganą“ sprendžiant Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje klausimą kandidatas pavadino ženklu, kad „bent lingvistiniu lygiu mes ritamės link Lukašenkos lygio“. Jo manymu, toks premjero žodynas kalbant apie branduolinę saugą išduoda, kad arba jis abejoja jos svarba, arba nežino, kaip su ja elgtis.

P. Auštrevičius taip pat kritikavo šalies užsienio politikos formuotojus, kad šie neprisideda prie bendros Europos Sąjungos ateities vizijos kūrimo, o Lietuvos narystės joje svarbą redukuoja iki išmokų lygio.

Kai Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos pakviesti valstybes nares išsakyti savo požiūri į ES ateitį, Lietuva liko viena iš aštuonių to nepadariusių valstybių.

„Ar mes neturime savo požiūrio į Europos Sąjungos ateitį arba mes manome, kad viskas yra pasakyta ir padaryta šioje srityje? – klausė P. Auštrevičius. – Nemanau, kad nei viena, nei kita.“

Užsienio politikos prioritetai

Vardydamas savo užsienio ir gynybos prioritetus, P. Auštrevičius minėjo būtinybę aktyviai formuoti Europos darbotvarkę Rytų kaimynystės šalių atžvilgiu, remiant jų integravimą į europines struktūras ir vidaus reformas; užtikrinti tvirtą ES politiką Rusijos atžvilgiu ir kartu su ES pasirūpinti, kad Astravo atominė elektrinė būtų uždaryta.

Santykiai su Rusija ir Baltarusija, P. Auštrevičiaus manymu, turėtų būti vertinami per Lietuvos saugumo prizmę ir trumpalaikė ekonominė nauda neturėtų užgožti saugumo klausimų.

P. Auštrevičius taip pat atkreipė dėmesį į neefektyvų ES skiriamų lėšų įsisavinimą – „žinoma, kai nesiderini ir nesikoordinuoji, tai atsitinka automatiškai“.

Įsipareigojimas skirti 2 proc. BVP šalies gynybai, pasak jo, yra būtinas ir negalima gynybos supriešinti tu kitomis finansavimo reikalingomis sritimis. „Svarbiausia, kad stiprinamas šalies potencialas bei vystomi Lietuvos gynybos, pramonės, mokslo resursai duotų ir realią naudą Lietuvos ekonomikai. Tai galima pasiekti“, – sakė jis.

Jo manymu, Lietuva turėtų siekti, kad šalyje būtų įkurta nuolatinė JAV karinė bazė. „Situacija tą leidžia padaryti.“ Taip pat, sakė kandidatas, Lietuva turi pakelti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje į naują kokybiškai lygį.

„Dalyvauti, prisidėti, taip pat ir finansiškai, prie Lenkijoje kuriamos priešraketinės gynybos. Neabejoju, tai padėtų mums pasiekti, kad Lenkijoje dislokuota NATO ginkluotė dengtų Lietuvos teritoriją“, – sakė jis.

Kandidatas taip pat pabrėžė poreikį skatinti visuomenės palaikymą ir įtraukimą į šalies gynybą. Jis sakė abejojantis karinio ugdymo mokykloje poreikiu, tačiau stiprintų pilietiškumą ir skatintų jaunimo dalyvavimą sukarintų organizacijų veikloje.

Petras Auštrevičius, E. Blaževič/LRT nuotr.

Kalbėdamas apie bendrą ES užsienio ir gynybos politiką, P. Auštrevičius remtų perėjimą prie sprendimų priėmimo kvalifikuota dauguma, o ne vienbalsiai.

„Žinau, kad kai kas siūlo, kad mes pereitume prie kvalifikuotos daugumos, atsisakytume veto. Galbūt veto atsisakymas šiuo metu yra dar per greitas, bet iš esmės aš manyčiau, kad mums reikėtų eiti į kvalifikuotą daugumą, jeigu mes norime efektyvumo. ES sprendimų paralyžius yra jos silpnumo požymis, o ne stiprybė. Ir šitoje srityje mes turime suprasti, kad galbūt reikia įvesti naujas papildomas procedūras į sprendimų formavimą bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, išvengiant kažkokių nemalonių atsitikimų ar papildomų rizikų, bet greitis ir gebėjimas reaguoti reikiamai, aš manau, yra stiprybės požymis“, – mano P. Auštrevičius.

Jis taip pat palaiko Lietuvos dalyvavimą ES intervencinių pajėgų kūrime.

„Aš nelabai iki galo supratau, kodėl Lietuva nedalyvavo ES intervencinių pajėgų iniciatyvinėje grupėje. Mano manymu, mūsų operatyviniai gebėjimai leidžia tą dalyką padaryti, ta patirtis yra neįkainojama ir aš būčiau už buvimą iniciatyvinėje grupėje, – sakė jis. – Nes, prisipažinkime, ES gynybinių pajėgumų vystymas yra pirmaeilės svarbos. Kuo daugiau ES valstybių įsitrauks į tuos reikalus, pripažins NATO įsipareigojimų lygmenį, kokybinį pajėgumų vystymo politiką, tuo mums visiems bus geriau.“

Kalbėdamas apie Kinijos keliamas grėsmes, jis sakė nematantis problemos toliau prekiauti su šalimi, tačiau „Kinija kaip pasaulio fabrikas mums, matyt, kelia mažiau problemų nei Kinija kaip strateginė investuotoja į tam tikras sritis ir tam tikras technologijas, kurios dėl globalizacijos tampa esminiu pasaulinės politikos įrankiu“.

Jis palaikytų ES poziciją atidžiau kontroliuoti strategines Kinijos investicijas, taip pat ir Klaipėdos uoste.

„Taip, Klaipėdos uosto panaudojimas kaip tranzitinio yra gerai, bet esminės Kinijos investicijos, kurios gali keisti nuosavybės, ilgalaikės nuomos ar tam tikrų prekių srautų reikalus, aš manau, mums reikėtų laikytis atsargiau“, – mano kandidatas.

Paklaustas, ką remtų antrame prezidento rinkimų ture, jei pats į jį neišeitų, P. Auštrevičius neįvardino kandidatų, tik pasakė, kad negalėtų remti premjero S. Skvernelio.