Lietuvoje

2019.03.02 11:26

Švietimo ekspertai: neužtenka tik nuspręsti, kad mokytojo profesija bus prestižinė

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.03.02 11:26

Prieš kiek daugiau nei metus visuomenė ir ekspertai nusprendė, kad viena iš trijų idėjų Lietuvai turi būti mokytojo profesijos pavertimas prestižine iki 2025 metų. Tačiau švietimo atstovai mano, kad dirbtinai kelti prestižo nereikia, nes jis kyla kartu su mokytojų saviverte, o kai kurie pedagogai jau ir tapo mano esą prestižinės profesijos atstovai. Visgi švietimo specialistai vienbalsiu kalba, kad pirmasis žingsnis link geresnio mokytojų rytojaus – daugiau laisvės ir pasitikėjimo.

Paskutinę žiemos dieną vykusiame „Lietuvos mokytojų forume“ aptarta su švietimu susijusių klausimų, o vienas jų – mokytojo profesijos prestižas. Lietuvos ir Danijos švietimo ekspertai aptarė, ko reikia, kad pedagogo profesija Lietuvoje būtų įvardijama, kaip viena iš prestižinių.

Įvardijo, kas svarbu prestižui

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys sakė į mokytojo profesijos prestižo kėlimo iniciatyvą žiūrintis su atsargiu optimizmu. Pasak jo, yra kelios grandys, prisidedančios prie to, kad ši profesija taptų prestižine. Profesorius kalbėjo, kad kai kurias iš šių grandžių galima koreguoti, tačiau dalį jų keisti – sudėtinga.

Kaip viena iš aspektų, kurį pakeisti vargu ar pavyktų, jis įvardijo masiškumą. R. Želvys kalbėjo, kad prestižinėmis dažniausiai būna išskirtinės profesijos, o mokytojo specialybė, anot jo, visada buvo ir bus masiška: „Vargu, ar mūsų valioje ką nors dėl to padaryti.“

Taip pat, pasak profesoriaus, itin svarbus yra profesijos reikšmingumas visuomenėje. Jo teigimu, reikia sau atvirai pripažinti, kad švietimas nėra lietuvių prioritetas. „Mes ne Suomija ir ne Estija. Suomijoje dar praėjusiais amžiais vietos pastorius rūpinosi, kad visi žmonės ten būtų raštingi. O Lietuvoje 1923 metais trečdalis gyventojų vis dar buvo neraštingi. Čia irgi yra problema“, – kalbėjo VU profesorius.

E. Genio/LRT nuotr.

Tačiau jis taip pat teigė, kad kai kuriuos dalykus pakeisti galima. Pavyzdžiui – atlyginimą. Anot jo, tai yra valdžios prerogatyva ir, jei ji panorės, atlyginimai pedagogams kilti gali. Taip pat, pasak R. Želvio, svarbus ir paties mokytojo išsilavinimas. Profesoriaus teigimu, beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, reikalaujama, kad mokytojas turėtų įgijęs magistro laipsnį. Tuo metu Lietuvoje, kaip kalbėjo R. Želvys, pedagogui užtenka turėti profesinį bakalaurą, kitaip tariant, būti baigusiam kolegiją.

Kaip vieną iš profesijos prestižui svarbių aspektų profesorius įvardijo ir savarankiškumą. Pasak jo, prestižinės profesijos yra tos, kur tvyro aukštas profesionalumo lygis ir žmonės turi veiksmų autonomiją: „Mūsų nenumaldomas noras riboti, kontroliuoti niekur nėra dingęs. Kol kas į tą autonomijos pusę, kurią turi Suomijos mokyklos, nelabai judame.“

Galiausiai, R. Želvio manymu, svarbus yra profesijos įvaizdis. Kol kas, pasak jo, pedagogų įvaizdis nėra labai palankus ir tai galima pakeisti, tačiau tam reikia kryptingų pastangų. Mokytojų įvaizdžio situaciją jis palygino su Lietuvos kariuomene: „Pasižiūrėkite, kaip kariuomenės įvaizdis pasikeitė nuo sovietinio. Dėl to, kad buvo kryptingai dirbama, dedama daug pastangų. Taip, kad įmanoma pakeisti, tik reikia, kad būtų noro.“

Svarbi pedagogų savivertė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė kalbėjo, kad atliekant tyrimus ir matuojant profesijų reikšmingumą, beveik visuose profesijų reitinguose pedagogo profesija patenka tarp tų, kurios yra naudingos visuomenei ir atsiduria greta gaisrininkų, greitosios pagalbos medikų, teisininkų ir kt. teikiančių paslaugas visuomenei.

„Žinau, kad mūsų bendruomenę labai erzina teiginys, kad švietimas yra paslauga, bet pedagogo profesija yra susijusi su tarnavimu visuomenei. Jei pedagogo darbas neprisideda prie visuomenės ugdymo, jis yra beprasmis. Man atrodo, kad tikrai neturėtume to baimintis ir tas aspektas svarbus pačioje profesijoje“, – sakė ŠMSM atstovė.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Ji kalbėjo, kad, kalbant apie profesijos prestižą, reikia galvoti ir apie pagarbą kokybei, su kuria ateina ir pedagogo savivertė. Anot jos, itin svarbu, kad mokytojų savivertė būtų aukšta, nes tai labai svarbu siekiant, kad profesija taptų prestižine.

„Socioekonominis faktorius vienareikšmiškai irgi yra labai svarbus, bet tai jau yra įvertinimo išraiška. Interpretuojant pačią profesijos svarbą yra labai svarbu pajusti, kad užstringa pačių pedagogų savivertėje ir elgsenoje, kai jie nesijaučia pakankamai vertinami“, – kalbėjo V. Bačkiūtė.

Mokytojams reikia laisvės

VšĮ „Mokyklų tobulinimo centro“ ir programos „Renkuosi mokyti!“ steigėja Eglė Pranckūnienė teigė, kad pirmiausia kalbėti reikėtų apie pasitikėjimą pedagogais. Pasak jos, Lietuvoje greičiausiai dar nebuvo laikotarpio, kai mokytojais būtų labai pasitikima, o iš karto įvairiomis reformomis pradėta eiti link didesnės jų kontrolės ir labiau biurokratinio švietimo modelio.

„Jei mes norime kažką iškelti, sukurti konkurenciją, tai mes turbūt to nepasieksime. Turime tiesiog atkreipti dėmesį į tuos tris dalykus – vidinę mokytojo savijautą, mokyklos situaciją ir visuomenės požiūrį“, – sakė E. Pranckūnienė.

Ji pasakojo, kad daugelis mokytojų jau ir taip jaučiasi esą prestižinės profesijos atstovais, o prie to prisideda mylimas darbas, pagarba, ryšis su mokiniais, tėvų palaikymas. Anot E. Pranckūnienės, pedagogo profesija suteikia tai, ko, turbūt, negali suteikti kokia kita specialybė.

„Kuo geresnės sąlygos bus sudarytos dirbti, jausti ryšį su mokiniu, duoti tai, ką gali geriausiai, be kažkokių trukdymų, nereikalingo kišimosi, spaudimo su testais, egzaminais ir kontrolės mechanizmais, tuo mokytojai patys jausis geriau ir tuomet nereikės kalbėti apie dirbtinį prestižo didinimą“, – kalbėjo „Renkuosi mokyti!“ steigėja.

Code93005/Scanpix nuotr.

Problemų kyla ir Danijoje

Danijos mokyklų vadovų asociacijos atstovas Clausas Hjortdalas kalbėjo, kad tiesiog neužtenka tik nuspręsti, kad profesija taps prestižine: „Tai ne jūsų sprendimas, tai – tarpinė grandis tarp mokytojo ir visuomenės. Mes turime kurti prestižą, o tai yra labai sunkus darbas.“

Jis, kaip ir R. Želvys, teigė, kad pedagogo profesijos tapimui prestižine trukdo per didelis siekis kontroliuoti mokytojus. Kaip sakė C. Hjortdalas, ši problema aktuali ir Danijoje. Jis pasakojo, kad tai, jog vietoje pasitikėjimo pedagogais siekiama juos kontroliuoti, aptariama ir jo gimtojoje šalyje. Pasak svečio, nepasitikint mokytojais ir siekiant juos valdyti, ardomas ne tik pačios profesijos, bet apskritai mokyklos prestižas.

Tiesa, jis pasakojo, kad Danijoje kasmet rengiami geriausio mokytojo rinkimai. Jų metu patys mokiniai nominuoja savo mokytojus, o geriausiąjį išrenka specialus komitetas. „Kasmet mokiniai sako tą patį – kad jų mokytojas geriausias, nes labai gerai išmoko, kad jis geriausias, nes puikiai komunikuoja su vaikais, jais rūpinasi, turi gerą humoro jausmą. Toks mokytojas yra prestižinis mokykloje, jis yra labai gerai vertinamas“, – pasakojo Danijos mokyklų vadovų asociacijos atstovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt