Lietuvoje

2019.03.01 06:37

Partijos stoja į lemiamą mūšį dėl savivaldos: vieni tikisi išlaikyti pozicijas, kiti sieks rekordų

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.03.01 06:37

Iki savivaldos ir tiesioginių mero rinkimų likus kelioms dienoms, politinių partijų lyderiai svarsto, kurias miestų ir rajonų tvirtoves jie išsaugos ir į kurias turi galimybę įsiveržti netikėtai. Socdemai, liberalai,  „tvarkiečiai“ išlieka kuklūs ir apie savo merų, tarybos narių būrio padidinimą kalba labai atsargiai, tuo metu populiariausiomis partijomis išliekantys konservatoriai ir „valstiečiai“ tiki, kad rinkimuose jiems gali pavykti pasiekti kone istorinių pergalių.  

LRT.lt kalbintas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), kuri šiuo metu turi 11 mero pozicijų, pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad savivaldos rinkimuose sieks išsaugoti dabartinę situaciją.

„Kontekstas nuo 2015 m. labai pasikeitęs – atsirado įvairūs komitetai, kitos politinės jėgos, tad norėtumėte išlaikyti tą patį merų skaičių ir turėti savo atstovus visose 60 savivaldybių“, – pažymėjo G. Paluckas.

Socialdemokratų atstovai vadovauja 11-kai savivaldybių: Kelmės, Birštono, Zarasų, Neringos, Marijampolės, Kauno rajono, Akmenės, Vilkaviškio , Jonavos, Mažeikių ir Prienų.

Apie konkrečius skaičius – kiek mandatų savivaldybių tarybose galėtų iškovoti per rinkimus LSDP – socdemas nepanoro kalbėti.

Daugiausiai savivaldybių taryboje atstovų turinčios LSDP lyderis G. Paluckas teigė, kad socdemai, po savivaldos rinkimų burdami koalicijas, jokių konkrečių politinių preferencijų neturės.

„Mes iš anksto su niekuo nesitariame ir tikrai nedėliojame jokių koalicijų, nes rinkimai yra rinkimai, žmonės visus pasvers ir po to, pagal tuos gautus mandatus, atitinkamai bus galima kalbėtis. Skleidžiame žinią, kad koalicijos formuojamos planuojamų darbų ir programų principu, o ne postų dalybų principu“, – pažymėjo G. Paluckas.

G. Paluckas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Liberalai žada nepersistengti

Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas LRT.lt aiškino, kad jo vadovaujama politinė jėga savivaldos rinkimuose nori išsaugoti esamus postus.

„Šiuo metu savivaldoje turime apie 220 mandatų, tai mūsų siekis rinkimuose – apie 170 mandatų. Merų norime turėti 8. Neabejoju, kad tiek turėsime, o tikrai gali būti ir 10 merų. Nepaisant to, kad R. Šimašius ir V. Grubliauskas pasitraukė (iš partijos – LRT.lt), tačiau yra skyrių, kur mes turime didžiulį potencialą – Anykščiai, Zarasai, Jurbarkas, Klaipėdos rajonas. Tai yra skyriai, kur mūsų kandidatai paklius į antrą turą, taigi 8 mero pozicijas tikrai iškovosime ir galbūt net daugiau“, – dėstė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio nariai mero pareigas eina Joniškio rajono, Rietavo, Kėdainių, Plungės rajono, Tauragės rajono, Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybėse.

Liberalų lyderis tvirtino, kad, kalbėdamas apie potencialias partijas, į Liberalų sąjūdžio merus įskaičiuotų ir į Varėnos merus su rinkimų komitetu kandidatuojantį Algį Kašėtą, kuris kovo 4 d. žada atstatyti narystę partijoje.

E. Gentvilas, reziumuodamas partijos planus savivaldos rinkimams, pažymėjo tikintis, jog Liberalų sąjūdis išliks ketvirtu numeriu, nepaisant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos atgarsių ir partijos linksniavimo Valstybės saugumo departamento pažymose.

„Sakytumėte, kur čia ambicijos, nes mažėja merų skaičius? Bet suprantate, kad po tokio spardymo, spjaudymo ir kartais didelės netiesos sakymo nuostolių, deja, nepavyksta išvengti, bet šiandien esame ketvirta partija pagal sąrašų skaičių po socdemų, konservatorių ir „valstiečių“, ketvirta partija pagal kandidatų skaičių, tai, manau, būsime ketvirta partija ir pagal mandatų ir merų skaičių“, – kalbėjo liberalų lyderis.

E. Gentvilas, E. Genio/LRT nuotr.

R. Karbauskis: gausime miestų palaikymą

Šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) merai vadovauja Ignalinos rajono, Kazlų Rūdos, Panevėžio rajono ir Šiaulių rajono savivaldybėms. LRT.lt kalbintas LVŽS lyderis R. Karbauskis teigė tikintis, kad merų būrį per savivaldos rinkimus pavyks praplėsti, tačiau savivaldybių, kuriose jis tikisi pergalių, neįvardijo.

R. Karbauskis pakartojo, kad „valstiečiai“ žada per rinkimus beveik padvigubinti savo atstovų savivaldoje skaičių – apytiksliai nuo 160 iki 300 mandatų.  

„Jeigu gausime daugiau mandatų, tai jūs nustebsite su visais politologais, kaip „valstiečiai“ sėkmingai pasirodė rinkimuose. Daugelis politologų pasakys, kad čia neišsilavinę balsavo už „valstiečius“. Bet šį kartą pamatysite, kaip miestai balsuoja už „valstiečius“. Bus paradoksas, kuris prieštaraus visoms dabar esančioms idėjoms, kad „valstiečiai“ miestuose neturi palaikymo. Mes gausime palaikymą miestuose ir kai kuriuose netgi laimėsime. Daug savivaldybių galime laimėti, kur net tarybos narių šiuo metu neturime“, – aiškino R. Karbauskis.

LVŽS lyderis neslėpė tikintis, kad „valstiečių“ kandidatai pirmą kartą pateks ir į sostinės tarybą.  

„Tikiuosi, kad Klaipėdoje, Marijampolėje mes laimėsime. Manau, kad pakankamai geri rezultatai turėtų būti Šiauliuose, Panevėžyje. [...] Nenustebčiau, jei ir Vilniuje pakliūtume į tarybą“, – svarstė R. Karbauskis.

R. Karbauskis, E. Blaževič/LRT nuotr.

Konservatoriai žada nušluostyti nosį LSDP

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis LRT.lt nepanoro prognozuoti, ar konservatorių merų skaičius po rinkimų savivaldoje gali padidėti.

Tiesa, politikas pažymėjo tikintis, kad TS-LKD kandidatai į merus trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – turėtų prasibrauti į antrą rinkimų turą.

„Tarkime, Vilniuje mes turime daug protesto balsų, į kuriuos daugiau apeliuoja Viktoras Uspaskichas, Artūras Zuokas. Yra tikimybė, kad balsai dalinsis ir gali būti, kad nė vienas iš jų nepateks į antrąjį turą. Tai būtų mūsų šansas.

Kaune irgi yra antrojo turo galimybė vien dėl to, kad greičiausiai kitų kandidatų nelieka, išsigrynina sistema ir lieka „Vieningojo Kauno“ ir konservatorių kandidatai.

Klaipėdoje išlieka didžioji intriga dėl sunkiai nuspėjamų rinkimų rezultatų. Rinkiminė kova iki šiol buvo įdomi ir, manau, intriga išliks iki balsavimo pabaigos. Manome, kad čia turime realius šansus patekti į antrąjį turą“, – svarstė G. Landsbergis.

TS-LKD atstovai šiuo metu mero pareigas eina 11-oje savivaldybių: Molėtų, Pasvalio, Kaišiadorių, Kretingos, Kupiškio, Palangos, Radviliškio, Skuodo, Šakių, Šilalės, Alytaus rajono.

Pasak G. Landsbergio, TS-LKD labiausiai per rinkimus koncentruosis į mandatų savivaldoje skaičiaus padidinimą.

„2015 m. mes buvome antroji partija pagal tarybų narių skaičių. Pirmieji tuomet buvo socialdemokratai, kurie, jeigu neklystu, nuo 1997 m. visus rinkimus yra laimėję. Tai mūsų ambicija yra aplenkti socialdemokratus ir tapti pirmaisiais“, – tvirtino TS-LKD vadovas.

G. Landsbergis, E. Genio/LRT nuotr.

Tiesiog nori debiutuoti

Su grupele buvusių socialdemokratų iš LSDP pasitraukęs ir Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) 2018 m. įkūręs Gediminas Kirkilas LRT.lt sakė, kad šie savivaldos rinkimai jo vadovaujamai politinei jėgai bus pirmieji, tad kalbėti apie prognozes nevertėtų.

„Mes pirmą kartą dalyvausime rinkimuose, tai bus mūsų debiutas, tai kiek mes laimėsime merų postų ir vietų savivaldybių tarybose, tokia ir bus mūsų pergalė. Rinkimai parodys, nedaug liko laukti“, – lakoniškai kalbėjo G. Kirkilas.

LSDDP atstovai šiuo metu vadovauja Klaipėdos ir Širvintų rajonų savivaldybėms. Tiesa, su rinkimų komitetų į merus Širvintose kandidatuojantis Živilė Pinskuvienė šiuo metu yra sustabdžiusi narystę LSDDP, tačiau, kaip sakė G. Kirkilas, po rinkimų politikė turėtų atstatyti savo narystę partijoje.

G. Kirkilas, E. Blaževič/LRT nuotr.

„Tvarkiečiai“ mato galimybes ir kitose savivaldybėse

LRT.lt kalbintas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pažymėjo „tvarkiečiams“ nekeliantis ypatingų reikalavimų. Anot jo, svarbu, kad „Tvarka ir teisingumas“ atstovai merais būtų perrinkti Kalvarijų ir Šilutės savivaldybėse.

Pasak R. Žemaitaičio, jam itin svarbu, kad rinkėjai įvertintų partijos atsinaujinimą.

„Ar žmonės išreikš pasitikėjimą naujai partijai, naujam vėjui – čia bus mūsų pagrindinis uždavinys“, – teigė R. Žemaitaitis.

Kalbėdamas apie mandatų skaičių savivaldoje, „tvarkiečių“ lyderis pažymėjo, kad partija tikisi 80 savo atstovų išrinkimo, tai yra tiek, kiek ir apytiksliai turi dabar. Tiesa, R. Žemaitaitis neslėpė tikintis, kad šis skaičius gali augti.

„Tikiuosi, kad tie tarybos nariai, kurie dabar yra, neapvils žmonių ir tuos tarybos narius vėl išrinks. Kai kuriose savivaldybėse tikiu, kad galime gauti ir daugiau mandatų, nes yra naujų žmonių, pavyzdžiui, Raseiniuose, Rokiškyje, Tauragėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Panevėžyje, Pasvalyje, Marijampolėje ir tuose pačiuose Pagėgiuose“, – dėstė „tvarkiečių“ vadovas.

R. Žemaitaitis, E. Blaževič/LRT nuotr.

Nori pakartoti praėjusių rinkimų rezultatus

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, ketvirtadienį Seime paklaustas, kokių rezultatų savivaldos rinkimuose tikisi, atsakė norintis, kad partija pakartotų 2015 m. savivaldos rinkimų rezultatus, tai yra gauti 65 mandatus.

„Rezultatai buvo įspūdingi. Vilniaus apskritis yra didžiausia Lietuvoje, joje gyvena apie 900 tūkst. žmonių, tai yra – trečdalis Lietuvos. Ten taip yra pusė Lietuvos ekonomikos. Šitame regione mes, kaip politinė jėga, užėmėme pirmąją vietą. Tikimės tai pakartoti“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Jis taip pat priminė, kad praėjusių tiesioginių merų rinkimų metu LLRA-KŠS pirmame ture laimėjo du merų postus – Šalčininkų ir Vilniaus rajono.

V. Tomaševskis tikisi, kad kovo 3-ąją vyksiančiuose rinkimuose pergalę išplėš dar trijose savivaldybėse: Trakų, Švenčionių ir Vilniaus mieste.

„Tikimės patekti į antrąjį turą ir laimėti rinkimus sostinėje. Jaučiame didelį rinkėjų palaikymą ir ne tik iš mūsų tradicinių rinkėjų – tautinių mažumų – bet ir iš lietuvių“, – teigė LLRA-KŠS pirmininkas.