2015-ieji. Agnė pasijunta blogai, išsikviečia greitąją pagalbą, kuri nugabena ją į ligoninę. Ten jai padaroma operacija. Ligoninėje moteris prisimena, kad kaip tik baigėsi laikotarpis, kai ji buvo drausta Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Agnė dar ligoninėje susimoka PSD įmoką ir įsivaizduoja, kad nei už operaciją, nei už kelione greitąja mokėti iš savo kišenės jai nereikės. Tačiau po 4 metų kaip žaibas iš giedro dangaus ją pasiekia raštas dėl žalos atlyginimo su perspėjimu, kad kitą savaitę byla bus perduota teismui.
Negalima būti nedraustu kelias dienas
Labiausiai Agnė susierzino ne dėl to, kad pasivijo skola – juk ji pati anuomet užmiršo sumokėti draudimo įmoką. Nemaloniausia jai tai, kad apie susidariusią skolą sužinojo tik po 4 metų – apie ją neperspėjo gydymo įstaigose, negavusi ji sako ir jokių pranešimų iš „Sodros“ ar Valstybinės ligonių kasos, nemačiusi įspėjimų ir įstaigų informacinėse sistemose.
„Kreipiausi į Ligonių kasas, jau darysiu jiems pavedimą. Viską jie man konkrečiai išdėstė, yra logiška situacija – tiesiog niekada negalima vėluoti sumokėti PSD. Pavyzdžiui, neapsidraudi mašinos, ją sudaužai, susiremontuoji, apsidraudi. Kieno lėšomis remontuoji? Savo“, – su šypsena aiškina Agnė.
Tiesa, kai prabyla apie informavimo būdą, šypsena dingsta. Jai tikrai neatrodo logiška tai, kad apie kelių šimtų eurų įsiskolinimą sužinojo po 4 metų, kai iki išieškojimo teisminiu keliu liko savaitė.
„Esmė ta, kad moteris pati turėjo pasirūpinti, kad jos draudimas nenutrūktų. PSD įmokų mokėjimas kiekvienam gyventojui yra įstatymu nustatyta prievolė“, – aiškina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Atsakyme LRT.lt ji pabrėžia, kad PSD galiojimo periodas yra mėnesinis – gyventojas negali būti nedraustas kelias dienas, o, pavyzdžiui, mėnesio pradžioje nutraukę darbo santykius draudžiamieji lieka apdraustais iki minimo mėnesio pabaigos dienos.
„Tad tik kiekvieną mėnesį sumokant nustatyto dydžio įmoką garantuojama teisė gauti PSDF lėšomis kompensuojamas gydymo paslaugas, tarp jų ir šeimos gydytojo, gydytojų specialistų, kompensuojamuosius vaistus ir kt.“, – aiškina VLK atstovė.
Informuoja paskyroje arba el. paštu
Už informavimą apie tokias skolas atsakingas PSD įmokų administratorius, t. y. „Sodra“.
Kaip aiškina jos atstovas Saulius Jarmalis, apie susidariusias skolas klientai informuojami „Sodros“ paskyroje arba el. paštu, jei tokį yra nurodę.
„Gyventojas informuojamas kelis kartus. Pirmą kartą, kai skolos dar nėra, bet ji gali susidaryti, jeigu iki einamojo mėnesio pabaigos žmogus nesumokės įmokos. Jeigu įmoka nesumokama, „Sodra“ informuoja iškart, kad žmogus turi skolą ir apie pasekmes – nutrūkusį sveikatos draudimą. Jeigu gyventojas vis tiek nesumoka, dar kartą jis informuojamas prieš skolą išieškant“, – visą algoritmą nupasakoja S. Jarmalis.
Tiesa, kaip praneša Valstybinės ligonių kasos atstovė, visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, net ir neapdraustiems PSD, nemokamai teikiamos tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugos. Tad jei gyventojui reikia būtinosios medicinos pagalbos – ji jam gydymo įstaigoje bus suteikta nemokamai.
PSD įmokas savarankiškai „Sodrai“ mokėti turi tie, kurie niekur nedirba ir nesimoko, nevykdo jokios ekonominės veiklos, dėl kurios yra skaičiuojamas PSD. Įmokas turi mokėti ir tie, kurie dirba, tačiau nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ilgiau nei vieną kalendorinį mėnesį (pvz., yra nemokamose atostogose, mokymosi atostogose, kūrybinėse atostogose ir pan.)
Ar asmuo yra draustas, galima sužinoti:
· prisijungus prie elektroninių valdžios vartų portalo www.epaslaugos.lt (čia) ir sveikatos apsaugos kategorijoje užsisakius VLK duomenis apie gyventojų draustumą;
· VLK interneto svetainės www.vlk.lt skyrelyje „Ar esate draustas?“;
· Atvykus į bet kurią TLK ir pateikus asmens dokumentą.
