Lietuvoje

2019.03.12 05:30

Verbavimo grėsmė negąsdina: Kinijoje Lietuvos valdininkai lankėsi ne vieną kartą

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.03.12 05:30

Nors Lietuvos žvalgyba perspėjo apie naują grėsmę – besiplečiantį Kinijos žvalgybos interesų lauką Lietuvoje – dalies ministerijų vadovai nesibodi rinktis išvykas į šią šalį. Analitikas Marius Laurinavičius tvirtina, kad Kinijos žvalgyba veikiausiai taikosi ir į aukščiausio lygio Lietuvos pareigūnus, tačiau vargu, ar verbavimu būtų užsiimama oficialių susitikimų ar komandiruočių metu.  

Vasario pradžioje Valstybės saugumo departamento (VSD) su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu pristatytoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo už 2018 m. ataskaitoje Lietuvos žvalgyba pranešė, kad Kinijos žvalgyba ėmė domėtis Lietuva.

Ataskaitoje teigiama, kad augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje.

„Siekdama gauti dominančios informacijos, Kinijos žvalgyba mėgina verbuoti Lietuvos piliečius“, – teigiama žvalgybos tarnybų ataskaitoje.

Grėsmių vertinimo ataskaitoje pažymima, kad Kinijos žvalgybą Lietuvoje gali siekti, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, Kiniją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus. Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos.

Kinijos žvalgyba ieško tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų. Tokius asmenis siekiama paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją bei apmokamais ten organizuojamais mokymais. Kinija tokias dovanas laiko įpareigojančiomis palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus.

Lietuvos žvalgyboms pranešus apie Kinijos žvalgybų dėmesį Lietuvai, LRT.lt nusprendė pasidomėti, kurių ministerijų politinio pasitikėjimo tarnautojai per 2018 metus ir 2019 metų pradžioje lankėsi Kinijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Aplinkos, Energetikos ir Vidaus reikalų ministerijos informavo, kad per minėtą laikotarpį niekas iš jų politinio pasitikėjimo tarnautojų į Kiniją nevyko. Likusių šešių ministerijų atstovai į Kiniją buvo išvykę, kai kurie jų – ne po vieną kartą.

Pristatė muzikinius projektus, diskutavo apie ekonomiką

2018 m. gegužę finansų ministras Vilius Šapoka, viceministrė Loreta Maskaliovienė ir ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė kartu su Lietuvos banko ir verslo asociacijų atstovais dalyvavo Kinijos tarptautinėje prekybos paslaugomis parodoje (CIFTIS) Pekine. V. Šapoka taip pat dalyvavo diskusijoje „China E-Commerce convention“.

2018 m. lapkritį tuometinė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, lydima ambasadorės Kinijoje Inos Marčiulionytės ir kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės, su darbo vizitu lankėsi Šanchajuje, kur pristatė šalies muzikos projektus menų festivaliui.

Kita ministerija, kuri rinkosi Kiniją pernai – Susisiekimo ministerija. 2018 m. gegužę susisiekimo viceministras Ričardas Degutis dalyvavo Šanchajuje vykusioje tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje „Transport logistic China 2018“, taip pat globaliame logistikos forume bei Šilko kelio logistikai skirtame verslo forume, kur pristatė Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus galimybes, viceministras Pekine taip pat susitiko su Kinijos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos bei Kinijos valstybinio pašto vadovybe.

Daugiausiai keliavo dvi ministerijos

Dviejų ministerijų – Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų – politinio pasitikėjimo pareigūnai pastaruoju metu į Kiniją važiavo dažniausiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai 2018 m. į Kiniją vyko keturis kartus.

Birželį viceministras Elijus Čivilis vyko skaityti pranešimą į technologijų plėtros pristatymo parodą „Software Expo 2018“, birželį ministras Virginijus Sinkevičius dalyvavo Kinijos bei Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalių 16+1 ekonomikos ministrų susitikime, Kinijos ir CRE šalių investicijų ir prekybos parodoje bei atidarė Lietuviškų prekių namus.

Rugsėjį V. Sinkevičius dalyvavo susitikime su Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministru Zhong Shanu bei Pasaulio ekonomikos forumo organizuotame „Annual Meeting of the New Champions“, lapkritį ministras kartu su prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama delegacija Kinijoje dalyvavo parodoje „China Import Expo 2018“, kur pristatė šalies verslo potencialą Tarptautiniame prekybos forume bei kartu su Lietuvos verslo delegacija dalyvavo Lietuvos ir Ningbo verslo forume.

Keturis kartus per 2018-2019 m. Kinijoje įvairiais tikslais lankėsi ir Žemės ūkio ministerijos vadovai.

2018 m. gegužę tuometinis žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius keliavo į Indoneziją ir Kiniją. Jis lankėsi vienoje didžiausių Azijos ir ketvirtoje pagal dydį pasaulyje maisto produktų parodoje „Sial China 2018“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos įmonės. Lietuvos jungtiniame stende viceministras susitiko su Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu. 

R. Taraškevičius į Kiniją išvyko ir praėjusių metų birželį, kur dalyvavo dvišaliame susitikime su Kinijos viceministru Zhang Jiwenu, aptarė Lietuvos maisto produktų eksporto leidimų į Kiniją politiką. Žemės ūkio viceministras taip pat dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, 3-iajame bendradarbiavimo dialoge tarp Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių. 

Pernai spalio pabaigoje žemės ūkio ministras Giedrius Surplys vyko į Kiniją, kur susitiko su su šios šalies Žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos vadovybe, Generalinės muitinės administracijos atstovais, prekybininkais, maisto gamintojais, taip pat davė interviu dviem didžiausiems Kinijos dienraščiams, leidžiamiems anglų kalba – „China Daily“ ir „Global Times“. Ministras dalyvavo ir kasmetinėje Kinijos žemės ūkio parodoje, kurioje savo produkciją pristatė ir Lietuvos įmonės.

Į Kiniją Žemės ūkio ministerija nusprendė keliauti ir šiemet – viceministras Venantas Griciūnas šių metų sausį Kinijoje susitiko su šios šalies Generalinės muitinės administracijos viceministru Z. Jiwen ir pasirašė protokolą dėl šienainio eksporto iš Lietuvos. Susitikime su kinais sutarta ir dėl lietuviškų kviečių protokolo pasirašymo datos. Kaip pranešė ministerija, susitikimo metu taip pat gautas pažadas, kad gegužę Kinija atsiųs savo specialistus į Lietuvą įvykdyti jautienos gamybos auditą. Kinai esą pažadėjo apsvarstyti galimybę prie minėto audito prijungti maistinius subproduktus. Lietuvos ir Kinijos atstovai diskutavo ir dėl paukštienos eksporto iš Lietuvos.

VSD buvo perspėjusi

LRT.lt susisiekus su VSD, departamentas patvirtino, kad dėl Kinijos žvalgybų grėsmės ministerijos buvo perspėtos.

„Žvalgybos įstatymo ribose VSD nuolat vykdo prevencinio šviečiamojo pobūdžio pokalbius su ministerijų ir kitų Lietuvos valstybės ir savivaldybės institucijų atstovais apie galimas grėsmes, taip pat ir konkrečių valstybių, minimų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose, keliamas grėsmes valstybės saugumui: verbavimą, šnipinėjimą, informacines grėsmes ir panašiai“ , – informavo VSD.

Mato tik „minkštąją galią“

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas M. Laurinavičius LRT.lt tvirtino nemanantis, kad Kinijos žvalgyba imtųsi verbavimo per oficialius susitikimus, į kuriuos vyksta Lietuvos ministerijų atstovai.

„Nemanau, kad Kinija imtų tiesiogiai verbuoti mūsų pareigūnus, nemanau, kad kažkokioje konferencijoje taip būtų daroma. Rusijoje galėtų būti taip daroma, o Kinija verbavimą vykdytų žymiai subtiliau“, – komentavo specialistas.

Tiesa, M. Laurinavičius neatmetė galimybės, kad net ir oficialių susitikimų metu Kinijos pareigūnai gali mėginti daryti įtaką kitų šalių delegacijoms, tačiau tokius veiksmus, pasak analitiko, vargu, ar galima būtų įvardinti grėsmingais. 

„Yra klausimas, kokios mes apskirtai politikos Kinijos atžvilgiu laikomės – ar vertiname Kinijos verslą, pavyzdžiui „Huawei“, kaip grėsmę, ar kaip grėsmę vertiname Kinijos investicijas į strateginius objektus? Jeigu žiūrėti iš tokios perspektyvos, tai kiekvienas atvažiavimas į Kiniją ir bendravimas su Kinijos pareigūnais yra galimybė daryti įtaką, tačiau tai yra leistina įtaka, vadinamoji minkštoji galia, kuri nėra niekaip baudžiama arba įvardijama kaip priešiški veiksmai – tai yra tiesiog galimybė Kinijai bandyti įrodyti mūsų šalies pareigūnams, kad viena ar kita investicija, vienas ar kitas Kinijos veiksmas Lietuvoje būtų naudingas ir Lietuvai“, – svarstė pašnekovas.

M. Laurinavičiaus teigimu, Kinijos žvalgybos akiratyje gali būti atsidūrę ir aukščiausio rango Lietuvos pareigūnai, tačiau, kaip pakartojo pašnekovas, šių asmenų verbavimas užtrunka.

„Tai yra gerokai ilgesnis procesas, kai iš pradžių surenkama informacija apie kažkokį pareigūną, jeigu jį norima verbuoti, tada bandoma prie jo atsargiai prieiti, pasižiūrėti. Tokie vizitai tikrai nėra pagrindinis įrankis verbavimui“, – aiškino analitikas.