Sausį Seime kelią prasimušė net keli Visuomenės informavimo pataisų variantai. Įstatymą užsimota keisti tam, kad į nacionalinę teisę dar iki rinkimų būtų perkelta ES direktyva ir galima būtų skubiai reaguoti į dezinformaciją. Pataisos sulaukė daug kritikos, nes, remiantis jomis, kiltų grėsmė žiniasklaidos galimybei pateikti objektyvią kritiką. Tačiau pataisas iniciavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija persigalvojo ir antradienį sutarta, kad įstatymas keičiamas nebus.
Kaip Kultūros komitete vykstančiuose klausymuose pabrėžė LRTK pirmininkas Mantas Martišius, komisija, atsižvelgdama į visuomenėje kilusį ažiotažą, dabar galiojančio įstatymo siūlo nekeisti, o įvesti 3 pakopų sistemą, kuria naudojantis būtų galima greitai reaguoti į dezinformaciją.
„Reikalui esant, kai įvyksta informacinė ataka, įvairios nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos [...] kreiptųsi ir pasakytų, kad ši informacinė ataka kelia ne bet kokią, o labai didelę grėsmę ir reikia reaguoti labai greitai“, – aiškina M. Martišius.
Iškart po to, pasak jo, LRTK transliavimą sustabdytų, o maždaug po mėnesio apie tai pasisakytų ir Europos Komisija.
„Mes, kaip Seimo nariai, palaikėme komisijos iniciatyvą, nebuvo jokių mūsų interesų suvaržyti visuomenės informavimo priemonių laisvės ir jeigu komisija, kuri teikia mums siūlymą, turi kitą pasiūlymą (nekeisti 19 straipsnio) – mes būtent jums bandėme sukurti instrumentus“, – kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Po netikėtai trumpo posėdžio jis žurnalistams patvirtino, kad Visuomenės informavimo įstatymas keičiamas nebus.
M. Martišius pabrėžė, kad visi prieš tai buvę principai išlieka, o tokiu būdu „nuimamos įtampos“.
Europos teisės departamento atstovas sakė, kad buvusiems projektams turėjo daug pastabų, todėl išgirdęs M. Martišiaus pasiūlymą nieko nekeisti, sakė, kad departamentas jam pritartų.
Pirmines pataisas parengė Lietuvos radijo ir televizijos komisija, tada jos atsidūrė Seimo Kultūros komitete, o iš ten – Seimo plenarinių posėdžių salėje, kur buvo priimtos po pateikimo.
Pasak ekspertų, tokiomis LRTK rengtomis pataisomis būtų apribota galimybė žiniasklaidai objektyviai kritikuoti, visuomenėje kilo nepasitenkinimas, todėl opoziciniai konservatoriai pateikė savo pataisų versiją.
Dėl formuluočių, sąvokų ir kitų dalykų daug pastabų abiem projektams buvo pareiškę Seimo ir Europos teisės departamentai. Nurodyti ir prieštaravimai Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijai.
LRTK pataisos buvo sukurtos perkeliant kai kurias Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas. Taip siekta į nacionalinę teisę perkelti Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą.
