Lietuvoje

2019.02.26 00:01

Kandidatai į Kauno merus susiginčijo – kaip padidinti laikinosios sostinės gimstamumą?

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.02.26 00:01

Jau mažiau nei po savaitės Lietuvoje startuos rinkimų maratonas, o pirmieji varžysis siekiantys tapti savivaldybių tarybų nariais bei miestų merais. Pirmadienio vakarą LRT TELEVIZIJOS diskusijų laidoje „LRT forumas“ apie būsimus rinkimus ir miesto viziją diskutavo kandidatai į Kauno merus.   

Laidoje dalyvavo šiuo metu visuomenės apklausoje pirmaujantis penkti kandidatai į Kauno merus: visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningasis Kaunas“ lyderis, dabartinis miesto meras Visvaldas Matijošatis, Centro partijos kandidatė Rūta Andriuškevičienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Gintaras Černiauskas, Liberalų sąjūdžio kandidatas Simonas Kairys.

Diskusijoje dalyvavusi Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė tvirtino pastebinti, kad savivaldos rinkimai Kaune neišsiskiria kandidatų į merus gausa. Anot jos, tai yra susiję su pakankamai aiškia dabartinio mero V. Matijošaičio lyderyste.

„Apklausos rodo, kurios dabar yra, rodo, kad yra labai aiškus favoritas. [...] Kai kurios partijos, atrodo, apskritai pasitraukė iš tos konkurencinės kovos, užleisdamos vietą dabartiniam merui“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Ji tvirtino, kad konkurencijos stoka Kaune gali turėti neigiamų pasekmių.

„Konkurencijos trūkumas dabartiniam merui yra gerai, bet ar pačiam Kaunui tai yra gerai?“, – klausimą kėlė R. Urbonaitė.

Nebijo V. Matijošaičio lyderystės

Antros Kauno mero kadencijos siekiantis V. Matijošaitis tvirtino, kad ir prieš jį laikinąją sostinę valdę merai turėjo tokius pačius svertus, kaip ir jis, tačiau jais greičiausiai nesugebėjo tinkamai pasinaudoti.

„Gal jie nemokėjo to miesto valdyti teisingai. Aš žiūriu paprastai, liaudiškai, gal ūkiškai ir valdau kitaip. Nevaldau aš vienas miesto. Man svarbu, kas su manim stovi prie stalo ir su kuo mes kalbamės apie darbą, ir dirbame“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

TS-LKD kandidatė į Kauno merus J. Šiugždinienė tvirtino, kad ją negąsdina V. Matijošaičio populiarumas. Ji teigė, kad ir konservatoriams valdant Kauną, buvo nemažai nuveikta.

J. Šiugždinienė, BNS nuotr.

„Jeigu aš palyginu išlaidas viešajai komunikacijai, tai jos skiriasi dešimtimis kartų. Šių metų biudžete yra numatyti 406 tūkstančiai eurų viešai komunikacijai savivaldybės darbams“, – konservatorių ir „Vieningojo Kauno“ valdymo laikotarpius lygino kandidatė.

Liberalų kandidatas S. Kairys tvirtino neinantis į Kauno savivaldybę spręsti partijų problemų.

„Man svarbu, kad Kaunas neprarastų potencialo, kurį dabar turi“, – pažymėjo politikas.

LSDP kandidatas į Kauno merus G. Černiauskas dabartinio miesto vadovo V. Matijošaičio populiarumą iš dalies siejo su investicijomis į viešuosius ryšius.

„Bet eilė darbų, kurie turėtų būti daromi, yra nutylimi. [...] Manau, kad Kaunui reikia daugiau demokratijos, teisingumo, atvirumo“, – teigė G. Černiauskas.

Centro partijos kandidatė R. Andriuškevičienė didžiausiomis Kauno problemomis įvardijo socialinę atskirtį, skurdą, skaidrumo stoką savivaldybėje.

„Kaunui turėtų rūpėti ne tik stambusis kapitalas ir jo interesai“, – akcentavo kandidatė į Kauno merus ir pridūrė, kad laikinojoje sostinėje didieji prekybos centrai išstumia iš rinkos smulkiuosius verslininkus.

Nuomonės dėl gyventojų skaičiaus padidinimo išsiskyrė

Laidoje dalyvavęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas tvirtino, kad Kauną galima būtų pagirti už ekonominių rodiklių gerėjimą, tačiau čia pat ekonomistui kilo kiti klausimai.

„Tas šuolis yra. Kita vertus, dabar Kauno miestas pagal tiesioginių užsienio investicijų intensyvumą prisivijo Akmenės rajoną, Utenos rajoną. Ar čia yra didžiulio proveržio efektas, ar kad buvo šokta nuo labai mažos bazės? [...] Kitas klausimas – koks yra ilgalaikis Kauno ekonominis identitetas?“, – svarstė Ž. Šilėnas.

„LRT“ forumas vedėjas Raigardas Musnickas atkreipė dėmesį, kad Kaunas gyventojų skaičiaus prasme traukiasi.  

V. Matijošaitis, BNS nuotr.

V. Matijošaitis tvirtino, kad Kauno miesto gyventojų mažėjimas nėra tragiškas.

„Sprendžiant įvairias darželių problemas ir panašiai, pas mus gaunasi taip, kad šeima pasistato namą Kauno rajone. Vienas iš tėvų registruojasi ten, o kitas – mieste. Paskui vaiką veža į vaikų darželį į miestą. Gaunasi persipynimas“, – komentavo meras.

Jis tvirtino, kad Kaune ruošiamasi plėsti pramonines zonas – esą dėl to daugės darbo vietų ir daugiau žmonių norės įsikurti mieste, o ne rajone.

Konservatorių atstovė J. Šiugždinienė replikavo, kad siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių gyventi Kaune, padidinti gimstamumą mieste, reikia ne tik naujų darbo vietų.

„Reikia žymiai daugiau dėmesio gyvenamiesiems rajonams, nutolusioms seniūnijoms. Dabar ten gyventi nepatrauklu ir šiais metais aš pastebiu, kad biudžetas yra stipriai mažinamas tiek keliams, tiek įvažiavimų į daugiabučius tvarkymui nutolusiuose rajonuose“, – pažymėjo politikė.

Jos manymu, reikėtų daugiau dėmesio taip pat skirti Kaune esančioms švietimo įstaigoms, viešajam transportui, kuris, J. Šiugždinienės manymu, yra nepatrauklus.

Liberalas S. Kairys aiškino, kad, jo galva, šiuolaikinis Kaunas peržengė savo administracines ribas, tad kalbėti apie Kauną ir Kauno rajoną kaip atskirus vienetus nereikėtų.

Socdemų atstovas G. Černiauskas, svarstydamas, kodėl nedidėja Kauno gyventojų, taip pat bedė pirštu į apleistus rajonus, į kuriuos esą jaunos šeimos kraustytis nenorėtų.

„Jeigu pažiūrėti į daugiabučius namus, tai seniai rajonai yra apleisti, renovacija buksuoja, kiemai yra apleisti. Gyvenimo kokybės trūksta“, – kalbėjo kandidatas į Kauno merus.

Lenktynių tarp Vilniaus ir Kauno neįžvelgia

V. Matijošaitis, paklaustas apie centrinės valdžios paramą Kaunui, teigė, kad laikinoji sostinė išsiverčia ir be tokios paramos.

„Kauno stadionas kainuos 35 milijonus eurų, kai Vilniaus stadionas kainuos 80 milijonų eurų“, – palyginimais prabilo V. Matijošaitis.

S. Kairys, BNS nuotr.

Tiesa, jis tvirtino, kad Kaunas nelenktyniauja su Vilniumi. Mero manymu, miestai bendrauja draugiškai.

Tuo metu konservatorių atstovė J. Šiugždinienė neslėpė matanti sostinės ir pačios centrinės valdžios, tai yra valdančiųjų „valstiečių“, paramą V. Matijošaičiui.

„Meras yra pristatomas kaip pretendentas į prezidentus ar premjero postą. Tai yra gera viešųjų ryšių kampanija ir, manau, tai yra visokeriopa parama“, – komentavo kandidatė į Kauno merus.

Liberalas S. Kairys akcentavo, kad Kaunui neverta lygiuotis į Vilnių ar su juo varžytis.

„Nežiūrėčiau tik į Vilnių kaip tokį vienintelį objektą, kurį reikia aplenkti, kai mes konkuruojame su ta pačia Lenkija dėl verslo centrų, investuotojų ir kitų dalykų“, – kalbėjo S. Kairys.

G. Černiauskas Kauno ir Vilniaus konkuravime nematė nieko bloga. Jo teigimu, laikinajai sostinei šiuo atžvilgiu yra, kur pasitempti.

„Mes turime pirmieji sustabdyti žmonių netekėjimą ir pradėti augti, kaip miestas, gyventojų skaičiumi. Turime rengti planus, kaip susigrąžinti kapitalą, kuris yra iškeliavęs iš Kauno į Vilnių“, – akcentavo G. Černiauskas.

Centro partijos atstovė R. Andriuškevičienė pažymėjo, kad Kaunas vietoje lenktyniavimo su kitais miestais verčiau turėtų susikoncentruoti į savo problemas.

„Reikėtų įvesti miestiečio kortelę, su kuria galima būtų nemokamai parkuotis, važiuoti visuomeniniu transportu arba seniūnijoje išreikšti pageidavimus, pastabus ir norus“, – savo idėjas siūlė politikė.