Lietuvoje

2019.02.22 18:03

Kokias knygas vaikystėje skaitė V. Landsbergis?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.02.22 18:03

„Yra fotografijų, kur aš guliu pievoje ir skaitau knygas“, – sakė profesorius Vytautas Landsbergis. Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas jubiliejinėje Knygų mugėje pasakojo, kokias knygas mėgo skaityti vaikystėje. Tarp V. Landsbergio mėgstamų – ir knygos apie indėnus.

Paklaustas apie tai, kokie pirmieji jo prisiminimai, susiję su poezija, V. Landsbergis pasakojo, kad pirmoji eiliuota vaikiška literatūra, kurios posmus prisiminė buvo poemėlė „Meškiukas rudnosiukas“, kurią jis sakė visą mokėjęs mintinai. Tačiau V. Landsbergis pripažino, kad jam labiau įsiminė neeiliuotos knygos, kurias dažnai skaitydavo.

„Dabar išleistas antras leidimas, toks praplėstas, „Kačerginės paveikslėliai“. Ten yra mano vaikystė, ankstyva jaunystė ir yra fotografijų, kur aš guliu pievoje ir skaitau knygas. Man meškerioti buvo nemažiau įdomu, bet knygas skaityti būdavo labai domu. Aš tampydavausi su jomis po tą Kačerginę, kur turėjau vasarnamį“, – pasakojo V. Landsbergis.

Jis sakė skaitęs Prano Mašioto kūrybą. V. Landsbergis pasakojo, kad pats skaitė ir savo vaikams išsaugojęs knygas apie „Daktarą Dolitlį“, „Kai aš mažas buvau“, „Indėnai piliakalnyje“, „Pajūriais pamariais“. Jam taip įsiminė knyga „Kai knygas draudė“: „Kaip gražiai pavadinta, visa epocha.“

Tarp V. Landsbergio mėgstamų knygų nuguldavo ir Aleksandro Diuma  „Trys muškietininkai“, Karlo May‘aus knyga „Vinetu“. Pastarąją profesorius sakė labai mėgęs, tačiau vėliau kažkas jį atšaldė nuo šios knygos.

E. Genio/LRT nuotr.

„Bet Fenimoro Kuperio knygos apie indėnus, apie Čingačguką ir jo draugą, kuris vadinosi Sakalo Akis, buvo visa serija knygų ir aš jas visas turėjau bei beveik atmintinai mokėjau. Ir paskui jos manęs neapleidžia – knygoje apie Kačerginę ateina Čingačgukas pasišnekėti. O jis man įstrigo, net vaikui įstrigo situacija, kada berniukas draugavo su Čingačguko draugu ir atėjo laikas, kai Čingačgukas atsigula vigvamo pakraštyje, susisuka į gūnią ir tai buvo jo atsisveikinimas. O berniukas klausinėjo seno medžiotojo, o šis atsakė, kad Čingačgukas nutarė mirti“, – istoriją iš knygos prisiminė V. Landsbergis.

Vėliau, kaip pasakojo profesorius, jo bibliotekoje atsirado ir knygos apie žymius žmones, pavyzdžiui, apie Cezarį, Oliverį Kromvelį ir t.t. Jis kalbėjo, kad jaunam berniukui tokios knygos turi svarbią reikšmę.

V. Landsbergis taip pat kalbėjo skaitęs daug Viktoro Hugo knygų, tokių, kaip „Vargdieniai“, „Žmogus, kuris juokiasi“. Jis pasakojo, kad knyga „Žmogus, kuris juokiasi“ – labai savotiška: „Aš ją pasakodavau savo mažai dukrytei, o ji išsižiojusi klausydavo. Labai įspūdinga ir labai pamokanti knyga.“