Šiauliai pretenduoja į savotišką rekordą – gali įeiti į istoriją kaip ilgiausiai dėl paminklo trypčiojantis miestas. Greitai sukaks 20 metų nuo sprendimo Prisikėlimo aikštės skvere prie Savivaldybės pastatyti paminklą Tautos laisvei ir dėl jos gyvybę paaukojusiems tautiečiams.
Paprašė pervesti pinigų
Šiauliuose kivirčai dėl paminklo idėjos vyko nuo pat 1997-ųjų. Valstybė buvo skyrusi ir 300 tūkstančių litų partizanų atminimui įamžinti, bet dėl ginčų pinigai net nebuvo panaudoti.
2006 m. šiauliečiai politikai apsisprendė galutinai – čia reikia įamžinti Lietuvos kovas dėl laisvės.
Kitas žingsnis žengtas prieš dešimtmetį: paskelbtas konkursas paminklui ir techniniam projektui. Laimėtojas buvo išrinktas, bet sutartis dėl užsakovo ir rangovo nesutarimų buvo nutraukta.
Trečiuoju bandymu laimėtojas atsirado – 2022 m. konkursą laimėjo įmonė „Architektūros linija“ ir jos pasiūlyta idėja „Laisvės siekis“. Idėjos autoriai: architektas profesorius Gintaras Čaikauskas, architektė Monika Stražinskaitė ir skulptorius Tadas Gutauskas.
Obelisko nėra iki šiol, nes kasmet rekordiniu biudžetu pasigiriančiai Šiaulių valdžiai šis paminklas pasirodė per brangus – rangovo prašoma 381 tūkstančio eurų suma dukart viršija numatytąją pradinę.
Todėl praėjusį spalį nutarta skelbti pinigų rinkimo akciją. Ją pristatęs Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis paprašė pervesti pinigų į specialiai atidarytą sąskaitą.
Autorius įžvelgia patyčias
Pasak savivaldybės atstovų, aukoti neskubama – į specialią sąskaitą per 3 mėnesius pervesti vos 135 eurai.
Vienas obelisko autorių skulptorius T. Gutauskas neslepia nuostabos dėl valdininkų pateikiamų aukų skaičių, nes menininko draugai vien pastarosiomis dienomis paaukojo daugiau kaip 2 tūkstančius eurų.
Skulptorius sako, kad vien pinigų rinkimo akcijos organizavimo būdas rodo nenorą įgyvendinti visus atrankos ir įvertinimo etapus įveikusį projektą.
Jis įsitikinęs, kad tokia akcija būtų sėkminga, jei būtų įdėta bent kiek pastangų, nes pats yra organizavęs panašių akcijų. Viena jų – poetui Sigitui Gedai skirtas paminklas, jam menininkas per savaitę surinko 30 tūkstančių eurų.
„Matau vaidybą kažkokią. Juk reikia projektą normaliai pristatyti potencialiems rėmėjams iš Šiaulių regiono, autorius reikia pasikviesti, kad padarytų idėjos pristatymą. O dabar atidaryta sąskaita ir tyliai sėdima toliau“, – kalba menininkas.
T. Gutauskas sako, kad prisidėtų rėmėjų paieškomis, pats pervestų į sąskaitą 5 tūkstančius eurų, jei matytų tikrą norą užbaigti šį projektą.
Dabartinį miesto valdžios elgesį žinomas menininkas vadina patyčiomis: „Ne pinigai yra priežastis, o nenoras. Gaila, kad taip pasielgė su mumis, autoriais, bet dar labiau gaila žmonių, kurie laukė šio paminklo kovojusiems ir žuvusiems už laisvę, o jo nepamatys ir nesulauks.“
Stulbina viešos pastabos
Ne mažiau T. Gutauską stulbina ir vietos valdžios atstovų diskusijos, kuriose viešai abejojama medžiagų panaudojimu.
Pasak skulptoriaus, bandymas kritikuoti paminklą „iš betono“ rodo akivaizdžią kompetencijų stoką, nes baltasis betonas yra išskirtinė medžiaga: „Ji atrodo kaip baltas granitas, kuris dieną švyti saulėje, o naktį – nuo iki menkiausių detalių apgalvotos dirbtinės šviesos. Šioje šiuolaikiškoje medžiagoje paslepiami apšvietimo kabeliai, lietaus surinkimo sistema.“
25 metrų aukščio obeliskas yra padalintas į tris dalis. Formos trūkiais simbolizuojami okupacijos laikotarpiai, kai laisvė iš Lietuvos buvo atimta. Atskiros obelisko dalys dėl ypatingos konstrukcijos ir italų suprojektuoto specialaus apšvietimo atrodo tarsi pakibusios ore, tačiau jos laikosi ant simbolinio stuburo – tautos amžinojo vidinio siekio būti laisvai.
Ant monumento įrašytos dvi Lietuvos nepriklausomybei svarbiausios datos – 1918 m. vasario 16-oji ir 1990 m. kovo 11-oji. Užrašas „Tautos laisvei“ numatytas simboliniame – žiūrovo širdies aukštyje. Simbolinis ir viduriniosios dalies dydis – 22 decimetrai – žymi 22 metus laisvės nuo 1918 iki 1940 m.
G. Gutauskui pikta, kad pastabomis apie atranką ir konkursus įveikusio kūrinio medžiagas, idėją, simboliką dalijasi specialių žinių net neturintys žmonės: „Lietuvoje ir užsienyje mokiausi 9 metus, profesorius G. Čaikauskas yra išleidęs keliasdešimt kartų studentų architektų. Negi mes, profesionalai, galime apskritai siūlyti nesąmonę? Gal reikia ne diplomuotiems specialistams, o gėlių pardavėjams, melžėjoms atiduoti atranką į viešąsias erdves?“
Meras: idėja yra neaiški
LRT.lt klausimų dėl šio monumento likimo bandė užduoti merui Artūrui Visockui arba vicemerui Justinui Švėgždai. Nė vienas iš jų kalbėti apie situaciją nepanoro – tai patikėjo administracijos direktoriui A. Bartuliui.
Tačiau tą pačią dieną pasirodė mero interviu vietinei žiniasklaidai. Su Etaplius TV žurnalistais kalbėjęs A. Visockas pareiškė, kad problema esą politizuojama konservatorių ir paragino: „Problema yra pinigai, nu tai suneškit trūkstamus 200 tūkstančių ir mes pastatysim.“
Meras pakartojo, kad nuo spalio į sąskaitą suaukota menka suma: „Va tau ir paaiškėja, kiek kam kas svarbu, kai prieinama prie klausimo.“
A. Visockas ir paminklo idėją pavadino neaiškia, nors ji kilo dar 1998 metais: „Jei būtų viskas aišku, taigi seniai viskas būtų padaryta.“
Prisidėti ragina visus tautiečius
Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis sako, kad reikia įsivertinti, ar vien tik miesto biudžeto pinigais turi būti įamžinta tautos laisvė: „Pusė sumos yra. Mes kreipėmės ne vien tiktai į Šiaulių gyventojus, paremti galėjo ir visos Lietuvos gyventojai. Pagaliau ir viso pasaulio lietuviai galėjo prisidėti prie va šitos mūsų idėjos.“
A. Bartulis atmeta priekaištus, kad savivaldybė įdėjo per mažai pastangų pristatydama šią idėją visuomenei ir nepaskyrė net vadybininko.
Pasak administracijos direktoriaus, informacija yra paskelbta tinklapyje, o jį nuo spalio aplankė 99 tūkstančiai žmonių: „Žinomumas šito miesto tinklalapio yra didelis, ir mes tokių papildomų vadybininkų tam neskiriame.“
A. Bartulis sako, kad sprendžiant paminklo klausimą svarbiausia darosi ne pinigai, o neproporcingai dideli kaštai. Pinigų rinkimą jis vadina savotiška gyventojų apklausa – esą per pusmetį surinkta suma parodys, kiek žmonėms iš tiesų svarbus obeliskas Tautos laisvei įamžinti.
Šiaulių savivaldybė jau turėjo išlaidų – paminklo Tautos laisvei konkursams, kitoms reikmėms jau yra išleista per 70 tūkstančių eurų.
Neišnaudoja turimų pinigų
Šiaulių miestas seniai negyvena suveržtu diržu ir nestokoja pinigų – kiekvienais metais vis surenkamas rekordinis biudžetas ir net nespėjama išnaudoti visų pinigų.
Tačiau A. Bartulis sako, kad per 2024 m. nepanaudotų 30 milijonų eurų ar šiemet dar 12 proc. (numatomas iki 305,9 milijono eurų biudžetas – red. past.) išaugsiančio Šiaulių biudžeto nevalia sieti su nepastatomu paminklu.
Pasak administracijos direktoriaus, problema yra dukart didesnė, nei buvo numatyta, kaina, už kurią sutinka ateiti rangovas: „Problema, ar tai tikrai yra proporcinga kaina, kurią mes turime mokėti. Šiaulių miesto savivaldybė uzurpuoja teisę kalbėti visos tautos vardu, kad mes, šiauliečiai, čia sukursime tautos laisvės simbolį. Išeitis yra, jeigu visuomenė ir tauta – ne tiktai šiauliečiai, ne tiktai visos šalies lietuviai, bet ir pasaulio lietuviai – pritartų šitai minčiai aukodami, solidariai prisidėdami prie šio projekto finansavimo.“
Žada atlygį iki milijono
Kad ne pinigai yra kliūtis, liudija ir tarptautinis konkursas meniniams akcentams toje pačioje Prisikėlimo aikštėje sukurti.
Pernai gruodžio 27-ąją patvirtinto konkurso sąlygose nurodoma, kad už aštuonis miesto istorijos šimtmečius įamžinti turinčių kūrinių idėją, projekto parengimą ir akcentų sukūrimą numatomas iki 1 milijono eurų atlygis.
Konkurso laureatams taip pat numatytas atlygis – pirmas tris vietas laimėję autoriai išsidalins 10 tūkstančių eurų.
Kad toks konkursas vyksta, Savivaldybės tinklapyje neskelbiama.
Kainą įrašė pats užsakovas
Kad būtent obeliskas privalo būti erdvėje priešais Šiaulių savivaldybę, numatė Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos autorius architektas V. Rudokas.
„Aikštė yra ansamblis, kuriame vienas iš pagrindinių akcentų turėtų būti gana stiprus ir reikšmingas vertikalus akcentas – obeliskas. Dabar šioje vietoje atsisakoma jo ir vėl išlieka erdvės išbaigtumo klausimas“, – sako architektas.
V. Rudokas atmeta priekaištus dėl smarkiai išaugusios paminklo Tautos laisvei kainos ir primena, kad būtent užsakovas pats pradžioje nusistatė aiškiai pernelyg mažą sumą: „Kitas dalykas – svarbiausia yra net ne pinigai, o pati idėja.“
Pasak architekto, labiausiai apmaudu dėl už laisvę kovojusių, gyvybę aukojusių patriotų, nes jie tikrai seniai laukė šio paminklo.
V. Rudokas pažymėjo nuolat girdintis vietos politikų savigyrą dėl rekordiškai surenkamo miesto biudžeto: „Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pinigų yra, trūksta tiesiog noro.“
Paragino merą nebedelsti
Šiaulių savivaldybė gavo kelis merui A. Visockui, tarybos nariams skirtus raštus, kuriuose raginama nebedelsti ir pagaliau pastatyti Tautos laisvei skirtą paminklą.
Šį raginimą pasirašė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Šiaulių tarybos sekretoriaus pareigas einantis mero patarėjas Arnas Ilgauskas į šiuos raginimus atsakė lakoniškai: „Savivaldybė periodiškai gauna įvairių pasiūlymų ir nuomonių. Į šį procesą aktyviai yra įsitraukusi visuomenė, visuomeninės organizacijos. Šie pasiūlymai yra nagrinėjami administracijoje. Jie taip pat yra perduodami ir politikams, tai yra tarybos nariams, jie artimiausiu metu rinksis į komitetų posėdžius ir apsvarstys greičiausiai šiuos visus pasiūlymus ir teiks savo nuomonę ir siūlymų, kaip realizuoti šio paminklo statybą.“
