„Čia prabėgo viena penkioliktoji mano gyvenimo, skaičiuojant nuo 60 metų“, – pradėdamas interviu apie kadenciją būnant Seimo pirmininku sako Arūnas Valinskas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sentimentai“ jis dalijasi savo prisiminimais apie buvusį Seimo pirmininko postą bei ko teko gailėtis.
Pasak pašnekovo, atėjus iš pramogų pasaulio į politiką, buvo sunku prisitaikyti prie gyvensenos.
„Aš atėjau iš pramogų verslo, kur didžioji dalis laiko buvo užimta vakarais, o čia viskas persivertė ir turėdavai būti čia. Kai vykdavo posėdžiai dėl biudžeto svarstymo, vos ne 6–7 ryto jau būni čia.
Kai pasveikina, kad esi išrinktas Seimo pirmininku, įteikia gėlių, prie tavęs prieina apsaugos darbuotojų vadovas, pristato kitus darbuotojus, o jie parveža tave namo. Sutikdamas tapti Seimo pirmininku, įsipareigoji būti saugomas“, – sako A. Valinskas.
Buvusio Seimo pirmininko teigimu, jis buvo mylimas televizijos laidų vedėjas, kuris su šypsena dalindavo visiems prizus, ir staiga tapo tuo, kuris pasirašo įstatymus.
„Staiga tapau tuo, kuris pasirašo įstatymus, kur yra mokestiniai pakitimai, kur didinamas PVM. Mes darėme nepopuliarius, bet būtinus dalykus. (...) Nesu nė akimirkai gailėjęsis, kad subūrėm partiją, ėjom į parlamentą, buvom valdančiosios koalicijos dalimi ir teko dirbti Seimo pirmininku.
Kartais sau galiu priekaištauti dėl komandos, kurią atsivedžiau. Kai kurių bendrakeleivių bilietus reikėjo tikrinti atidžiau. To nepadariau, todėl aš esu kaltas ir kaltę pripažįstu“, – neslepia pašnekovas.
„Nenorim būt papuošalai“
A. Valinskas atviras – jis niekada nebuvo apolitiškas, kadangi jo vesta laida „Dviračio šou“ buvo susijusi su Lietuvos aktualijomis. Be to, ne kartą buvo sulaukęs kvietimų būti įtrauktas į rinkiminius sąrašus.
„Žmonės iš ekranų ar sportininkai pritraukia dėmesio ir toms partijoms reitingo taškų. Mes nusprendėm, kad nenorim būt papuošalai ant kitų partijų eglučių, todėl nusprendėm eglutę pasidaryt. (...)
Aš turiu teisės mokslų magistrą. (...) Tai niekur nedingsta, mokslas padeda scenoje, ekrane, dar kažkur gyvenime ir net politikoje. Turėjau sceninės patirties, tai man leisdavo visiškai laisvai ir neįsitempusiai vesti Seimo posėdžius ar bendrauti su užsienio svečiais“, – teigia jis.
Per savo kadenciją būdamas Seimo pirmininku, A. Valinskas turėjo draugų, kurie ir po kadencijos liko draugais, bet buvo ir tokių, su kuriais keliai išsiskyrė.
„Mano geras draugas Žilvinas Žvagulis po to, kai mes padidinome PVM ir tiems patiems atlikėjams, su savo draugais statė sceną ir rengė mūsų koalicijai protesto koncertą. Paskui mes likome draugais. Pavyzdžiui, mes nebuvome draugai su Vytautu Juozapaičiu, bet tuo metu jis toje scenoje stovėjo ir tą patį Seimo pirmininką dėjo į šuns dienas.
Kitą kadenciją jam tapus Seimo nariu, savotiškai atsiprašė. Tik tada suprato, kas vyksta šioje barikadų pusėje. Deja, tie, kurie labiausiai verkė ant peties, kad „su tavim atėjom ir tik su tavim išeisim, neišduosim“, pirmieji tai padarė. Va, Donalda Meiželytė“, – sako jis.
Posėdžių salėje – politika ir teatras
Buvęs Seimo pirmininkas neslepia, kad Seimo posėdžių salėje persipina politika ir teatras.
„Šita salė tikriausiai yra didžiausias Lietuvos teatras, kadangi 95 proc. tai, kas čia vyksta, yra teatras. Politika ir gyvenimas yra teatras.
Kai vyksta posėdžiai ir politikai žino, kad transliuoja radijas, tai prie šoninių mikrofonų sustoja eilės nuo apačios iki viršaus. Jei žino, kad transliuoja ne tik radijas, bet ir televizija, tada prasidėdavo show-must-go-on (liet. šou turi tęstis)“, – sako A. Valinskas.
Pasak pašnekovo, valstybės gyvena šimtus ar tūkstančius metų, bet žmogus gyvena čia ir dabar, todėl jis nori, kad vaikai būtų pamaitinti, turėtų stogą virš galvos čia ir dabar.
„Visą laiką dėti ant Seimo bus gero tono ženklas. (...) Politika pagal Valinską... Galiu pateikti tokį apibrėžimą: politika, visų pirma, yra savęs paties apgaudinėjimo menas. Kai kalbi su žmogumi ir matai, kad jis meluoja ir tave apgaudinėja, turi apsimesti, kad juo tiki. Geriausias pavyzdys dabar yra mūsų valdančioji koalicija“, – tikina jis.
Teko ir pasigailėti
A. Valinskas atviras – nors dažnai nieko nesigaili, tačiau kartą teko. Tuometinio Dramos teatro direktorius ir režisierius Adolfas Večerskis statė spektaklį „Žmogus iš La Mančos“, kuriame turėjo vaidinti Inga Valinskienė. Tačiau kilus pasipiktinimui, ji atsisakė vaidmens.
„Ji turėjo vaidinti Dulsinėją, jų buvo dvi, nes viena kitą keisdavo. Jau premjera buvo numatyta. Kai išreitingavo, iš labai žemai ji pateko į 4 vietą, nors neplanavo. Tada pasakė, kad jei jau taip nutiko, tai negali neit. Tuomet kilo didžiausias triukšmas, kad Seimo nariui neįmanoma užsiimti kita veikla, išskyrus pedagogine ir kūrybine.
Prasidėjo spekuliacijos, kad vaidmens kūrimas nėra kūrybinė veikla. (...) Dėl šventos ramybės Inga atsisakė vaidmens, nors iki premjeros buvo likusios dvi dienos. Atrodė, kad jeigu Valinskienė suvaidins Dramos teatre Dulsinėją, tai grius ne tik konstitucinė santvarka, bet ir visa dorovė Lietuvoje, nes Seimo narė vaidina smuklės mergą. Buvo labai skaudu dėl šio momento“, – prisimena buvęs Seimo pirmininkas.
Be to, jis prisimena ir tam tikrą trintį su buvusia prezidente Dalia Grybauskaite. Tačiau dalijasi labiausiai įstrigusiu momentu iš jos inauguracijos išvakarėse vykusios repeticijos.
„Ji atvyko pasiruošusi ne tik su ta pačia suknele, su kuria turėjo būti kitą dieną, bet ir su ta pačia šukuosena. Prisiekus prezidentei, ji tampa oficialiai einančia pareigas ir Seimo pirmininkas jai uždeda auksinę Vytauto Didžiojo grandinę su ordinu.
O ji su šukuosena ir jei užkabinsi su grandine, tai išpešiosi tuos plaukus. Kai reikėjo užkabinti grandinę, mes labai arti vienas priešais kitą stovėjom. Tada ji tokiu tyliu balsu įsakmiai pasakė, kad girdėčiau tik aš: „Tik nebandykit paliesti plaukų“, – pasakoja A. Valinskas.
Visą interviu galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sentimentai“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
