Lietuvoje

2019.02.20 18:56

ES reforma dėl autorių teisių internete įveikė svarbią kliūtį

BNS 2019.02.20 18:56

Europos Sąjungos (ES) valstybės trečiadienį nedidele balsų persvara pritarė siūlymui iš esmės pertvarkyti bloko direktyvą dėl autorių teisių internete ir atvėrė galimybę Europos Parlamentui toliau balsuoti dėl teisės akto, supriešinusio tradicines žiniasklaidos  priemones su Silicio slėnio milžinėmis, priėmimo. 

Europos Komisija šias reformas pasiūlė 2016 metų rugsėjį, siekdama modernizuoti autorių teisių apsaugą, pritaikant ją skaitmeniniam amžiui. Pasiūlymai išprovokavo didelius debatus tarp valstybių narių, interneto milžinių ir meno kūrėjų.

Europos Komisijos, atstovaujančios 28 ES valstybėms, ir Europos Parlamento derybininkai praėjusią savaitę pasiekė preliminarų susitarimą pertvarkyti autorių teisių įstatymą, tačiau trečiadienį kelios Bendrijos narės balsavo prieš kompromisinį susitarimą, pranešė gerai informuotas šaltinis Europos valdžios institucijose.

Prieš direktyvą balsavusios Italija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Suomija vėliau paskelbė šį įstatymą kritikuojantį bendrą pareiškimą.  

Šios reformos tikslas buvo „skatinti inovacijas, kūrybingumą, investicijas ir naujo turinio kūrimą“, sakoma jų pareiškime.

Tačiau „tai neatsispindi“ dokumento galutiniame variante, kuris yra ES „žingsnis atgal“, – nurodoma jame.

Net susitarimui pritarusi įtakingoji Vokietija išreiškė nerimą, kad augant pasipriešinimui šios reformos laukia sunkus išbandymas Europos Parlamente, sakė vienas šaltinis Europos institucijose.

Labiausiai nesutariama dėl nuostatos, kad „YouTube“ ir kitos interneto platformos turės šalinti neteisėtai skelbiamą turinį, naudodamos automatinius filtrus, arba turės už jį atsakyti. Taip siekiama užtikrinti, kad turinio kūrėjai nebūtų apvagiami skelbiant autorių teisių saugomą medžiagą.

Dar vienas „nesantaikos obuolys“ yra nuostata apibrėžti vadinamąsias gretutines teises, bet kritikų tvirtina, kad tokiu atveju bus įvestas „nuorodos mokestis“, nes ši nuostata numato, kad laikraščiai, žurnalai ir naujienų agentūros turėtų gauti atlygį, kai „Google“ arba kitos interneto milžinės pateikia nuorodas į jų kuriamą turinį.

Žiniasklaidos organizacijos, įskaitant naujienų agentūrą AFP, siekė tokio žingsnio, įrodinėdamos, kad interneto milžinės uždirba milijardus iš reklamų, susietų su naujienų pranešimais, o žiniasklaida nukenčia.

Tai išprovokavo žiniasklaidos bei kūrėjų, siekiančių užmokesčio už turinį internete, kovą su lobistais, ginančiais Silicio slėnio milžinių verslo modelį, bei interneto laisvės aktyvistais.

Europos Parlamentas dėl šios reformos paskutinį kartą turėtų balsuoti kovą ar balandį, tačiau balsavimo rezultatas yra nenuspėjamas.