Lietuvoje

2019.02.19 21:29

Rinkimai į EP: kodėl šiemet gali būti kitaip?

Prieš penkerius metus vykę Europos Parlamento (EP) rinkimai prie balsadėžių atginė kiek mažiau nei pusę Lietuvos rinkėjų. Ir tokia situacija nė kiek nenustebino ekspertų – visoje Bendrijoje užfiksuoti labai panašūs rezultatai. Pasak politologo Lauro Bielinio, šįmet situaciją gali kiek pakeisti tai, kad rinkimai į EP sutaps su prezidento rinkimų antruoju turu, jeigu jo prireiktų.

„Ryškių asmenybių kol kas nėra, nežinau, ar pamatysime tokius kandidatus, už kuriuos, kaip už veidus, eitų balsuoti ir norėtų balsuoti. Todėl balsuos už partinius sąrašus. Tos partijos, kurios turi aukštus reitingus gali tikėtis daugiau, o tos, kurios turi žemus reitingus – gali nieko nesitikėti“, – aiškino VDU politologas. 

„Vilmorus“ apklausos duomenimis, jeigu būsimą savaitgalį reikėtų rinkti Seimą, daugiausia balsų gautų „valstiečių“ bei konservatorių partijos. Už jų liktų socialdemokratai, „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija. Panašiai partijos išsidėstytų ir rikiuotėje į EP.

Pats EP prognozuoja, kad po 4 mandatus turėtų gauti būtent „valstiečiai“ ir konservatoriai, o kitus tris pasidalytų „tvarkiečiai“, Darbo partija ir socialdemokratai. „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad nereikėtų pamiršti ir Lietuvos lenkų.

„Lenkų rinkimų akcijos yra labai aktyvus, mobilizuotas elektoratas. Faktiškai ką mes matome iš apklausų rezultatų, ten reikia pridėti koeficientą – jie tikrai ateis, bus didesnis svoris. Yra partijos, kurios ne tokios aktyvios – Darbo partija, „Tvarkos ir teisingumo“, „valstiečių“ yra mažiau aktyvi negu Tėvynės sąjunga“, – pasakoja V. Gaidys. 

Sociologai įžvelgia paradoksą – esą, Eurobarometro duomenimis, Lietuva pirmauja pagal tai, kaip vertina Europos Sąjungą, netgi pasitikėjimas Europarlamentu yra itin aukštas, tačiau Lietuvos gyventojams rinkimai nėra įdomūs.

„Tai yra antraeiliai rinkimai, kas reiškia, kad juose žmonės nerenka nacionalinio lygmens vykdomosios valdžios. Tiesiog elementariai rinkėjai nejaučia, kad tie žmonės, kurie bus išrinkti į EP, tiesiogiai lems sprendimus, kurie darys įtaką jų šalies vidaus politikai“, – aiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas Mažvydas Jastramskis. 

Europos Sąjunga rengia kampanijas, kad žmonės aktyviau balsuotų. Bet, pasak M. Jastramskio, daugeliui tiesiog neaišku, ką ten nuvykę politikai veikia ir kaip jų darbas paveikia rinkėjų kasdienybę.

„Kol EP bus ta institucija, kuri nei skiria Europos vyriausybę, nei žmonėms aišku, ką jie daro ir ką ten veikia, tai tol tas aktyvumas ir bus nedidelis“, – apibendrina VU TSPMI politologas. 

Rinkimai į EP – gegužės 26 dieną. Jeigu prezidento rinkimuose išliks intriga ir prireiks antrojo turo, rinkėjai balsus atiduos tuo pat sykiu. Tačiau politologai pabrėžia – jeigu prezidentas būtų išrinktas per pirmąjį turą, gerokai mažiau žmonių eis paskutinėmis pavasario dienomis atiduoti balso EP rinkimuose.

Parengta pagal Žyginto Abromaičio reportažą.