Lietuvoje

2019.02.21 16:19

V. Sinkevičius: Seimo narių skaičių siūloma mažinti ne tam, kad būtų sutaupyta

Seime daug nepasirengusių darbui ir neturinčių autoriteto žmonių, dėl ko reikia stiprinti Seimo kokybę, o ne mažinti narių skaičių, taip LRT RADIJUI sako profesorius, konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius. Jo teigimu, jeigu Seimo nariai dirbtų sąžiningai, net nekiltų mintis mažinti jų skaičių.

V. Sinkevičiaus teigimu, Seimo narių skaičių norima sumažinti nuo 141 iki 121 ne dėl to, kad būtų optimizuotas Seimo valdymas ar sutaupytos lėšos. Pasak jo, to priežastis – Seimas nepajėgia atlikti savo darbo.

„Jame [Seime] labai daug atsitiktinių žmonių, kurie nepasirengę tam darbui – dirba prastai, neturi autoriteto, tačiau sugeba per vieną dieną priimti 101 įstatymą ir apsvarstyti dar 50 klausimų – darbštuoliai mūsų Seimo nariai, šitaip dirba, tai gal reikia didinti jų skaičių?“, – svarsto V. Sinkevičius.

Anot V. Sinkevičiaus, Seimą reikia stiprinti, plėtoti demokratiją, o ne mažinti galimybes būti atstovaujamiems. Pašnekovo nuomone, jeigu parlamentarai sąžiningai atliktų savo darbą, net nekiltų mintis mažinti Seimo narių skaičiaus.

„Seimas turėtų dirbti taip, kaip prisiekė: gerbti, vykdyti Konstituciją, tarnauti Lietuvos žmonių gerovei, bet mes dabar atsidūrėme tokiame rate: sakome, kad Seimo narių skaičių turime mažinti, nes jie blogai dirba. Ne dėl to gi reikia mažinti...“ – komentuoja V. Sinkevičius. 

Portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius grėsmių dėl Seimo narių mažinimo neįžvelgia. Jo teigimu, lygiai taip pat, kaip gali sumažėti opozicija, atitinkamai ir valdančiosios daugumos gretos pradės retėti. R. Celencevičius pritaria – mažinant Seimo narių skaičių, nereikėtų susiveržti diržų, o kaip tik – dar labiau investuoti į parlamentarų darbo kokybę ir kompetenciją.

„Žmonių pasisakymai rodo, kad jie su Seimo nariais sieja daug lūkesčių, jie nori juos matyti ne Gražulio pavidalu, bet kur kas labiau išsilavinusius ir atsakingesnius. Reikėtų ne mažinti finansus, o stiprinti ir didinti patarėjų korpusą, kad jie [Seimo nariai] patys sugebėtų su savo patarėjų korpusu daryti įstatymų pataisas. Kol kas Seime tai vyksta tik fragmentiškai, iš ko kyla problemos ir korupciniai skandalai“, – LRT RADIJUI komentuoja R. Celencevičius.

R. Celencevičiaus manymu, referendumas dėl Seimo narių mažinimo yra logiškas būdas pritraukti rinkėjus. Tačiau, anot pašnekovo, didesnė problema yra ta, kad pirmiausia nutariama sumažinti Seimo narių skaičių, o tik vėliau svarstoma, kaip tai įgyvendinti.

„Atlikus visuomenės apklausą, kas už tai, kad reikėtų mažinti Seimo narių skaičių, tai turbūt 90 proc. apklaustųjų būtų „už“. Galima pasiūlyti ir pensijas padidinti iki 1 000 eurų ir čia pat priimti tą pasiūlymą kaip įstatymą. Šito Seimo ypatybė ta, kad jie pasiūlo sprendimą ir tik paskui galvoja, kaip tai padaryti. Jeigu referendume susirinks reikiamas skaičius žmonių ir bus nutarta sumažinti Seimą, tai tik po to bus galvojama, ar bus keičiama rinkimų sistemą, ar keičiamos apygardos. Galiausiai mes vėl įsivelsime į ilgai trunkantį chaosą, kuris baigsis nežinia kuo“, – perspėja R. Celencevičius. 

R. Celencevičius, BNS nuotr. 

Portalo DELFI.lt vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė pritaria – visuomenės paklausus, ar reikia mažinti Seimo narių skaičių, kiekvienas tam pritartų. Pašnekovės aiškinimu, taip yra dėl to, nes visuomenė Seimo narių nemėgsta.

„Žmonės iš esmės nemėgsta Seimo ir tai yra Seimo problema. Per savo gyvenimą jie yra girdėję pažadų, matome, koks yra pasitikėjimas – ta „super“ Seimo privilegija žmonėms asocijuojasi tik su dideliais atlyginimais, automobiliais, reprezentacinėmis išlaidomis“, – teigia R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

Seimo narių skaičiaus mažinimas jau yra ne kartą siūlytas ir ankstesnių valdžių, dėl to, R. Lukaitytės-Vnarauskienės teigimu, galima suprasti, kodėl politikai vis pasiūlo tokį sprendimą – tai rinkėjui atrodo patrauklu.

„Parodykime valią ir tada tikrai atrodys, kad norime sutvarkyti biurokratiją. Mūsų valdžios yra kritikuojamos dėl to, nes nesugeba susitarti, viskas matuojama kadencijomis ir trumpalaike perspektyva. Praeina pusė kadencijos ir tada galvojama, ką aš galiu pasiūlyti, kad mane vėl išrinktų. Visa tai sukasi nesibaigiančiu ratu ir žmonės tai prisimena“, – paaiškina R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, reaguodama į kritiką dėl šio referendumo organizavimo, teigia, kad Seimo narių mažinimas vyktų keičiant daugiamandates apygardas, paliekant vienmandačių apygardų ribas: „Tai būtų nuoseklu, turint omenyje, kaip Lietuvos žmonės vertina Seimo narių atėjimą per sąrašus. Antrą vertus, daugiamandatė apygarda dar liktų gana didelė, kad užtikrintų naujų Seimo narių atėjimą.“

A. Širinskienės aiškinimu, visi gąsdinimai, kad dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo demokratija gali atsidurti pavojuje, yra laužti iš piršto. Tai, kad Seime nebeliks nuomonių įvairovės, kad sumažės opozicija, Seimo narės teigimu, yra visiška demagogija.

„Parlamentas išlieka parlamentu – nuosekliai sumažės ir pozicija, ir opozicija, nes proporcinė sistema rinkimuose išlieka [...]. 2014 m. konservatorių pasiūlymas sumažinti Seimą iki 101 nario buvo didžiausia grėsmė demokratijai, nes ten išvis turėjo sumažėti 40 vietų, o dabar konservatoriams Alzheimeris prasidėjo ir tą pasiūlymą pamiršo“, – sako A. Širinskienė.

A. Širinskienė, E. Blaževič/LRT nuotr. 

Dvejoja, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyks

R. Celencevičius, vertindamas referendumo dėl dvigubos pilietybės rengimą, dvejoja, ar jis apskritai įvyks, esą gali būti paskelbta, kad referendumo organizavimo įstatymas yra neteisėtas.

„Seimas, priimdamas naujos redakcijos referendumo įstatymą, priėmė jį kaip paprastą įstatymą, nors iš tiesų turėjo priimti kaip konstitucinį įstatymą, kitaip tariant, buvo ne ta dauguma balsų, kuri turėjo būti [...]. Gali būti taip, kad likus mėnesiui ar dviem iki referendumo bus paskelbta, kad organizavimo įstatymas yra neteisėtas, tai mes atsidursime tokiame chaose, kur nebus aišku, ar mes išvis rengiam tą referendumą“, – svarsto R. Celencevičius.

Pasak V. Sinkevičiaus, jeigu referendumas dėl dvigubos pilietybės vyktų taip, kaip buvo nutarta iki šiol, atsirastų galimybė pripažinti referendumo rezultatus negaliojančiais, nes jie prieštarautų Konstitucijai.

„Tai dar viena pamoka Seimui, kad negalima taip laisvai interpretuoti Konstitucijos ir negalima bet kokiais būdais siekti užsibrėžto politinio tikslo, net jei ir tas tikslas atrodo Seimo daugumai labai svarbus. Tikslo galima siekti tik tokiomis priemonėmis, kurios neprieštarauja Konstitucijai“, – akcentuoja V. Sinkevičius.

R. Celencevičius, vertindamas tai, kam yra aktualus referendumas dėl dvigubos pilietybės, akcentuoja, kad visuomenei yra neatsakyti labai svarbūs klausimai. Anot jo, žmonėms rūpi prieštara tarp emigranto, turinčio dvi pilietybes, ir tarp žmogaus, gyvenančio Lietuvoje, bet turinčio vieną pilietybę.

„Turtas, teisė į socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą – visi šie klausimai rūpi ne išeiviams, o tiems, kurie dirba Lietuvoje. Šie žmonės sudaro didžiausią dalį visuomenės, kuri šiame referendume balsuos. Likus trims mėnesiams iki numanomos referendumo datos, jokių aiškių atsakymų žmonėms apie referendumą išvis dar nėra“, – sako R. Celencevičius.

R. Lukaitytė-Vnarauskienė, Š. Mažeika/DELFI nuotr. 

R. Lukaitytė-Vnarauskienė pritaria, kad aiškios komunikacijos ir atsakymų į visuomenės klausimus dėl šio referendumo nėra. Jos aiškinimu, referendumo rengimo metas yra tinkamas, turint omenyje „Brexitą“ ir emigrantus kamuojančią nežinomybę.

„Šia kryptimi nėra judesių. Praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė, kad referendumo viešinimui skirs finansavimą, tačiau tai dar tik paskelbta ir diskusijos nėra. Lietuvoje gyvenantys lietuviai nuolat apie tai kalba, o papildomos komunikacijos nėra. Taip pat Anglijoje gyvena daug lietuvių, ir jie mąsto, kaip jiems toliau elgtis. Šioje vietoje protingai sužaidus, galima žmones pritraukti į referendumą, bet tam reikia dirbti“, – pabrėžia R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

A. Širinskienės teigimu, rengiant referendumą dėl dvigubos pilietybės buvo siekta padaryti dviejų dienų referendumą, nes, remiantis VRK duomenimis, per antrąjį rinkimų turą ateina 8 proc. daugiau balsuojančiųjų ir galinčių pasisakyti piliečių skaičius būtų didesnis. Seimo narė primena, kad rengiant referendumą dėl stojimo į Europos sąjungą (ES) buvo vykdoma tokia pati praktika.

„Turime suprasti, kad 8 proc. naujai ateinančiųjų balsuoti yra gana didelis skaičius ir dvi dienos būtų sudariusios galimybę didesniam žmonių skaičiui pasisakyti dėl pilietybės išsaugojimo [...]. Kai buvo siūloma referendumą rengti dvi dienas, buvo atsižvelgiama ir į patirtį, kuri anksčiau klausimų nekėlė: įstatymo norma, pagal kurią buvo rengtas referendumas dėl stojimo į ES ir pagal kurią dabar buvo siūloma rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, yra tapati ir ji nesikeitė nuo 2003 m.“, – teigia A. Širinskienė.

A. Širinskienės aiškinimu, rengiant referendumą dėl dvigubos pilietybės buvo apsispręsta nepriiminėti konstitucinio įstatymo, nes to nebuvo reikalaujama: „Konstitucinis Teismas nebuvo pasisakęs, dėl to, kad tai būtinai turi būti konstitucinis įstatymas.“

Parengė Gabrielė Sagaitytė.