captcha

Jūsų klausimas priimtas

Reformos gairės: Lietuvoje neliks nemokamų studijų?

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis Lietuvą norėtų paversti Anglija: visi studentai iš valstybės imtų paskolas studijoms. Paskolas tektų grąžinti daugiausiai uždirbantiems, o nepasiekę numatyto pajamų lygio nuo paskolos būtų atleisti.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis Lietuvą norėtų paversti Anglija: visi studentai iš valstybės imtų paskolas studijoms. Paskolas tektų grąžinti daugiausiai uždirbantiems, o nepasiekę numatyto pajamų lygio nuo paskolos būtų atleisti.

DELFI pašnekovų teigimu, britiška sistema yra auksinė, tačiau vargiai būtų tinkama Lietuvai.

D. Pavalkis prakalbo, kad kitąmet žadama keisti studijų finansavimo tvarką. Ministras sako palaikantis angliško modelio idėją, kai visi stojantieji ima paskolas studijoms, o baigę jas grąžina arba negrąžina – priklausomai nuo gaunamo atlyginimo.

D. Pavalkis DELFI sakė, kad viskas kol kas tėra diskusijų lygyje, tačiau neslepia, kad jį asmeniškai labiausiai vilioja angliška sistema. „Tai vienas svarstytinų variantų, klausinėjau studentų, jie vieną sistemą pakritikuoja, kitą pakritikuoja, mažiausiai kritikavo anglišką sistemą: sako, kad tada atsiranda ir socialinė lygybė, ir galimybė įforminti atidirbimus rajonuose, kada kreditą grąžina ne studentas, o savivaldybė, kuriai specialisto reikia“, – aiškina pašnekovas.

D. Pavalkio teigimu, dėl studijų finansavimo ateities greičiausiai bus pasiūlytos maždaug trys alternatyvos.

„Tačiau nesakau, kad tai yra absoliučiai tai, ko mums reikia Lietuvoje. Greičiausiai iš ministerijos išleisime keletą alternatyvų, kad visuomenėje kiltų diskusija – turi būti aiškus visuomenės apsisprendimas. Pavyzdžiui, gal aukštasis mokslas turėtų būti visiškai nemokamas, kaip yra Estijoje. Kitas klausimas, kiek valstybė pajėgi – juk tada turėtume riboti studentų skaičių, mažėtų aukštojo mokslo prieinamumas“, – kalbėjo D. Pavalkis.

Ministras neatsakė, kaip britiška sistema užtikrintų Konstitucijos nuostatą, pagal kurią gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas.

Kodėl Anglijos sistema „auksinė“

Koks ministro pamėgtos britiškos sistemos principas? Anglijoje visiems Europos Sąjungos piliečiams, stojantiems į bakalauro programas, yra galimybė gauti paskolą mokesčiui už mokslą padengti. Paskolą iš britų vyriausybės gali gauti visi norintys, nepriklausomai nuo tėvų finansinių galimybių ar asmeninių pajamų.

Paskolą reikės grąžinti baigus studijas ir uždirbant daugiau nei 21 tūkst. svarų per metus.

Nepasiekus šio uždarbio ribos ir praėjus 30 metų po studijų baigimo, neišmokėta paskolos dalis bus anuliuota.

Beje, Anglija yra pirmaujanti šalis visoje Europoje pagal dirbančių studentų skaičių: susiradus darbą ir dirbant 20 valandų per savaitę, galima išgyventi neprašant pinigų iš tėvų.

„Sistemos esmė, kad paskolą reikia pradėti grąžinti tik tada, kada tavo pajamos užtikrina normalų garbingą pragyvenimą. Anglijoje tai yra daugiau nei 21 tūkst. svarų per metus, Lietuvoje perskaičiuojama, kad būtų 4500 Lt per mėnesį po mokesčių. Mano galva, tai auksinė sistema, tačiau klausimas – ar valstybė būtų pajėgi, kadangi pati britų Vyriausybė neoficialiai mano, kad apie pusė gavusių paskolą jos niekada neatiduos – nespės pradėti gauti tokių pajamų arba nespės atiduoti visos paskolos“, – teigia edukacinės bendrovės „Kalba.Lt” valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas.

Anglišką sistemą jis vadina investicija į mokslą ir švietimą, kurios tikslas nėra atgauti pinigus: tai galima traktuoti kaip valstybės dotaciją. „Tai vadinama paskola, bet jei nesitiki jos grąžinti, nenumatyta, kaip ją atgauti, tai galima laikyti ir nemokamu mokslu. Pagal šią sistemą, grąžins tie, kurie pajėgūs tą padaryti“, – sako R. Jurkėnas.

M. Adomėnas: krepšeliai būtų pakeisti paskolomis

Vienas praėjusios Vyriausybės vykdytos aukštojo mokslo reformos architektų, konservatorius Mantas Adomėnas sako, kad sumanyta krepšelių sistema pasiteisino. „Matome, kad universitetai turi daugiau motyvacijos pritraukinėti studentus, o gana daug silpnų studijų programų apmirinėja dėl studentų stygiaus,“ – teigia M. Adomėnas.

Pasak parlamentaro, krepšeliai negali išspręsti visų aukštojo mokslo problemų, tačiau išjudino sistemą iš vietos, inicijavo pokyčius. Pagal dabartinį principą, aukštosios gauna tiek pajamų, kiek studentų pritraukia. Geriausi studentai gauna vadinamąjį krepšelį, kuris garantuoja nemokamas studijas. Likusieji už studijas moka patys.

M. Adomėno teigimu, siūlymų Lietuvoje įteisinti anglišką ar vokišką sistemą būta visais laikais, tačiau, jo nuomone, nebūdavo įsigilinama, kokia sistema tose šalyse veikia. „Anglijoje yra stabili aukštos kokybės aukštojo mokslo sistema, geriausių pasaulio universitetų dvidešimtuke šalis turi du universitetus. O kai mums reikia iš atsiliekančios, morališkai pasenusios, jokių kokybės standartų daugelyje vietų neatitinkančios sistemos judėti aukštesnės kokybės link, tokia finansavimo sistema nepadeda“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak parlamentaro, angliška sistema nepaneigtų krepšelio principo – tiesiog krepšelius pakeistų paskolomis ir atimtų pinigus iš tų studentų, kuriems Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą. „Nemokamas mokslas bandomas pakeisti paskolomis. Tai reiškia, kad tie studentai, kurie iki šiol gaudavo garantuotą studijų finansavimą, dabar nebegaus to – jiems duos paskolą, už kurią vėliau reikės susimokėti“, – apibendrina M. Adomėnas.

„Anglijoje studentai tik iš dalies prisimoka prie tos studijų finansavimo dalies, už kurią sumoka valstybė. Jeigu mes visus studijų kaštus pervesime į paskolas, atsiras didelis finansų stygius, jis tęsis keletą metų, nes grąžinti paskolas studentai pradės geriausiu atveju po 6 metų. Manau, angliška sistema Lietuvai nelabai tinkama ir nelabai veiktų“, – svarsto M. Adomėnas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close